Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prof. M.Stankūnas paskaičiavo, kiek žmonių Lietuvoje galėtų mirti, jeigu koronavirusas plistų nevaržomai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo feisbuko paskyroje pateikė hipotetinius skaičiavimus, kiek Lietuvoje galimai mirtų žmonių, jeigu nebūtų imtasi jokių priemonių sustabdyti koronaviruso plitimą. Tiesa, mokslininkas pabrėžia, kad tai tik hipotezė – gautas rezultatas paskaičiuotas pagal formulę, kuri veikia esant idealioms viruso plitimo sąlygoms, tačiau iš tiesų šis skaičius realiai būtų mažesnis.
Tyrimai dėl koronaviruso
Tyrimai dėl koronaviruso / 123RF.com nuotr.

„Spaudoje pasirodė tokia kolegos iš Vilniaus universiteto mintis: „Jeigu mes neblokuotume to viruso, tai mes aiškiai matome, kad mūsų mirtų apie 3 proc. visos visuomenės. Tai būtų 90 tūkst. Lietuvoje“. Norėčiau paprieštarauti ir pateiksiu savo argumentus.

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad praktiškai neįmanoma, kad visi 2,792 mln. mūsų šalies gyventojų užsikrėstų šia infekcija. Jei „bandos imunitetas“ tikrai veikia (aš tuo visiškai neabejoju), tai reiškia, kad virusas plistų tol, kol užkrėstų tam tikrą dalį populiacijos. Tai gana nesunku apskaičiuoti pasitelkiant formulę 1 – (1/R0)“, – teigia mokslininkas.

R0 – epidemiologijoje pagrindinis infekcijos plitimo rodiklis, kitaip tariant, gali būti laikomas tikėtinu infekcijos atvejų skaičiumi, kuriuos sukelia populiacijoje vienas sergantis žmogus. Jei mes laikome, kad koronaviruso atveju R0=2,5, atlikę skaičiavimus gauname 0,6. Pasak M.Stankūno, tai reiškia, kad užtenka persirgti 60 proc. populiacijos, kad susiformuotų „bandos imunitetas“ ir daugiau virusas neplistų. Tokiu atveju tikėtina, kad Lietuvoje užsikrėtus 60 proc., arba 1 675 200, gyventojų virusas toliau nebeplistų.

„Kitas klausimas, kiek iš jų gali mirti? Dažnai pateikiami mirštamumo rodikliai, kurie apskaičiuojami mirčių skaičių dalinant iš oficialiai diagnozuotų atvejų. Tačiau mes puikiai suprantame, kad realiai sergančiųjų yra gerokai daugiau nei oficialiai diagnozuojama. Todėl tikrasis mirštamumo rodiklis nuo COVID-19 yra gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Ženevoje (Šveicarija) buvo paskaičiuotas mirštamumo rodiklis, remiantis seroepidemiologinių tyrimų duomenimis.

Buvo nustatyta, kad visų amžiaus grupių mirštamumo rodiklis siekia 0,64 proc. Darykime prielaidą, kad panašus rodiklis yra ir Lietuvoje. Taigi atlikime nesudėtingą veiksmą – 1 675 200 padauginkime iš 0,64. Atsakymas – 10 721 gyventojas“, – paskaičiavo mokslininkas.

Taigi, jei Lietuvoje mes tikrai nekontroliuotume viruso ir jam būtų sudarytos tobulos sąlygos plisti, M.Stankūno skaičiavimais, dėl šios ligos galėtų mirti 10 721 gyventojas. Tačiau tokia tobulo plitimo sąlyga yra realiai sunkiai įmanoma – reikėtų visus žmones uždaryti į Žalgirio areną be kaukių ir kad jie nevaržomai kosėtų. Taigi šis aukų skaičius yra sunkiai tikėtinas – natūraliomis sąlygomis jis būtų gerokai mažesnis, nes vis dėlto visi mes saugomės, dėvime kaukes ir laikomės saugaus atstumo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius