Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 1d. 08:05

Prof. A.Ambrozaitis: kokie procesai užsisuka, kai koronavirusas patenka į mūsų organizmą

Koronavirusas Interviu
123RF.com nuotr. / Koronavirusas

Ilgametę patirtį turintis infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis pasidalijo įžvalgomis, kas šiuo metu žinoma apie koronaviruso ligos eigą, t. y. kokie pokyčiai pradeda vykti, kai virusas patenka į organizmą. Jau dabar aišku – šis poveikis tikrai skiriasi nuo gripo.

Papasakokite plačiau, kas vyksta organizme susirgus COVID-19?

– Kinų mokslininkai ištyrė 1099 pacientus, kuriems patvirtintas COVID-19, ligos istorijas. Visų jų ligos eiga buvo sunki arba vidutinio sunkumo. Visa tai suteikia šiek tiek žinių apie virusą, apie kurį vis dar žinome mažai.

Virusas jungiasi prie kvėpavimo takų ACE2 receptorių ir pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, ypač plaučių, dėl to gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, pereinantis į ūminį respiracinio distreso sindromą (gyvybei grėsmingas ūminis kvėpavimo nepakankamumas – red.), dėl kurio viso organizmo ląstelės menkai aprūpinamos deguonimi. Tuomet ima trikti visos organizmo sistemos ir išsivysto vadinamasis dauginis organų funkcijos nepakankamumas, t. y. pažeidžiami įvairūs organai, dar vėliau – organizmo šoko sindromas.

Tai jau beveik vienas žingsnis į mirtį, ir padėti tokioje situacijoje jau labai sunku, nors gydytojai, aišku, daro, ką gali. Visų šių sindromų gydymo specialistai yra intensyviosios terapijos skyrių reanimatologai. Jie dirba pagal gaires, kurios taikomos visais atvejais, nepriklausomai nuo priežasties, sukėlusios šią būklę. Tik tiek, kad COVID-19 atveju situaciją komplikuoja pasireiškiantis kvėpavimo nepakankamumas, nes būna pažeisti plaučiai, t. y. išsivysto virusinė pneumonija, dėl kurios žmogus gali uždusti. Taip pat 85 proc. sunkių ligonių kraujyje sumažėja leukocitų, dėl to organizmui kovoti su liga tampa dar sunkiau.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/ Arvydas Ambrozaitis
Nuotr. iš asmeninio archyvo/ Arvydas Ambrozaitis

Vėliau gali atsirasti ir antrinė infekcija – vėl pakyla karščiavimas, atsiranda leukocitozė (leukocitų skaičiaus padidėjimas), gali padidėti selektyvinis baltymas, kiti rodikliai. Visa tai rodo, kad prie virusinės infekcijos prisidėjo dar ir bakterinis susirgimas. Taigi liga dar labiau komplikuojasi. Plaučių uždegimas tampa dvigubas – virusinis ir bakterinis.

Taigi sunkių atvejų gydymas yra sudėtingas – kai žmogus pradeda dusti, jam reikalinga oksigenoterapija: į šnerves įstatomi guminiai vamzdeliai, kuriais tiekiamas deguonis. Jei oksigenacijos rodiklis krenta iki mažiau nei 90 proc. (matuojant deguonies kiekį kraujyje), tuomet pacientas jungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. O per dirbtinę plaučių ventiliaciją organizmą gali pasiekti vadinamieji hospitaliniai štamai. Kiekvienoje ligoninėje, kiekviename intensyvios terapijos skyriuje knibžda vadinamųjų hospitalinių infekcijų sukėlėjų, taigi pacientas gali susirgti ir ligoninėje įgyta infekcija.

Plaučių uždegimas tampa dvigubas – virusinis ir bakterinis.

Pasigirsta spėjimų, kad virusas paveikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir smegenis. Ar gali taip būti?

– Yra pastebėta, kad 30 proc. ligonių skundžiasi uoslės ir skonio pojūčio praradimu. Tai rodo, kad virusas veikia uoslės ir skonio receptorius. Taigi manoma, kad receptoriais, kurie yra gleivinėje, virusas keliauja į smegenis, į uoslės ganglijus (nervinius mazgus – red.), netoli kurių yra pagrindiniai gyvybiniai centrai.

Todėl daroma prielaida, kad virusas tam tikrais atvejais pažeidžia gyvybinius centrus smegenyse, o tai lemia ūmaus kvėpavimo takų nepakankamumo išsivystymą.

Šią prielaidą patvirtina skrodimo metu nustatyti smegenų pažeidimai. Tačiau kol kas tai tik teorija, daranti prielaidą, kad koronavirusas gali būti neurogeniškas, t. y. jis gali pažeisti nervų ląsteles.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro nuotr./Kiek išgyvena koronavirusas
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro nuotr./Kiek išgyvena koronavirusas

Kalbama ir apie tai, kad virusas gali visam gyvenimui pažeisti plaučius. Ar tai gresia visiems?

– Iš tiesų, pasveikusių po sunkios ir vidutinio sunkumo ligos žmonių plaučių rentgenogramos rodo, kad toje vietoje, kurioje virusas pažeidė plaučius, atsiranda surandėjimas, t. y. išsivysto plaučių fibrozė, dėl kurios plaučiai jau negali funkcionuoti taip, kaip anksčiau.

Pavyzdžiui, žmogus gali nebetoleruoti tam tikro fizinio krūvio, nes jo metu atsiranda dusulys. Ar šie liekamieji reiškiniai ilgalaikiai, visam gyvenimui, kol kas dar mažai duomenų. Gera žinia, kad prasirgus lengva COVID-19 forma, liekamųjų reiškinių plaučiuose kol kas nepastebėta.

Labai įtaigiai papasakojote, kas vyksta, kai liga įgauna sunkią formą. Ar yra koks nors specifinis lengvos koronaviruso formos gydymas?

– Gydymo ligoninėje prireikia maždaug 15 proc. sergančiųjų, kiti 85 proc. serga lengva forma, kuriai gydyti jokio specifinio gydymo nėra – antivirusinio vaisto būtent nuo COVID-19 neturime, todėl iš esmės gydymas tik simptominis, kaip ir bet kokio peršalimo atveju: temperatūrą mažinantys vaistai, arbatos arba vaistai nuo kosulio, gerklės skausmo.

Ypač svarbu gerti daug skysčių, nes šis virusas nemėgsta drėgmės. Taigi lengva ligos forma pasireiškia kaip paprasta peršalimo liga. Ir tai nieko nauja. Kitos rūšies koronavirusas mums kasmet sukelia peršalimo ligas.

Dažniausi simptomai, nuo kurių prasideda liga – karščiavimas, gerklės skausmas, sausas kosulys, gali būti raumenų skausmas, tačiau sloga nebūdinga. Tokie pacientai gali gydytis namuose arba provizorinėse, kitaip tariant, laikinai įrengtose ar pastatytose ligoninėse, į kurias dabar Lietuvoje bandoma paversti sanatorijas. Tačiau lengva forma sergantys pacientai į ligonines guldomi labiau dėl izoliacijos, o ne gydymo, t. y. kad jie neužkrėstų kitų.

Gera žinia, kad prasirgus lengva COVID-19 forma, liekamųjų reiškinių plaučiuose kol kas nepastebėta.

Kaip ilgai reikia izoliuotis, kol kas nėra galutinių išvadų, bet manoma, kad žmogus gali būti pavojingas aplinkiniams 21 dieną nuo ligos pradžios. Labiausiai virusas išskiria per pirmas septynias dienas nuo ligos pradžios, taip pat paskutines 2–3 inkubacinio periodo dienas. Mokslininkai jau sutaria, kad vidutinė inkubacinio periodo trukmė – 5,2 dienos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Patalpų vėdinimas: darant tai netinkamai, rizika užsikrėsti koronavirusu gali net padidėti

Sauliaus Čaplinsko nuotr./COVID-19 simptomai
Sauliaus Čaplinsko nuotr./COVID-19 simptomai

Jei gydymo nėra, kaip galima padėti organizmui kovoti su virusu?

– Kol mes neturime vakcinos, pandemija truks tol, kol imunitetą įgis (t. y. persirgs) 60–70 proc. pasaulio gyventojų, labai svarbu, kad nesusirgtų tie 15 proc. žmonių, patenkantys į rizikos grupę. Rizikos veiksniai žinomi – vyresnis amžius, rūkymas, lėtinės ligos, ypač diabetas, širdies ir kraujagyslių, onkologinės, plaučių ligos arba vartojami imuninę sistemą slopinantys vaistai.

Saugantis ligos galima aktyvinti tik įgimtą nespecifinį imunitetą. Tam padeda įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, kurių pasiūla vaistinėse didžiulė, visko vartoti būtų neįmanoma, todėl reikia mokėti atsirinkti.

Aš galiu pasidalinti, ką pats ir mano šeima vartoja. Mes vartojame 1,3/1,6 betagliukanus, išskirtus iš kepimo mielių (išskirti iš avižų neveikia imuniteto, jie mažina cholesterolį). Tai natūrali medžiaga, kurios anksčiau būdavo mūsų maiste, tačiau kai maistas tapo labai dirbtinis, daug perdirbtų maisto produktų, šios medžiagos maiste trūksta.

Antras preparatas – polifenoliai. Jie stiprina imunitetą, taip pat suteikia statybinių medžiagų ląstelei. Mat nors su dabartiniu maistu mes gauname pakankamai kalorijų, tačiau statybinių medžiagų – mažai, todėl mūsų ląstelės badauja. Iš esmės polifenoliai yra antioksidantai, jie naikina laisvuosius radikalus ir palengvina organizmo kovą su infekcijomis. Abu preparatai aktyvina imuninės sistemos ląsteles, kurios ir yra priešakinio fronto kareiviai, kovojantys su įvairiais mikroorganizmais.

Sauliaus Čaplinsko nuotr./Koronaviruso ir gripo skirtumai
Sauliaus Čaplinsko nuotr./Koronaviruso ir gripo skirtumai

Kodėl vadinamasis kiaulių gripas, kuriam taip pat neturėjome imuniteto, truko tik šaltąjį sezoną, o koronaviruso plitimui prognozuojamas ilgesnis periodas?

– Visų pirma, šiek tiek skiriasi šių virusų perdavimo keliai. Koronavirusas turi ilgesnį sveiko „nešiojimo“ periodą nei gripas. Be to, gripo virusas plinta lėčiau, jis nėra taip smarkiai perduodamas kaip koronavirusas. Gripu sergantis žmogus vidutiniškai užkrečia 1,3 žmogaus, o sergantysis COVID-19 – daugiau nei 3.

Taip pat iki galo nėra žinoma, kaip ilgai žmogus išlieka viruso nešiotoju: žmogus kliniškai jau pasveikęs, bet virusologiškai – dar ne, virusas jo organizme vis dar randamas, todėl jis ir toliau gali platinti virusą. Pagal reikalavimus žmogus, laikomas pasveikusiu, jeigu du tyrimai po ligos būna neigiami. Taip pat koronavirusas gana ilgai išsilaiko ant kietų paviršių. Tai irgi sudaro sąlygas jam plisti.

Sveikata yra pirmoje vietoje, ekonomika – antroje. Gyvename ne dėl ekonomikos, o ekonomika yra dėl mūsų.

Ar karantinas – tikrai šiuo metu vienintelė pandemijos suvaldymo priemonė?

– Sveikata yra pirmoje vietoje, ekonomika – antroje. Gyvename ne dėl ekonomikos, o ekonomika yra dėl mūsų. Jei mūsų nebus, nebus reikalinga ir ekonomika. Ji atsigaus, o miręs žmogus – jau ne. Taigi nieko geresnio pasaulyje, kaip karantinas, nėra sugalvota.

Galime burnoti, kiek norime, bet turime būti pilietiški ir vieningi kovoje su pandemija. Iš tiesų reikėtų sėdėti namuose ir kuo mažiau vaikščioti, ypač tiems, kurie priklauso rizikos grupei.

Kai jaunas žmogus sako, kad jam virusas nebaisus, tai tiesa. Tikėtina, jis persirgs lengvai. Tačiau toks žmogus galvoja tik apie save ir visiškai nesirūpina kitais. Juk jis užkrės kitus žmones, tarp kurių bus ir tokių, kuriems liga pasireikš sunkiai ir galbūt net mirtimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką