Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 7d. 09:00

Populiarėjantis gydymas: nenorite susirgti vėžiu – rūpinkitės savo hormonų pusiausvyra

Gydytojo konsultacija
Vida Press nuotr. / Gydytojo konsultacija

Sparčiai populiarėjančios gydymo metodikos raktas į sveikatą – mūsų organizmo hormoninė sistema, veikiantis visą mūsų gyvenimą. Būtent nuo hormonų priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata.

Gydytojas ir mokslininkas Jeanas Claude'as Laprazas jau daugiau nei 40 metų tyrinėja ir taiko unikalų požiūrį į žmogaus organizmą – endobiogeniką. Tai integruotos medicinos metodika, kuria siekiama stimuliuoti natūralias prigimtines išgijimo galias atstatant vidinę organizmo pusiausvyrą. Užuot visą dėmesį sutelkusi tik į ligą, endobiogenika dėmesio centru pasirenka žmogų.

Vadovaujantis šiuo požiūriu, svarbiausia yra suprasti hormonų sistemą ir padėti ją subalansuoti – tai yra raktas į mūsų sveikatą. Apie tai prancūzų savaitraščiui „La vie“ pasakoja pats šios metodikos propaguotojas.

– Jūs laikote hormonų sistemą mūsų organizmo dirigente. Kodėl?

– Šiuo metu hormonų sistema paprastai priskiriama endokrinologų kompetencijai ir laikoma jų specializacija. Šitaip susiaurindami požiūrį į organizmą ir suskirstydami jį į atskiras dalis, atidžiau hormonais nesidomime, kol jų pusiausvyros sutrikimai nesukelia akivaizdžių hormoninės sistemos ligų, pavyzdžiui, diabeto.

Tačiau juk hormonai veikia visą organizmą, užtikrina jo funkcionavimą. Iš tiesų, gyvenimas – tai nuolatinis judėjimas. Kiekvieną sekundę ląstelės nyksta ir atsinaujina. Taip išlaikoma nuolatinė pusiausvyra. Visi šie procesai valdomi hormonų sistemos, kuri mums leidžia nuosekliai prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

– Teigiate, kad hormonų ir nervų sistemos yra dvi svarbios mūsų kūno komunikacijos ašys. Kuo specifiški yra hormonai?

– Hormonų sistema, atsakinga už organizmo vystymąsi nuo pat vaisiaus užsimezgimo momento, valdo jo fizinį, emocinį ir intelektualų lygmenį. Be hormonų nebūtų gyvybės, vaisius negalėtų vystytis. Hormonų sistema yra aktyvi nuo pat apvaisinimo, o nervų sistema pradeda veikti vėliau, embriogenezės metu, septintąją nėštumo savaitę. Taigi ji pradeda veikti antroji.

Tai natūralu: pirmiausiai reikia sukurti organizmo struktūras, prieš joms pradedant sąveikauti. Šios dvi sistemos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau būtina suvokti, jog be hormonų sistemos nebūtų gyvybės. Tai ji valdo mūsų organizmą, pradedant nuo kiekvienos ląstelės branduolio iki mūsų visuminės būties.

– Lyginate mūsų hormonų sistemą ir mūsų organizmą su gamykla. Galėtumėte patikslinti?

– Įsivaizduokite automobilių gamyklą. Gamybos grandinė turi būti nuosekli, reikia atidžiai sekti tikslius surinkimo etapus. Pavyzdžiui, jeigu pereisime nuo pirmo etapo tiesiai prie ketvirto, turėsime automobilį be ratų ir stabdžių. Hormonų sistema remiasi tokia pačia logika, naudodama keturias pagrindines gamybos grandis: antinksčius, sėklides arba kiaušides, skydliaukę, kepenis ir kasą.

Psichozė, neurozė, depresija, krūties vėžys ar lėtinis bronchitas – visos šios ligos rodo hormoninių mechanizmų išsireguliavimą.

Šios „gamybos“ grandys komunikuoja viena su kita, kad veikimas būtų harmoningas. Pavyzdžiui, trečioji grandis, skydliaukė, turi sugebėti pateikti reikiamą energiją antrajai grandžiai, lytinių organų sistemai, jos hormonų gamybai (estrogenų, androgenų). Skydliaukė, naudodama savus „hormonų pasiuntinius“, taip pat gali informuoti lytinių organų sistemą nesiųsti jai daugiau „medžiagų“, jeigu nebespėja patenkinti jos poreikių. Šioje grandyje kartais gali įvykti protrūkis.

Štai kodėl už kiekvienos ligos, nesvarbu, kokia jos kilmė, slepiasi hormonų pusiausvyros sutrikimai. Psichozė, neurozė, depresija, krūties vėžys ar lėtinis bronchitas – visos šios ligos rodo mechanizmų išsireguliavimą. Tą pačią ligą gali sukelti skirtingos priežastys: gal antroji grandis pernelyg aktyvi, o ketvirtoji funkcionuoja nepakankamai? Nustatyti, kuri grandis veikia blogai, yra gydytojo darbas. Tai jis gali padaryti tik tuo atveju, jei pasirenka pacientą, o ne jo ligą, kaip atspirtį savo analizei. Norint nustatyti hormonų pusiausvyros sutrikimą, reikia įvertinti visą paciento organizmą.

– Ar kiekvienas iš mūsų turi savitą hormonų pusiausvyrą?

– Taip. Mus formuoja mūsų gyvenimo būdas ir mus supanti aplinka (klimatas, maistas, emocijos, santykiai), kurie moduliuoja mūsų genų išraišką per mūsų hormonus. Pastarieji gali nulemti, ar pasireikš tam tikri mūsų iš tėvų paveldėti genai. Norint aiškiai suprasti ryšius tarp mūsų genų ir ligų, kurias jie gali sukelti, reikia suprasti hormonų sistemos vaidmenį, kadangi genomą valdo mūsų hormonai. Taigi mūsų turimi genetiniai pakitimai nereiškia neišvengiamos diagnozės.

– Kokią saugią intervenciją galima taikyti šioms subtilioms ir sudėtingoms sistemoms?

– Reikia suprasti, kaip funkcionuoja konkretaus individo kūnas ir protas. Turint pacientą, linkusį į pasikartojančias kvėpavimo takų infekcijas, užuot dėmesį sutelkus tik į kovą su mikrobais, reikia apsvarstyti, kodėl organizmas leido mikrobams agresyviai pasireikšti ir netgi sukelti ligą. Matyt, imuninės sistemos apsauga sumažėjo. O kodėl? Tai per daug aktyvios kasos veiklos (per daug insulino) pasekmė ar tai sukėlė staigus kortizolio sumažėjimas išsekusiame organizme, kurio atsparumas uždegiminiams procesams nusilpęs?

Be to, netgi nesergant hormonine liga, gali būti hormonų pusiausvyros sutrikimas, sukėlęs sveikatos problemas, kurios yra lyg ir „visiškai nesusijusios su hormonais“. Nustatydami šiuos sutrikimus ir juos gydydami tinkamais augalais ar specialia mityba, galime panaikinti kasdienius negalavimus ir užkirsti kelią lėtinėms, sunkioms ligoms, kurios gali atsirasti dėl ilgą laiką išliekančių kad ir nežymių hormonų pusiausvyros sutrikimų.

– Insulinas, kortizolis, kontraceptikai, hormoninis gydymas... Kaip vertinate sintetinius hormonus?

– Šie hormonai yra būtini, kai organizmas pats nebesugeba sintetinti trūkstamo hormono, pavyzdžiui, insulino, sergant pirmojo tipo diabetu.

Sintetinis hormonas gali išsaugoti paciento gyvybę. Tačiau siekiamybė yra nustatyti nežymius hormonų pusiausvyros sutrikimus ir juos atstatyti prieš jiems sukeliant ligas, kurių gydymui bus reikalingi sintetiniai hormonai.

Tiesa, reikia žinoti, jog sintetiniai hormonai yra fiksuoto ir stabilaus dydžio junginiai, o organizmas veikia dinamiškai, pritaikydamas hormonų kiekį prie tuo metu esamo poreikio, kuris gali labai skirtis skirtingu paros metu ar metų laiku. Natūraliai hormonai turi prisitaikyti prie šių pokyčių, antraip jų pusiausvyra sutrinka ir ilgainiui sutrikdo ir kitas organizmo sistemas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką