Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 8d. 21:08

Prof. V.Kasiulevičius: apie COVID-19 testų paklaidas ir kodėl taip sunku diagnozuoti šią ligą

Medikai, kovojantys su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos) / Medikai, kovojantys su koronavirusu

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, prof. Vytautas Kasiulevičius trečiadienį vykusioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“ pristatė iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria pirminis sveikatos priežiūros sektorius.

PGR testais nustatomi ne visi teigiami atvejai

Pasak mediko, šiuo metu siaučiantis koronavirusas – bene didžiausias įvykis per pastarąjį šimtmetį po 1918 m. gripo pandemijos, visame pasaulyje nusinešusios labai daug gyvybių. Pastaruoju metu vėlgi teko iš naujo įvertinti pirminės sveikatos priežiūros sektoriaus vaidmenį suvaldant COVID-19 pandemiją.

„Nepaisant to, kad dauguma pacientų gauna pakankamai kvalifikuotą gydymą specializuotose atraminėse COVID-19 ligoninėse, visgi su didžiausia ir vis labiau didėjančia pacientų dalimi kontaktuoja šeimos gydytojas: vienaip ar kitaip jis dalyvauja diagnostikos procese, pataria pacientui telefonu, kaip elgtis, ką daryti. Ir tai tikrai didelis iššūkis pirmą kartą susiduriant su panašia situacija.

Kalbama, kad gydytojai perdiagnozuoja, hiperdiagnozuoja, greičiau yra atvirkščiai – vyrauja hipodiagnostika.

Kalbant apie diagnostiką, jau žinoma, kad PGR yra pirmo pasirinkimo testas diagnozuojant infekciją tiek iki klinikinių simptomų pasireiškimo, tiek jau sergant. Greitieji testai, imunologiniai ir kiti metodai, antikūnų nustatymas gali būti naudingi tik vėlesnėse ligos stadijose.

Kita vertus, nors PGR testo specifiškumas yra labai aukštas, jautrumas siekia tik 70 proc. Todėl kai viešojoje erdvėje komunikuojama apie tai, kad gydytojai perdiagnozuoja, hiperdiagnozuoja, greičiau yra atvirkščiai – vyrauja hipodiagnostika“, – teigė V.Kasiulevičius.

Pasak pranešėjo, šiuo metu bene visi šeimos medicinos centrai gebėtų paimti mėginį PGR testui. Pavyzdžiui, Santaros klinikose jį paima darbuotojams, kurie reguliariai kas dvi savaites testuojami, šeimos gydytojai. Tai jau tampa rutina.

Be to, ateina ir daugiau įvairių diagnostinių metodų, pavyzdžiui, greitasis antigenų testas, kurio jautrumas ir specifiškumas nėra toks, kaip PGR testo, bet jis paprastas, imunologija, kuri diagnostikos procese gali būti naudinga, kai pacientas serga ilgą laiką ir nėra aiški ligos priežastis.

Pagaliau net ir kalbant apie PGR testus, galima varijuoti imant skreplių ar išmatų mėginį. Šių mėginių pritaikymas skirtingu laiku gali būti naudingas esant uždelstai infekcijai ir vėlesnei ligos diagnostikai.

Iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojas

Koronaviruso simptomai šiuo metu taip pat žinomi. Tyrimas, kuriame dalyvavo 37 tūkst. amerikiečių, parodė, kad 50 proc. sergančiųjų kamavo kosulys, 43 proc. – didelis karščiavimas, 36 proc. – raumenų skausmas, 34 proc. – galvos skausmas, 29 proc. – dusulys, 20 proc. – galvos skausmas, 19 proc. – viduriavimas, 12 proc. – pykinimas ar vėmimas, mažiau nei 10 proc. – skonio ir kvapo praradimas, pilvo skausmas ir sloga.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

„Šie duomenys rodo, kad simptomai būdingi įvairioms infekcijoms. Todėl diagnozuoti vien pagal kliniką šeimos gydytojui yra labai sunku: vieni simptomai atitinka daugelį kvėpavimo takų infekcijų, kiti – virškinimo trakto sutrikimus, pavyzdžiui, sukeltus enterovirusų, kurie taip pat plinta per kvėpavimo takus. Todėl reikalingi specialūs algoritmai, kurie padeda šeimos gydytojui elgtis teisingai“, – teigė pranešėjas.

Problema ta, kad šeimos gydytojo galimybės atlikti tam tikrus tyrimus yra ribotos. Pavyzdžiui, D-dimerų kiekio (dėl trombozės rizikos), kreatinkinazės (dėl inkstų funkcijos) ir kiti tyrimai nepatenka į šeimos gydytojo normą ir nėra finansuojami pacientui, nors galėtų būti naudingi įvertinant komplikacijų riziką ir priimant tam tikrus sprendimus, t. y. laiku nukreipiant tokį pacientą gydymui į specializuotą grandį.

Kodėl būtina ypač kontroliuoti lėtines ligas

„Lėtinės ligos ir būklės, susijusios su sunkia ligos eiga ir didesniu mirtingumu, taip pat jau žinomos. Pacientai, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, hipertenzija, lėtine plaučių ar inkstų liga, onkologinėmis ligomis, yra nutukę arba rūko, atsiduria didesnės rizikos grupėje.

Ne tik amžius susijęs su sunkesnės ligos eigos rizika, nors jis šiuo metu labiausiai pabrėžiamas, bet labai svarbu kalbėti ir apie lėtinių ligų kontrolę. Šie pacientai į stacionarus dažniausiai patenka tada, kai jos yra blogai kontroliuojamos.

Cukrinį diabetą tikrai galima kontroliuoti. Aukštą kraujospūdį – taip pat. Galima kontroliuoti netgi obstrukcinę plaučių ligą, todėl labai svarbu visas pacientų grupes informuoti, kad būtina kontroliuoti savo lėtines ligas, tuomet turėsime mažesnius mirtingumo rodiklius, susijusius su COVID-19.

Ne mažiau svarbūs šiuo metu skiepai. Daugelis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų galėtų būti nemokamai paskiepyti ir pneumokokinės infekcijos, ir gripo vakcina, nes šie skiepai sumažina komplikacijų riziką.

Žinoma, yra dalykų, kuriuos nelengva kontroliuoti, pavyzdžiui, nutukimo problemos negalima spręsti staiga, bet, pavyzdžiui, mesti rūkyti tikrai galima. Svarbiausia, kad žmonės būtų informuoti, kad rūkymas susijęs su didesne COVID-19 užsikrėtimo ir komplikacijų rizika“, – aiškino V.Kasiulevičius.

Pasak šeimos gydytojo, ne mažiau svarbu, kad pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims darbdaviai sudarytų sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, kad jie turėtų kuo mažiau kontaktų, kol atsiras vakcina. Taip apsaugotume didelę savo visuomenės dalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Video

10:31
09:54
23:28

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką