Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 28d. 20:57

Prof. V.Kasiulevičius: „Iki šiol nežinome, kur vyksta užsikrėtimai. Pertekliniai institucijų reguliavimai tik blogina situaciją“

Vytautas Kasiulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vytautas Kasiulevičius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje pasidalino mintimis apie karantino ribojimus Lietuvoje ir kitose šalyse, taip pat apie tai, kokia situacija gali būti gruodžio mėnesį.

Kaip rašė V.Kasiulevičius, po sėkmingos Izraelio ir Airijos patirties spalio pabaigoje blogėjant epidemiologinei situacijai daugelis Europos valstybių pradėjo svarstyti nacionalinio karantino priemonių taikymo galimybę. Čekija, patirdama ypač didelį COVID-19 protrūkį, įvairius ribojimus pradėjo įvesti dar spalio mėnesį.

„Lapkričio 2 dieną Vokietija įvedė antrąjį nuo kovo mėnesio karantiną uždarydama restoranus, barus, sporto sales ir pramogų vietas, tačiau išlaikydama atviras mokyklas, parduotuves ir darbovietes.

Belgija taip pat nuo lapkričio 2 dienos iki gruodžio vidurio įvedė karantiną uždarydama nebūtinų poreikių parduotuves ir paslaugų įmones, pavyzdžiui, kirpyklas. Bet kokie susibūrimai viešosiose erdvėse gali būti skirti ne daugiau kaip keturiems žmonėms. Prekybos centrai gali parduoti tik būtiniausias prekes, o juose lankytis gali tik vienas šeimos narys ar namų ūkio atstovas.

Lapkričio 5 dieną reikšmingus apribojimus įvedė Jungtinė Karalystė, ypač griežti apribojimai įvesti Anglijoje. Mokyklos liko dirbti, bet žmonių judėjimas tapo smarkiai apribotas: darbas, parduotuvės, pasivaikščiojimai vengiant bet kokių susibūrimų. Restoranai, klubai ir barai uždaryti.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

Lapkričio 5 dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad nuo lapkričio 7 d., šeštadienio, bus nustatyti griežtesni apribojimai: uždaromi dauguma prekybos centrų, teatrai, muziejai, galerijos ir kino teatrai. Mokyklos pervedamos į nuotolinį mokymą. Viešbučiai liko atviri tik verslo kelionėms. Barai ir restoranai anksčiau buvo uždaryti jau ankstesniais įsakymais, o vyresnio amžiaus žmonių paprašyta likti namuose. Lenkijoje jau nuo spalio 21 dienos buvo draudžiami vieši daugiau nei penkių žmonių susirinkimai. Veido kaukes viešose vietose naudoti privaloma“, – rašė V.Kasiulevičius.

Anot jo, Lietuva, kaip ir Lenkija, tą pačią lapkričio 7-ąją įvedė nacionalinį karantiną, tik mūsų karantino priemonės buvo panašiausios į Vokietijos karantino priemones.

Lapkričio 9 dieną Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė, kad nuo trečiadienio (lapkričio 11 d) visoje šalyje taikoma komendanto valanda nuo 20 iki 5 val., išskyrus vykstančius į darbą.

Verslai turi užsidaryti iki 19 val., o restoranai ir kavinės maistą gali pristatyti tik į namus, sporto renginiai vyksta tuščiuose stadionuose, o šeimos susibūrimai – tik 10 žmonių.

Darbas namuose tapo privalomas.

„Lapkričio 14 dieną Austrijos kancleris pranešė, kad nuo lapkričio 17 dienos (antradienio) „visą parą“ bus taikoma komendanto valanda, o žmonės gali palikti namus tik nusipirkti maisto produktų, keliauti į būtiniausius darbus ar suteikti skubią pagalbą.

Antrasis Austrijos uždarymas tapo griežtesniu nei kitų Europos šalių. Pavyzdžiui, Austrijoje uždarytos ir mokyklos. Leista dirbti prekybos centrams, vaistinėms, bankams ir paštui. Darbas namuose tapo privalomas, išskyrus tuos darbuotojus, kurie teikia būtiniausias paslaugas.

Apibendrinti visų išvardintų karantinų poveikį susirgimų skaičiui ar šalies ekonomikai epidemiologų ir ekonomistų užduotis, bet daugelis taikytų priemonių Europoje ir kitose kontinentuose suveikė.

Nacionalinio karantino priemonės arba reikšmingai mažino naujų užsikrėtimų skaičių ir R rodiklį (Airija, Izraelis, Austrija, Belgija) arba bent jau stabilizavo situaciją, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų funkcionuoti (JK, Vokietija, Lenkija, Vengrija)“, – rašė medikas.

Lietuva, pasak V.Kasiulevičiaus, deja, bet negali pasigirti nei pirmu, nei antru laimėjimu. Nors naujų atvejų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau net ir 15-20 procentų savaitinis augimas kelia milžinišką galvos skausmą sveikatos sistemai: „Tikėtina, kad tokia situacija tęsis iki gruodžio vidurio. O tuomet nepamirškime, kad artėja šv.Kalėdų laikas.

Ir tuo laiku išmintingiausia būtų niekur nevykti, kaip tai ir darėme per šv.Velykas. Beta koronavirusai (pvz. OC43) ir be jokios pandemijos mėgsta klestėti gruodžio mėnesį, o SARS-CoV-2 priklauso beta koronavirusams.

Viena problema yra du tūkstančiai COVID-19 pacientų ligoninėse ir iki dvidešimt mirčių kas dieną dėl COVID-19. Kita problema – sutrikęs planinių paslaugų teikimas kitiems lėtinėmis ligomis (koronarine širdies liga ar cukriniu diabetu) sergantiems pacientams ir mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų augimas.

Pacientai vengia gydymo įstaigų, mažiau dalyvauja profilaktiniame patikrinime, atidėdami jį geresniems laikams, nes bijo užsikrėsti COVID-19. Tuo tarpu ištisi chirurgijos ir terapijos padaliniai pertvarkomi į COVID-19 skyrius, kad užtikrintų deguonį ir kitą pagalbą sunkiai sergantiems. Tai jau turi savo vardą – kolateralinė pažaida. COVID -19 tiesiog ryja planinių hospitalizacijų vietas kitoms ligoms ir kitais metais mes pamatysime daug didesnes netektis negu galėjome įsivaizduoti.“

Profesoriaus nuomone, karantino ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Bet, teigia V.Kasiulevičius, jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent įvesti komendanto valandą: „„Blogiausia, kad mes iki šiol nežinome, kur vyksta tie užsikrėtimai.“

V.Kasiulevičius pasidalino „Nature“ žurnalo skaidre, kur iliustruojama, jog daugiausia užsikrėtimų Islandijoje įvyksta namų aplinkoje, darbe, socialinėje aplinkoje ir sveikatos priežiūros įstaigose, nors didelė dalis užsikrėtimų ir nėra išaiškinama.

Valstybė, kaip ir visada, būdama mažesnė negu nori atrodyti, apžiojo per didelį problemų kąsnį.

„Tikėtina, kad Lietuvoje yra tas pats, tačiau šie duomenys nėra prieinami plačiajai visuomenei.

Valstybė, kaip ir visada, būdama mažesnė negu nori atrodyti, apžiojo per didelį problemų kąsnį, kurio niekaip negali atkasti. Pertekliniai SAM ir jai pavaldžių institucijų reguliavimai tik blogina situaciją.

Pavyzdys – greitieji antigeno testai. Tiesiog reikia leisti visoms įmonėms, įstaigoms laikantis tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų reguliariai ir masiškai testuoti savo darbuotojus visomis prieinamomis diagnostikos priemonėmis (PGR, greitaisiais antigeno testais). Daug diskutuojame apie mokyklų ir prekybos centrų saugumą. Bet ar žinome, kiek mokytojų, mokinių ar pardavėjų šią savaitę užsikrėtė?

Naujausia JAV mokslininkų analizė rodo, kad testuojant mokytojus ir moksleivius kas 7 dienas, laiku juos izoliuojant pasireiškus pirmiesiems simptomams, naujų atvejų dažnį Niujorko mokyklose galima sumažinti net 70 procentų! Jau nekalbu apie apsaugos priemones ir ištraukiamąją ventiliaciją“, – teigė prof. V.Kasiulevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką