Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 31d. 13:16

Piktnaudžiauti savigyda nederėtų: gydytoja patarė, ko reikėtų vengti

Arbata ir vaistažolės
123rf.com / Arbata ir vaistažolės
Nors apie savigydos pavojus gydytojai pacientus perspėja itin dažnai, tačiau neretas pajutęs lengvus negalavimus ligą įveikti bando namų sąlygomis, pasitelkdamas liaudies patarimus. Pasak gydytojų, išbandant savigydos metodus reikėtų elgtis itin atsakingai.

Liaudies medicinos patarimų ar savigydos metodų rasti galima gausybę, tačiau juos taikyti derėtų itin atsakingai. Visus išgirstus patarimus derėtų vertinti kritiškai, plačiau pasidomėti apie planuojamas naudoti žoleles, jų savybes ar tepalų sudėtį.

„Manau, jog visada yra geriau kreiptis į gydytoją, tačiau taip pat visi puikiai žinome, kad senovėje ir iki pat šiol žmonės tikrai gydosi įvairiausiais užpilais, antpilais, arbatėlėmis ir kai kurių ligų atvejais jiems tai visai gerai sekasi.

Kai tai daro žmonės, kurie tikrai išmano žoles, jų poveikį, žino, kaip tinkamai paruošti preparatą, tokiu atveju jie gali pagelbėti.

Tačiau kai visiškai nieko neišmanantys žmonės pradeda naudoti įvairiausius antpilus ar pavilgus, dėti kompresus su agresyviomis medžiagomis, visiškai neišmanydami jų poveikio, tada ir prasideda bėdos“, – pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gyd. venerodermatologė Jolanta Česienė.

Kartais žmonės naudojasi pačiais įvairiausiais ir keisčiausiais savigydos metodais įžvelgdami tik teigiamą jų pusę, tačiau apie galimą žolelių žalą net nepagalvoja. Pasak gydytojos, naudojami savigydos metodai gali padaryti didesnę žalą, jei tai yra tam tikra užleista liga, ūmi bakterinė liga ar tais atvejais, kai yra labai aiškus ligos sukėlėjas, tačiau žmogus vis vien ignoruoja medicinines žinias ir užsiima savigyda.

„Pasakyti, kur yra ta riba, kada galima visa tai naudoti, o kada ne – sudėtinga. Galbūt tada, kai mes turime kokias nors infekcijas, žaizdas, tai nereikėtų galvoti apie liaudies mediciną, arba kai tai yra labai mažas vaikas, kūdikis – nereikėtų pasikliauti liaudies medicina“, – tikino gydytoja J.Česienė.

Liaudies medicinos patarimų ar savigydos metodų rasti galima gausybę, tačiau juos taikyti derėtų itin atsakingai.

Taip pat savigydos metodų nereikėtų taikyti itin jautriose srityse. Tai – veido oda, dekoltė zona, kaklas, raukšlių oda. Pasak J.Česienės, reikėtų labai atsargiai galvoti apie įvairiausias žoleles bei jų poveikį, nes neišmanant jų savybių galima stipriai sudirginti odą ir jai pakenkti.

Taip pat labai atsargiai derėtų savigydos metodus taikyti vasarą, nes kai kurios žolės yra fototoksiškos ir pasitepus jomis ar užsidėjus kokį nors jų kompresą ir išėjus į saulę galima patirti fototoksinę reakciją.

„Tai yra tokie principai, kuriuos žmonės tikrai turėtų žinoti ir to nedaryti. Tarkime, menkas odos sudirginimas, ir žmonės jau tepasi riebiais kremais, į kurių sudėtį įeina visokiausių žolelių. Tai puikiai tinka, svarbiausia – išmanyti tai ir nedaryti to labai agresyviomis priemonėmis. Tačiau kai yra bėda, ūmus uždegimas, šlapiavimas, žaizda, vaikai ir jautrios vietos, tai čia jau tikrai negali būti jokių diskusijų – reikia kreiptis į gydytoją“, – sakė J.Česienė.

Nuo vienos tabletės nepasveikstama

Pajutę pirmuosius negalavimo simptomus žmonės pirmiausia išbando paprastus savigydos metodus namuose, dažniausiai griebiasi įvairių vitamino C papildų tikėdamiesi, jog vitaminai padės įveikti ligą.

Tačiau gydytojai pastebi, jog gydantis namuose dažnai nukrypstama nuo rekomendacijų, kiek ir kaip dažnai derėtų vartoti tam tikrus vaistus ar papildus.

„Yra pacientų, kurie nori nuo vienos tabletės ar nuo vieno patepimo pasveikti. Kiti pradėjus tepti ir pagerėjus nustoja tai daryti. Dar kita grupė pacientų – melagiai. Galbūt skamba šiurkščiai ir negatyviai, tačiau tai tie žmonės, kurie sako, tepiau, nors iš tiesų nieko nedarė ir nesigydė, o tu tiesiog nesupranti, kodėl negerėja. Taip pat būna, jog tepa ne tuo tepalu, kuris paskirtas, o tik panašiu“, – apie gydytojų rekomendacijų paisymo svarbą kalbėjo gyd. venerodermatologė J.Česienė.

Taip pat gydytoja pasakojo, jog pacientams užsiimant savigyda, kartais būna labai iškreipiamas vaizdas ir gydytojams pasidaro sunku diagnozuoti ligą.

„Manau, jog tiek gydytojai dermatologai, tiek šeimos gydytojai mato tokius pacientus, kurie sugalvoja uždėti kokį nors spiritinį kompresą, o ant viršaus – plėvelę ar dar ką nors. Arba suserga žmogus rože, bakterine liga, pritepa kokių nors žolių, uždeda bulvių tarkių ar kopūstų lapų.

Kai žmonės užsiima savigyda, labai iškreipia ligos vaizdą ir sunku pasakyti, kokia tai yra liga, ar tai kokia nors odos liga, ar nuo tų neteisingai naudojamų priemonių.

Bet būna, jog ateina pacientai jau nusifotografavę pirminį vaizdą ir parodo savo išmaniuosiuose telefonuose daug nuotraukų. Tada lengviau galima susidaryti bendrą vaizdą“, – tikino J.Česienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Vakarų ekspresas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

02:11
16:07
02:16

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką