Pasak J.Fugalio, yra dviejų rūšių priklausomybės – nuo psichoaktyvių medžiagų ir elgesio. Nors priklausomybė nuo interneto ir socialinių tinklų dar neįtraukta į psichikos sutrikimų registrą, atsiranda vis daugiau tai patvirtinančių duomenų. Moksliniai tyrimai rodo, kad naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais turi poveikį smegenims netgi ląsteliniu lygmeniu. Koks tiksliai tas poveikis, dar nėra iki galo aišku, bet pastebėta, jog dėl smegenų įjautrinimo žmogus darosi dirglesnis, nervingesnis, jautresnis arba kaip tik atsiribojęs nuo pasaulio, jo socialinis ratas susitraukia iki minimumo.
Kaip ir visos priklausomybės, manoma, kad ji priklauso nuo genetinio polinkio, įvairių biologinių mechanizmų ir aplinkos veiksnių, tą poveikį sustiprinančių. Nuo visų kitų priklausomybių ji skiriasi tuo, kad šiuo atveju negalima visiška abstinencija, t. y. visiškas susilaikymas nuo vartojimo, kadangi internetas ir socialiniai tinklai yra mūsų kasdienybė.
Tačiau, psichiatro teigimu, žmogui būtini realūs fiziniai kontaktai. Tuo tarpu nuotoliniai kontaktai nėra pilnaverčiai. Šiek tiek hiperbolizuojant, tai tarsi mėginimas paragauti medaus per stiklainį. Žmonės bendrauja tarpusavyje ne tik pasakytais žodžiais, bet (netgi didžiąja dalimi) balso tembru, kūno kalba, prisilietimais. Bendraudami nuotoliniu būdu gauname tik nedidelę dalį mums siunčiamos žinutės.
Kai socialiniuose tinkluose mes sulaukiame patiktukų, smegenyse vyksta panašūs procesai kaip ir priklausomybių metu, pavyzdžiui, vartojant kokainą: išsiskiria atpildo hormonas dopaminas ir žmogus pajaučia malonumą, dėl to šį pojūtį norisi vis kartoti. Bėda ta, kad kiekvieną kartą reikia vis daugiau patiktukų, kad būtų gautas panašus efektas.
Kodėl socialiniai tinklai taip įtraukia
Paklaustas, kodėl neretai mes užsimirštame naršydami, J.Fugalis prisiminė matęs nuotrauką iš praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio Niujorko metro. Visi žmonės tuomet būdavo sulindę į laikraščius. Šiuo metu laikraščius pakeitė telefonai.
