Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 20d. 15:46

Plaučių vėžys: kokie simptomai apie jį signalizuoja ir kokia tikimybė išgyventi penkerius metus

Plaučių vėžys
123RF.com nuotr. / Plaučių vėžys

Plaučių vėžys ne tik pikta, bet ir klastinga liga – pirmieji simptomai atsiranda tik tuomet, kai ji jau būna išplitusi ir ligoniams sunku padėti. Vis dėlto specialistai teigia, kad reikalai taisosi – taikant naujas gydymo technologijas, ligoniai išgyvena keletą metų, nors anksčiau gydytojai laikydavo laimėjimu, jei pavykdavo jų gyvenimą pratęsti iki metų.

Antra mirčių nuo vėžio priežastis tarp vyrų

Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1500 Lietuvos žmonių. Penkerius metus išgyvena tik apie 7 proc. susirgusių vyrų ir apie 17 proc. moterų. Plaučių vėžys sudaro 13 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų vyrams ir yra antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga po priešinės liaukos vėžio.

Lietuvoje tai dažniausia mirties nuo onkologinių ligų priežastis. Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 1346 asmenys, iš jų net 1100 buvo vyrų. Pasaulyje ši liga taip pat yra dažniausia onkologinė liga, kasmet jis nustatomas daugiau kaip 2 milijonams žmonių, per 1,7 mln. miršta per metus.

„Plaučių vėžio galima išvengti, bet juo serga tūkstančiai. 90 proc. žmonių suserga dėl tabako rūkymo. Jei turite dešimt rūkančių draugų, vienas iš jų tikrai susirgs plaučių vėžiu ir tikrai mirs anksčiau nei turėtų. Ir elektroninės cigaretės nėra saugi priemonė. Tai jau įrodyta“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Asmeninio albumo nuotr./Edvardas Danila
Asmeninio albumo nuotr./Edvardas Danila

Vis dėlto jis pabrėžia, kad 15–20 proc. susirgusių žmonių niekados nerūkė. Todėl gali būti, kad liga atsiranda dėl aplinkos taršos, galbūt įkvepiamo asbesto, silicio, dervų. Dar 10 proc. žmonių rizikos veiksnių nustatyti nepavyksta.

Net pusei ligonių plaučių vėžys nustatomas per vėlai – III ar IV stadijos. Taip yra todėl, kad visi būdingi simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai vėžys jau yra išplitęs.

Kada būtina sunerimti ir kreiptis į gydytoją

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas prof. Marius Žemaitis teigia, kad liga nustatoma vėlai dėl to, kad plaučių neskauda ir žmonės nesikreipia į specialistus. Tam išsivysiusios šalys pradėjo diegti ankstyvos plaučių vėžio patikros programas. Pasitikrinti kviečiami rizikos grupei priskiriami žmonės. Lietuvoje dabar veikia prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio ankstyvos patikros programos.

„Ši programa parodė: jei mažų dozių kompiuterinės tomografijos metodu tiriami rizikos grupės žmonės, rūkantys ar rūkę anksčiau bei vyresni kaip 55-erių, mirtingumas nuo plaučių vėžio sumažėja keliasdešimčia procentų“, – aiškina profesorius.

Asmeninio albumo nuotr./Marius Žemaitis
Asmeninio albumo nuotr./Marius Žemaitis

Europos Sąjungos atsakingos institucijos dėl minėtos programos diegimo kol kas nėra parengusios rekomendacijų šalims narėms, tačiau tai jau skatina daryti gydytojų profesinės draugijos. Tai jau padarė Kroatija. Daugelis šalių daro bandomuosius tyrimus, tarp jų – ir kaimynė Lenkija.

Kol nėra ankstyvos patikros programos, profesorius pataria visiems, kuriems yra rizikos veiksnių – ilgus metus rūko, būna užterštoje aplinkoje, yra vyresnio amžiaus (rizika susirgti labai didėja sulaukus 40 metų) ir jei pajunta kvėpavimo sutrikimus – kosulį, kuris kankina ilgiau kaip tris savaites ir jo negalima susieti su aiškia priežastimi, ypač jei atsikosima krauju, skrepliavimą, dusulį, krūtinės skausmą, nuovargį, svorio kritimą, turi nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją. Jis skirs plaučių rentgeno tyrimą ir, jei kils įtarimų, nusiųs pas specialistus.

„Dauguma pacientų, sužinoję diagnozę, meta rūkyti. Bet labai svarbu, kad žmonės nepradėtų rūkyti, o tie, kurie rūko, mestų, kol dar nesusirgo“, – sako profesorius ir priduria, kad ir gydytojai turi būti budrūs – dabar, susidūrę su pacientu, jie visų pirma pagalvoja apie kitas plaučių ligas, bet ne apie vėžį. O turėtų būti kitaip.

Ar galima plaučių vėžį išgydyti?

„Nuo tikslios plaučių vėžio diagnostikos didžia dalimi priklauso gydymo sėkmė“, – teigia genetikė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė.

Plaučių vėžys onkologus daug ko išmokė. „Pirmą kartą istorijoje supratome, kad ligą sukelia kancerogenai – tabako dervos. Šios žinios mokslininkus vertė pamąstyti apie tai, kad, žinant ląstelių mutacijas, kurios sukelia vėžį, gal pagal jas galima anksti nustatyti ligą ir, jas veikiant, ją išgydyti. Šiandien mes jau turime šias priemones. Tikiu, kad ateityje taikinių paletė plėsis“, – sako S.Jarmalaitė.

Dabar plaučių vėžio gydymas kiekvienam ligoniui parenkamas individualiai, prieš tai nustačius jo naviko molekulines savybes, nes kiekvieno potipio navikams gydyti taikomi skirtingi gydymo algoritmai.

Asmeninio albumo nuotr./Sonata Jarmalaitė
Asmeninio albumo nuotr./Sonata Jarmalaitė

„Anksčiau Nacionalinio vėžio instituto Genetikos diagnostinėje laboratorijoje tikrinome tik vieno geno mutacijas, dabar prieš pradedant gydymą svarbu žinoti bent trijų genų statusą. Esant progresavusiam plaučių vėžiui, vis dažniau reikia išsamiai ištirti genomą. Europos onkologų draugija rekomenduoja naudoti naujausius metodus. Dėl to gydymą galima skirti greičiau ir tiksliau. Toks tyrimas tausoja paciento gyvenimo metus, o gydytojui pateikia tikslias gydymo gaires“, – aiškina S.Jarmalaitė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas įsitikinęs, kad dėl diagnostikos ir gydymo sudėtingumo plaučių vėžiu sergantys žmonės turi būti gydomi daugiadisciplininiuose centruose, kur jiems gali būti suteikiama visokeriopa pagalba. Be to, be genetikų, laboratorijos specialistų gydytojai ligoniams negali skirti gydymo, nes, nustatydami naviko savybes, jie pasako gydytojams, kokia gydymo taktika konkrečiam ligoniui yra efektyviausia.

Nustačius plaučių vėžį, visų pirma gydytojai naviką stengiasi išoperuoti. Po to skiriamas sisteminis gydymas, kuris priklauso nuo minėto naviko molekulinio profilio. Jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, jei tokių mutacijų nėra – imunoterapija. Ji paskatina ligonio imunitetą naikinti vėžio ląsteles. Jei ir šis gydymas nėra pakankamai veiksmingas, skiriama imunoterapija su chemoterapija. Gydant tokiu būdu, plaučių vėžiu susirgę žmonės gyvena dvigubai ilgiau, palyginti su tais, kurie gydomi įprastiniais vaistais.

„Nustačius I–II stadijos vėžį, efektyviausias gydymo metodas yra operacija. Tokiu atveju galime kalbėti apie ligonių išgydymą. Kai nustatomas III stadijos vėžys, derinant įvairius gydymo metodus pasveiksta keliasdešimt procentų ligonių. Problema yra metastazavęs plaučių vėžys. Kai tokia liga buvo gydoma chemoterapija, penkerius metus išgyvendavo 1–2 proc. ligonių. Dabar turime taikinių terapiją ir ypač imunoterapiją. Naujausi duomenys rodo, kad, skiriant tokį gydymą, gali išgyventi net 30 procentų susirgusiųjų. Tai nuteikia optimistiškai. Be to, tikimės, kad atsiras ir naujų vaistų“, – sako prof. M. Žemaitis.

Asmeninio albumo nuotr./Alvydas Česas
Asmeninio albumo nuotr./Alvydas Česas

Plaučių vėžys plinta sparčiai!

Specialistai įsitikinę, kad karantinas dėl COVID-19 infekcijos neturi būti kliūtis pacientams, kuriems įtariamas plaučių vėžys, patekti pas gydytojus. Anglų mokslininkai apskaičiavo, kad operacijų dėl įvairių vėžių atidėjimas vos 3 mėnesiams išsaugotų gyvenimo metų skaičių sumažina maždaug penktadaliu, jei operacijos atidedamos pusei metų – net 43 proc. Plaučių vėžys dažnai plinta labai sparčiai, tad gydymo atidėjimas gali būti fatališkas. Todėl delsti negalima.

„Jei įtariate ligą, skubėkite pas specialistus – vėžys yra sunki liga, jos COVID-19 infekcija nesustabdys. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių“, – sako M.Žemaitis.

Pasak A.Česo, pandemija nusinešė 1,5 mln. gyvybių, o plaučių vėžys – 1,7 mln. Turime išmokti su COVID-19 gyventi. S.Jarmalaitė priduria, kad dabar tinkamiausias laikas mesti rūkyti, nes rūkantys žmonės labiau rizikuoja susirgti ir kononavirusine infekcija, ir plaučių vėžiu.

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką