Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 25d. 14:58

Prireikė raminamųjų? Už receptą e.sistemoje atsiras psichiatrinė diagnozė

Vaistų vartojimas
123RF.com nuotr. / Vaistų vartojimas
Nuo liepos 1-osios įsigalios buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymas, pagal kurį raminamųjų grupės vaistus benzodiazepinus bus galima išrašyti tik elektroniniu receptu arba panaudojant griežtai apskaitomus receptus, skirtus morfino grupės vaistams. Taip siekiama mažinti šių vaistų, sukeliančių priklausomybę, vartojimą. Tačiau, pasak psichiatrų, dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neatliktų namų darbų pacientams neliks pasirinkimo dėl gydymo anonimiškumo – jų e.sveikatos sistemos paskyroje atsiras visiems specialistams prieinama psichiatrinė diagnozė.

Pasekmės gali būti labai liūdnos

Pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, Lietuvos gyventojai statistiškai suvartoja daugiau raminamųjų vaistų negu kitos Europos šalys, todėl buvo nuspręsta imtis priemonių, kurios mažintų jų vartojimą, nes minėti vaistai skirti tik trumpalaikiam vartojimui, veikia tik simptomus, o ne ligos priežastį, be to, sukelia gana stiprų pripratimą prie jų.

„Pradėjus spręsti šią problemą, su SAM buvo sutarti trys dalykai. Pirmasis susijęs šių vaistų vartojimo mažinimo metodika, nes jų staiga nutraukti negalima, kad nepasireikštų stiprūs abstinencijos simptomai. Antrasis – šeimos gydytojų mokymai, kaip elgtis su žmonėmis, kurie yra priklausomi nuo vaistų. Galiausiai trečiasis, svarbiausias punktas, – vadinamosios posistemės, skirtos psichikos sveikatai, sukūrimas e.sveikatos sistemoje, kad kitų specialybių medikai nematytų paciento psichiatrinių diagnozių, jeigu jiems tai nebūtina.

Dabar diagnozę gali matyti net vaistininkas, tikrinantis receptą.

Dabar diagnozę gali matyti net vaistininkas, tikrinantis receptą. Natūralu, kad žmogus tuomet jaučiasi nesaugus – ypač tai aktualu regionuose. Pavyzdžiui, aš esu mokyklos direktorius. Susižeidęs nuvykstu į vietinę ligoninę pasidaryti rentgeno. Medikai atsidaro mano paskyrą ir mato, kad aš, tarkime, sergu depresija. O mažame miestelyje kalbos gali pasklisti labai greitai“, – svarstė pašnekovas.

Būtent todėl, jo teigimu, buvo labai svarbu, kad nauja raminamųjų vaistų išrašymo tvarka startuotų kartu su e.sveikatos posisteme, tačiau pastarosios sukūrimas atidedamas dar dvejiems metams, o nauja receptų tvarka įsigalios jau nuo liepos 1-osios.

„Kokių pasekmių tai turės? Šiuo metu žmogus, patiriantis tam tikrą sunkų gyvenimo etapą, dėl kurio jam sutriko miegas, kamuoja nerimas, gali paprašyti gydytojo popierinio recepto, kuriame jokios diagnozės rašyti nereikia. Tokiu atveju ji neatsiduria ir elektroninėje sistemoje, o žmogus tam trumpam gyvenimo epizodui gauna pagalbą. Nuo liepos 1 d. gydytojas galės išrašyti tik elektroninį receptą, o išrašant jį visada būtina įrašyti diagnozę, t. y. ligos kodą.

Visi psichikos sutrikimų kodai prasideda raide F. Pavyzdžiui, nemiga ar potrauminio streso sutrikimas. Tai nesunki diagnozė, bet kas gi gilinsis – užteks pamatyti F raidę. O kadangi šiuo metu mūsų e.sveikatos sistema yra kiaura kaip rėtis, žmogus arba kentės simptomus be vaistų, arba ieškos nelegalių vaistų turguose ar kur kitur, arba gydysis visiems prieinamu vaistu, kuriam nereikia recepto, t. y. alkoholiu. Taip lygioje vietoje bus sukurta problema“, – tikino psichiatras.

E.Blaževič/LRT nuotr./Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius
E.Blaževič/LRT nuotr./Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius

Žmogus gali net nežinoti turintis F kodą

Kolegai antrina Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė.

„Šiuo metu visos paciento diagnozės prieinamos bet kuriam specialistui, kuris atsiverčia jo e.sveikatos istoriją. Visi žino psichikos sutrikimų kodus, nors pats žmogus, kuriam dėl nemigos paskiriami raminamieji, net nepagalvoja, kad gavo psichiatrinę diagnozę. O juk visi žinome, koks požiūris pas mus į šias ligas. Tiesa, jis gerėja, tačiau vis dar per mažai tolerancijos. Bent jau anksčiau dėl F ligos kodo žmogus galėdavo negauti paskolos. Prašant jos reikėdavo pasirašyti leidimą bankui prieiti prie tavo sveikatos duomenų.

Jeigu atsirastų posistemė, tam tikri specialistai galėtų matyti visas diagnozes, o kiti – tik pagal savo kompetencijas. Net ir policija galėtų prieiti tik prie tų duomenų, kurie jiems aktualūs.

Mūsų kolegos analizavo kitų šalių pavyzdžius. Mes siūlėme kompromisą: arba riboti vaisto kiekį receptui, pavyzdžiui, išrašyti tik iki 30 tablečių, arba naudoti asmeninius gydytojo lipdukus. Policija ir vaistininkai sako, kad būna padirbtų popierinių receptų. Kiek žinau, būna ir padirbtų pinigų, bet jų naudojimo dėl to niekas neatšaukė“, – teigė pašnekovė.

SAM kaip kompromisą siūlo vadinamuosius rožinius receptus. Tai griežtai apskaitomi narkotinių medžiagų receptai, kurie Lietuvoje išduodami tik vienoje vaistinėje, esančioje Vilniuje, ir galioja pusę metų.

„Šis variantas yra utopija. Kadangi yra sudėtingas ir šių receptų atsiėmimas, ir jų apskaita, sunku įsivaizduoti, kad visi medikai juos turės. Be to, jų išleidžiamas tik tam tikras skaičius, todėl, net jeigu visos gydymo įstaigos sumanytų pasiimti jų po 10, receptų tiesiog pritrūktų. Taigi galimybė žmonėms gauti popierinį receptą realiai atimta“, – tikino M.Marcinkevičius.

Kitų šalių pavyzdžiai neperimti

Taigi, pasak specialistų, įvedus naują raminamųjų vaistų išrašymo tvarką be e.sveikatos posistemės, bus atimta anoniminio gydymosi galimybė iš tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių žmonių.

Beje, benzodiazepinai, kaip alkoholio substitutai, dažnai skiriami gydantis priklausomybę nuo alkoholio. Dabar šiems žmonėms, kurie dar labiau stigmatizuojami, taip pat gresia iš esmės viešas diagnozės įrašas.

Tokia sistema pažeidžia bene svarbiausią žmogaus teisę – teisę į žmogaus duomenų apsaugą.

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius iš kolegų, dirbančių užsienyje, surinko informaciją, kaip šie vaistai išrašomi kitose šalyse, jeigu jie yra išrašomi panaudojant įprastinius popierinius receptus. Danijoje naudojami įprastiniai receptai.

Norvegijoje yra visiškai elektronizuotas receptų išrašymas, kompensuojamųjų receptų formoje rašomas tikslus TLK-10 kodas, nekompensuojamųjų – tik TLK-10 registras (taigi ligos nurodymas skiriasi). Vokietijoje receptai raminamiesiems vaistams yra įprastiniai. Švedijoje visi popieriniai receptai, nesvarbu kokios grupės vaistai išrašomi, yra sunumeruoti, klijuojamas lipdukas, tačiau pats gydytojas receptų apskaitos neveda. Įprastiniai popieriniai receptai ir Suomijoje bei Liuksemburge.

Šveicarijoje lygiagrečiai yra ir popieriniai, ir elektroniniai receptai, ir netgi kiti variantai – skenuotas receptas vaistininkui arba gydytojo skambutis asmeniškai pažįstančiam gydytoją vaistininkui. Tai liudija apie aukštą pasitikėjimą specialistais šioje šalyje.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad daugelyje ES šalių tokios griežtos minėtų vaistų išrašymo tvarkos nėra, o privalomas raminamųjų vaistų išrašymas tik elektroniniais receptais automatiškai įkelia asmens psichikos sveikatos duomenis į e.sveikatos informacinę sistemą. Šiuo metu joje esančius psichikos sveikatos duomenis gali matyti bet kuris vartotojas, kuris prisijungė prie asmens paskyros.

Fotolia nuotr./Vaistų vartojimas
Fotolia nuotr./Vaistų vartojimas

SAM nemato problemų

SAM sustabdyti naujos tvarkos įsigaliojimo nežada. Pasak ministerijos, jau dabar, 2021 m. pirmo ketvirčio duomenimis, 77 proc. populiariausių benzodiazepinų grupės vaistinių preparatų ir 91 proc. kitų psichiatrinių vaistų yra išrašomi e.receptu.

„Sveikatos apsaugos ministerija imasi įvairiapusiškų priemonių, skirtų mažinti psichikos ir elgesio sutrikimų stigmą ir baimę prarasti darbą ar tam tikras teises kreipiantis specialistų pagalbos dėl lengvų psichikos sveikatos sutrikimų. Peržiūrėti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos reikalavimus dėl darbo ir teisių apribojimų (teisinių profesijų (advokatai, teisėjai, notarai, prokurorai), medikų, farmacininkų, akušerių, odontologų, teisės vairuoti, įvaikinti ar globoti vaiką), šiuo metu peržiūrimi psichikos sutrikimai, užkertantys teisę turėti ginklą, planuojama peržiūrėti sveikatos reikalavimus statutiniams pareigūnams.

Iš minėtų sveikatos reikalavimų sąrašų išbrauktos (ar proporcingai sušvelnintos reikalavimų sąlygos) lengvos depresijos, nerimo, miego sutrikimų diagnozės. Taigi sistemingai šalinamos prielaidos asmens diagnozei patekus į ESPBI IS patirti žalą (darbo ar teisių praradimą) vartojantiems benzodiazepinus dėl lengvų psichikos sutrikimų (pvz., dėl lengvos depresijos, nerimo ar nemigos)“, – teigiama SAM atsakyme į Psichiatrų asociacijos užklausą.

123RF.com nuotr./Vaistai
123RF.com nuotr./Vaistai

Kas padėtų pakeisti situaciją

Pasak M.Šablevičiaus, psichikos sveikatos specialistai iš tiesų mato problemą dėl didesnio tam tikrų priklausomybių paplitimo Lietuvoje, lyginant su Vakarų šalimis. Lietuvoje žmonės dažnai linkę „bėgti“ nuo per sunkios jiems realybės ir benzodiazepinai patologine prasme tam gali gerai pasitarnauti.

„Šis reiškinys iš dalies susiję su visuomenės trauminėmis patirtimis – nepamirškime, kad vos prieš vieną kartos laikotarpį patyrėme karą, okupaciją ir dvi genocido bangas (nacistinio ir bolševikinio). Vakarų šalys tokios psichotraumuojančios visuomeninės patirties „trijulės“ nėra matę, o tik atskirus jos elementus. Taip pat prie bendro visuomenės nerimo lygio padidėjimo dabar prisidėjo ir besitęsianti pandemija.

Visgi svarbu paminėti, kad tikrai ne visi žmonės, kuriems skiriami raminantieji vaistai, vartoja jų per daug arba vartoja netinkamai. Juk tai – apie 60 metų vaistų rinkoje esantys vaistai, turintys visame pasaulyje patvirtintas indikacijas tam tikriems sutrikimams gydyti“, – teigė pašnekovas.

Lietuvos psichikos sveikatos specialistai, sprendžiant perteklinio raminamųjų vaistų vartojimo problemas, siūlo taikyti Vakarų šalyse laiko patikrintas priemones.

„Pirmoji būtų studijuojančių medicinos universitetuose asmenų švietimas, kaip tinkamai naudoti benzodiazepinų grupės preparatus klinikinėje praktikoje. Antroji – jau baigusiųjų medicinos studijas specialistų mokymai apie tinkamo gydymo benzodiazepinais ypatumus. Trečioji – prieinamos ir kokybiškos psichikos sveikatos paslaugos asmenims, kurie jau „pakliuvo“ į pripratimo ar priklausomybės nuo šių vaistų spąstus.

Asmeninio albumo nuotr./Mindaugas Šablevičius
Asmeninio albumo nuotr./Mindaugas Šablevičius

Norint teikti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas, būtina sąlyga – žmonių pasitikėjimas psichikos sveikatos paslaugų sfera, nesibaiminant, kad po kreipimosi bus tam tikrų perteklinių ribojimų, pavyzdžiui, profesinėje veikloje, įsivaikinant, gaunant vairuotojo pažymėjimą ir kt. Tai vadinama psichiatrijos paslaugų destigmatizacijos procesu. Jis šiuo metu vyksta bendradarbiaujant SAM ir psichikos sveikatos specialistams, tačiau dar nėra baigtas.

Ketvirtoji priemonė – specialistų identifikacija, kurie sąmoningai ir pakartotinai, be jokio medicininio pagrindimo, nesilaiko šalies įstatymais patvirtintų vaistinio preparato charakteristikų sąvade (vadinamajame „informaciniame lapelyje“) nurodytų vaisto skyrimo taisyklių, ir atitinkamų juridinių poveikio priemonių taikymas šių specialistų praktikos licencijai.

​​​Žmogus turi nesibaiminti, kad po kreipimosi bus perteklinių ribojimų profesinėje veikloje, įsivaikinant, gaunant vairuotojo pažymėjimą.

Jeigu Lietuvos visuomenė pasiektų tam tikrą požiūrį į psichikos sutrikimus ir jų gydymą, koks yra pvz., Norvegijoje, galima būtų manyti, kad jau ir Lietuvoje atėjo laikas visiškai elektronizuoti asmens sveikatos dokumentaciją, kaip ir yra paminėtoje šalyje. Žinoma, kitą būtina sąlyga būtų techniškai gerai veikianti, nestringanti bei patogi ir draugiška tiek pacientui, tiek ir sveikatos priežiūros specialistui esveikatos sistema. Sakyčiau, tokios ribojančios priemonės, kurios įsigalioja nuo šių metų liepos 1 d. būtų lyg vežimo statymas prieš arklį“, – apibendrino M.Šablevičius.

O receptų padirbinėjimo problemą, pasak psichiatro, padėtų spręsti Švedijoje naudojamas (beje, Lietuvoje kažkada taip pat naudotas), jau paminėtas metodas – specialių lipdukų klijavimas ant recepto banko.

Be to, susiklostęs žmogaus kūno ir sielos atskyrimas, jo manymu, yra dirbtinis. Viena iš tokio medicininio suskaidymo priežasčių yra istorinė, siekianti Antikos laikus, kai buvo nubrėžta riba tarp materialaus kūno ir nematerialios sielos. Šiuo metu kaupiami duomenys liudija, kad tokių paplitusių susirgimų kaip arterinė hipertenzija, bronchinė astma, galvos skausmas, odos ligos, vėžys ir kt. atsiradime dalyvauja ir smegenų neuronai, reguliuojantys imuninės sistemos darbą. Todėl, pirmiausia, patys medikai savo darbe neturėtų skirstyti savo pacientų į tuos, kurie lankosi pas psichiatrus, bei tuos, kurie nesilanko.

Neaiškios kilmės simptomai neturėtų būti „nurašomi“ taip vadinamiems kūniškiems psichikos sutrikimams (psichosomatikai), jeigu iš anksto žinoma, kad tiriamasis pacientas lankosi pas psichiatrus. Ir, priešingai, jei išsamus medicininis ištyrimas nerodo pradinės kūniškos patologijos, turėtų būti įtariama, kad simptomų kilmė gali būti susijusi su psichika. Taip pat ir visuomenė turėtų keisti savo požiūrį, nes žmogus, kuris lankosi pas psichikos sveikatos specialistus, yra atsakingas ir brandus, kadangi jis rūpinasi savo sveikata.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką