Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 29d. 22:20

Pokalbis su psichologais apie tai, kodėl vyrai yra silpnoji lytis: kaip juos žaloja „tikro“ vyro įvaizdis

Negatyvumas
„Shutterstock“ nuotr. / Negatyvumas

Vyrai, nuo seno atstovaujantys stipriajai visuomenės daliai, jau seniai nėra stiprioji lytis. Net ir gyvena jie 11 metų trumpiau nei moterys. Kodėl? Ogi vis dažniau kalbama apie tai, kad dėl klaidingai susiformavusio „tikro vyro“ įvaizdžio jie nedrįsta prabilti apie savo problemas, ieškoti pagalbos ir sprendžia jas patys taip, kaip išmano, o dažniausiai – juos pačius žalojančiomis priemonėmis, o tai turi liūdnas pasekmes jų psichinei ir fizinei sveikatai. Apie tai, kuo „serga“ Lietuvos vyrai, kokias krizes jie patiria ir kaip jas sprendžia, kalbamės su Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistais.

Vyrų nusižudo 5–6 kartų daugiau nei moterų

Kaip pasakojo centro direktorė psichologė Dovilė Bubnienė, nuo 2009 m. gyvuojančio Kauno apskrities vyrų krizių centro tikslinė grupė – vyrai ir jų šeimų nariai. Pagrindinės problemos ar sunkumai, su kuriais atvyksta vyrai – įvairios psichologinės-emocinės krizės, atsirandančios dėl tarpusavio santykių, skyrybų, įvairių gyvenimiškų situacijų. Kreipiasi ir vyrai, turintys savižudiškų minčių, sunkiai kontroliuojantys emocijas ar impulsyvų elgesį.

Pasak pašnekovės, kiekvieno žmogaus situacija yra unikali, todėl vienam gali pakakti 5 konsultacijų, kitam reikia ir 15-os, kol jo psichologinė-emocinė būsena pagerėja, o situacija ar problema ima spręstis. Kai kurie klientai ir situacijai pagerėjus, linkę kartas nuo karto apsilankyti, kaip švelniai pajuokauja pati centro vadovė, profilaktiškai. Tai ją džiugina, nes tai yra rūpestis savo psichologine-emocine būsena.

„Visi puikiai žinome statistinius Lietuvos duomenis apie vyrų psichinę sveikatą: apie tai signalizuoja ir savižudybių mastai, ir smurtas artimoje aplinkoje (tuo taip pat pasižymime blogąja prasme), alkoholio vartojimo mastai, psichozės. Kol kas visose šiose srityse vyrai lenkia moteris. Vyrų Lietuvoje nusižudo iki 5–6 kartų daugiau nei moterų. Ir, beje, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vyrų nusižudo keliskart daugiau nei moterų, tik kitose šalyse šie skirtumai yra mažesni, siekia apie 2–3 kartus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dovilė Bubnienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dovilė Bubnienė

Kasdien klausydama, ką pasakoja vyrai, gilindamasi, analizuodama jų situacijas, pastebiu tokią priklausomybių virtinę: nusivylimai arba traumos – alkoholis – agresija (čia ir smurtas artimoje aplinkoje) – savižudiškos mintys. Kaip tai susiję? Alkoholis neretai tampa raminimosi priemone, tačiau jis nesprendžia problemų, o jas gilina. Atsiranda sunkumai socialiniame ir šeimos gyvenime, papildomi materialiniai nuostoliai, gilėja konfliktai, iškyla skyrybų grėsmė“, – svarstė D.Bubnienė.

Kokie vyrai atsiduria didžiausios rizikos grupėje

Pasak pašnekovės, jeigu šiame periode vyras suvokia savo būseną, supranta, kad ji reikalauja intervencijos, gyvenimo būdo, o neretai ir gyvenimo filosofijos keitimo, jis ima ieškoti pagalbos. Kartais – dviese su žmona ar drauge. Jei tarpusavio santykiai dar pakankamai pagarbūs, o priklausomybė neįsisenėjusi, žingsnis po žingsnio (kartais labai lėtai) sunkumai įveikiami.

Pastebiu tokią priklausomybių virtinę: nusivylimai arba traumos – alkoholis – agresija – savižudiškos mintys.

Todėl itin svarbu laiku susivokti. Deja, ne visi šiame etape susivokia, kokiu slidžiu ir pavojingu keliu eina ir kokie dideli praradimai jiems gresia. Kiti gi kaltina visus kitus, tik ne save ir žingsnis po žingsnio žengia prarajos link. Vartojant alkoholį toliau, stiprėja priklausomybė. Alkoholis atpalaiduoja savikontrolės mechanizmus, sukelia agresiją kitiems arba sau. Toliau – santuokos griūtis, o tuomet – begalinė neviltis.

Psichologė nurodė požymius, kurie gali signalizuoti, kad vyras turi padidėjusią savižudybės riziką ar net atsidūręs ant savižudybės ribos.

„Turėtume būti labiau dėmesingi vyrams, patyrusiems smurtą ar psichologines traumas, išgyvenantiems netektis, skyrybas, vienišiems, stokojantiems socialinės paramos, negebantiems įveikti streso ir keliantiems pernelyg didelius lūkesčius sau ir kitiems. Taip pat atkreipkite dėmesį į pasikeitusius alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročius.

Kiti požymiai, išduodantys galimą savižudybės riziką, yra stipriai pasikeitusi nuotaika, nekontroliuojamas pyktis, susierzinimas, nerimas, neatsargus, neapgalvotas, rizikingas ir agresyvus elgesys, šeimos, artimųjų, draugų šalinimasis, ryškūs miego pasikeitimai (nemiga arba padidėjęs miego poreikis), taip pat išsakomas nusivylimas, neviltis, bejėgiškumas, išeities nematymas“, – vardijo D.Bubnienė.

Kuo skiriasi trys kartos – X, Y ir Z

Paklaustas, ar, kalbant apie psichologines krizes ir savižudybes, koją vyrams kiša visuomenėje vis dar vyraujantis tvirto, emociškai stipraus vyro įvaizdis, verčiantis vyrus visas savo emocijas laikyti viduje, Kauno apskrities vyrų krizių centro konsultantas Saulius Subačius teigė, kad į šį klausimą, ko gera, lengviau būtų atsakyti visuomenę suskirsčius demografiškai.

„Paprastumo dėlei apsiribokime amžiumi (kartomis): tie, kuriems per 40 metų (X karta), 20–40 metų vyrai (Y karta) ir jaunuoliai iki 20 metų (Z karta). Skirtingame laikotarpyje formavęsi žmonės turi ir gana skirtingą įsivaizdavimą, koks turi būti vyras. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad kiekvienas žmogus, taip pat ir vyras, yra ir stiprus, ir silpnas.

123rf.com nuotr./Alkoholis
123rf.com nuotr./Alkoholis

Sunkumai prasideda, kai atsiranda kraštutinumai ir vyras gali būti tik „stiprus“ arba tik „silpnas“. Visi mes žinome, kad vienoje situacijoje vyras gali būti emociškai stiprus ir tvirtas, o kitomis aplinkybėmis tas pats vyras tampa silpnas ir pažeidžiamas.

Kita vertus, reikėtų išsiaiškinti, kas turima omeny sakant „emociškai stiprus ir tvirtas“. Dažnai tokiu įsivaizduojamas savo emocijas kontroliuojantis ir jų nerodantis žmogus. Galbūt dėl to Lietuvoje toks populiarus krepšinis, nes sporto varžybos yra vos ne vienintelė vieta, kurioje „stiprus“ vyras gali sau leisti „legaliai“ pykti, džiaugtis ir netgi verkti, nesistengdamas to nuslėpti ar kontroliuoti.

Z kartos atstovai labiau leidžia vyrui būti žmogumi: jausti skausmą, verkti, kreiptis pagalbos.

Pasak mano asmeninės ir profesinės patirties, keičiantis kartoms reikalai gerėja: Z kartos visuomenes atstovai labiau leidžia vyrui būti žmogumi. Tai sakydamas turiu omeny, kad vyrui irgi leidžiama jausti skausmą, verkti, kreiptis pagalbos, prisipažinti klydus ar netgi kalbėti apie norą nusižudyti. Darau prielaidą, kad psichoedukacija mokymo įstaigose bei per masines informacijos priemones duoda savo vaisius“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, daug sunkiau yra su Y ir ypač X kartu atstovais. Ši visuomenes dalis labiau draudžia vyrui rodyti savo pažeidžiamumą. Nors pokyčiai matosi ir čia: vis daugiau ir daugiau 30-mečių ar 40-mečių išdrįsta kreiptis psichologinės pagalbos.

„Atsiranda suvokimas, kad kreipdamasis į psichikos sveikatos specialistą netampi „durnas“ ar smerktinas. Ir kad krizės bei emociniai sunkumai yra normali ir neišvengiama gyvenimo dalis. Deja, emociškai stipraus ir tvirto vyro įvaizdis neleidžia kreiptis pagalbos anksčiau ir tai turi savo kainą. Vieni dėl to praranda šeimą, kiti – darbą, treti tampa priklausomi nuo alkoholio bei narkotikų ar mėgina žudytis.

Visgi, nepaisant visų pokyčių ir mažėjančio visuomenės spaudimo vyrui slėpti savo pažeidžiamumą, retas lietuvis vyras viešoje vietoje, net būdamas saugiame draugu rate, išdrįstų pravirkti, kai jam labai blogai. Nebent tai būtų sporto varžybos. Tokią šiandien matau situaciją“, – teigė S.Subačius.

Vietoj pralaimėjimo pripažinimo – taurelė

Likę su savo skauduliais vieni, pasak Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologo, priklausomybių konsultanto Lioniaus Demjanovo, vyrai, deja, dažniau linkę savo problemas spręsti žalojančiomis priemonėmis.

„Taip, daugelio mūsų žmonijos kartų patirtis rodo, kad vyriškoji mūsų planetos dalis linkusi savo organizmui suteikti daugiau išbandymų. Ir tai susiję ne tik su rizika medžiojant mamutą ar kovojant karo lauke. Silpnumo, dvasinio skausmo ar nevilties akivaizdoje vyrai linkę labiau kapituliuoti, bet nepripažįsta pralaimėjimo, todėl renkasi labai būdingą bendrą sprendimą – bėgimą ar pasitraukimą, t.y. alkoholio vartojimą. Prarasta viltis rasti kitokį sprendimą priverčia griebtis taurelės ar kitų sąmonę slopinančių medžiagų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alkoholis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alkoholis

Žmogaus pažeidžiamumas dažnu atveju yra atvirkščiai proporcingas jo suvokiamoms galimybėms ištrūkti iš jį kankinančios situacijos ar gausos neigiamų aplinkybių. Iš kiekvienos situacijos yra galimos kelios ar net keliolika skirtingų išeičių. Kartais tai būna skausmingai ilgas procesas ar veiksmas, kuris pažeidžia vyriškąjį autoritetą „aš pats“ ir tada imamasi visiškai priešingo elgesio – protesto.

Protestuojant prieš aplinkybes, prieš kitų kišimąsi į situaciją ar gausą rekomendacijų bei pamokymų pradedama gerti ar kitaip žaloti savo organizmą. Darboholizmas, buvusių gyvenimo prioritetų atmetimas, mėginimas ar piktybiškas alkoholio vartojimas, rūkymas, psichotropinių medžiagų vartojimas tampa pseudo idėja – atkurti prarastą situacijos kontrolę. Vyrai pasižymi impulsyvumu, todėl labiau linkę į rizikingą elgesį sveikatai“, – aiškino specialistas.

Protestuojant prieš aplinkybes ar kitų kišimąsi į situaciją pradedama gerti ar kitaip žaloti savo organizmą.

Pasak kolegai antrinančio S.Subačiaus, nuo mūsų psichologinės savijautos priklauso, kiek įtampos (streso) mes jaučiame savo kasdieniame gyvenime. Visi žinome, kad ilgalaikė įtampa (stresas) yra tiek kūno, tiek sielos (psichikos) ligų pagrindas. Vyrai – ne išimtis.

„Įtampai kaupiantis, dažnai bėgama nuo priežasčių suvokimo ir sprendimų į trumpalaikių malonumų ir vengimo taktiką. Kalbu apie priklausomybes. Tarp vyrų populiarus alkoholizmas, narkomanija, lošimai ar socialiai labiau priimtina priklausomybė – darboholizmas.

Taip tik dar labiau patenkama į ydingą užburtą ratą, dėl ko psichologinė savijauta blogėja, o įtampa didėja. Taip pat dar labiau prastėja ir sveikata. Daugelis vyrų suvokia, kodėl reikia valytis dantis, bet ne visi suvokia, kodėl reikalinga emocinė higiena – savo jausmų suvokimas ir išjautimas“, – teigė psichologas.

Priklausomybė nuo malonumą sukeliančių medžiagų

L.Demjanovas taip pat akcentavo, kad priklausomybė gali atsirasti nuo bet kokios cheminės medžiagos, kurios vartojimas sukelia malonumą. Ji gali atsirasti kiekvienam, ypač jautresnės psichikos žmogui, siekiančiam centrinę nervų sistemą veikiančiais preparatais slopinti bet kokį savo nerimą, nemigą, įtampą, baimę, panikos priepuolį ar kitas nuogąstavimą keliančias būsenas.

Analogiškai tai gali būti „efektyvi“ priemonė, kai siekiama palaikyti agresyvų elgesį, statusą grupėje, elgesio ar veiksmų „efektyvumą“, o tarp paauglių ir jaunimo – vartojimo patirties ir atsparumo vartojamai medžiagai lygį.

„Daugelis žmogaus veiksmų yra nukreipti į vienų ar kitų jam svarbių poreikių patenkinimą. Nepatenkinus fizinių poreikių, kyla fizinis diskomfortas, nepatenkinus svarbių psichologinių poreikių (saugumo, meilės ir pagarbos, savigarbos ir t.t.), atsiranda dvasinis skausmas. Emociniam skausmui stiprėjant asmens sąmonės laukas ima siaurėti – jis nebemato, o daugeliu atvejų ir nesistengia įžiūrėti kitų išeičių.

Priklausomybė gali atsirasti nuo bet kokios cheminės medžiagos, kurios vartojimas sukelia malonumą.

Jausmas, kad esi visiškai sužlugdytas, gali kilti tiek dėl išorinių aplinkybių, pavyzdžiui, prastėjančių tarpasmeninių santykių, stresogeniškos aplinkos darbe, nedarbo, įtampos mokykloje ar kitose mokymosi įstaigose, tiek dėl nekontroliuojamos ir stiprios vidinės sumaišties. Beje, paskutiniu metu daugėja ir dailiosios lyties atstovių, kurios priklausomybių spąstus įvardina kaip ilgalaikio emocinio skausmo rezultatą“, – tikino pašnekovas.

Vyrų potencijos priešai – alkoholis ir tabakas

Apie žalingų įpročių poveikį fizinei sveikatai kalbama labai dažnai ir daug, nepaisant to, tarp vyrų jie paplitę. Kai kurie specialistai piešia tokį vidutinio amžiaus vyro įvaizdį: turi antsvorio, gyvena neaktyviai, surūko iki pakelio cigarečių per dieną, didelę dienos dalį praleidžia prie kompiuterio ir televizoriaus, vartoja daug alkoholinių gėrimų, darbe patiria nuolatinį stresą, nesilaiko dienos režimo ir pan.

Visa ši puokštė sveikatos rizikos veiksnių gali sukelti ir tokias fizines problemas, kurios dar labiau pagilina psichologinę krizę bei savęs, kaip vyro, vertės praradimą, pavyzdžiui, susilpnėja lytinė potencija. Vieni iš didžiausių jos priešų – alkoholis ir tabakas.

Tyrimais patvirtinta, kad varpos standumas yra susijęs su per dieną surūkytų cigarečių kiekiu. Šiuo atveju erekcijos sutrikimo priežastis yra bloga arterinė kraujotaka vyro varpoje: dėl nikotino sukeltų pakitimų vidiniame arterijų paviršiuje atsiranda aterosklerozės plokštelės, kurios siaurina arterijų spindį ar net visiškai jas užkemša. Natūralu, kad pirmiausiai nukenčia smulkiausios kraujagyslės, kokios ir „maitina“ varpą.

Taip pat ir piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikia vyrų potenciją, nors dažnai vyrai mano priešingai – esą jis padeda atsipalaiduoti, todėl seksualinio gyvenimo kokybė turėtų pagerėti. Dažnas alkoholio vartojimas smarkiai sumažina vyriško hormono testosterono gamybą organizme, o tai kenkia potencijai.

Dar viena bėda, kad, kaip ir dėl psichologinių bėdų, vyrai dėl sveikatos į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai jau nebegali kentėti, ir liga, tikėtina, užleista. Pasak statistikos, moterys dėl savo sveikatos sutrikimų į gydytoją kreipiasi keturis kartus dažniau.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką