Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 23d. 21:00

Psichologė A.Groblytė: „Dažniausiai psichologinės krizės žmonėms kyla dėl santykių“

 Asta Groblytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Asta Groblytė

„Kodėl yra aktualu apie tai šiandien kalbėti? Matome iš statistikos, įvairių portalų, kad apskritai psichologinės problemos yra augančios. Kas negerai su mūsų tauta?“ – taip diskusiją Krizių įveikimo centre Vilniuje apie psichologines kančias pradėjo diskusijos moderatorius Žilvinas Bružas. Anot dalyvavusių pašnekovų, kančią išgyvenantiems žmonės yra svarbus artimųjų palaikymas ir ramybė.

Dažniausiai lietuvių įvardijama problema – santykiai

Anot Krizių įveikimo centro psichologės psichoterapeutės Astos Groblytės, psichologinė krizė yra sveiko žmogaus būsena susidūrus su staigiomis ar staigiomis gyvenimo permainomis arba įvykiais. Dėl jų individas jaučiasi bejėgis, patiria stiprius jausmus, su kuriais pats negali susitvarkyti, todėl jam reikia atrasti naujus krizės įveikimo būdus.

„Psichologinei krizei kaip reiškiniui būdingi stiprūs jausmai – bejėgiškumas, neviltis, liūdesys, gali būti kaltė, pyktis. Būdingi įvairūs jausmai, kurie išmuša iš pusiausvyros“, – teigė A.Groblytė.

Pats laikas krizių negydo – laikas jas konservuoja. Laiko reikia darbui atlikti, – teigia A.Groblytė.

Psichologė pastebi, kad kasmet besikreipiančių į Krizių įveikimo centrą skaičius daugėja ir apie 28 procentų žmonių kaip pagrindinę problemą įvardija santykius. Psichoterapeutė Eglė Beinorienė pritarė, kad santykių problemos yra pirmame plane, tačiau pašnekovė pridūrė, kad tai gali būti ir jau esamų santykių krizės, ir negebėjimas tų santykių užmegzti.

A.Groblytė pastebi, kad didžiausią dalį besikreipiančiųjų sudaro jauni žmonės nuo 19 iki 25 metų. Kaip kreipimosi priežastis psichoterapeutė įvardija ir psichikos problemas – tokias kaip nuotaikos sutrikimai arba nerimas. Kreipiasi ir dėl netekčių – ne tik susidūrus su mirtimi, bet ir skyrybų atveju, taip pat netekus darbo bei draugų.

Pasak specialistės, 10–11 procentų klientų kreipiasi per Skype, ir tai dažniausiai yra emigrantai. Pašnekovė pabrėžė, kad tai, kaip žmonės įveiks psichologinę krizę, priklauso ir nuo brandos, ir nuo aplinkinių paramos: „Tie žmonės, kurie gyvena emigracijoje, dažnai to dalyko ir neturi. Elektroninis bendravimas neatstoja gyvo ir dažnu atveju netgi apsunkina.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eglė Beinorienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Eglė Beinorienė

E.Beinorienė pastebi, kad į ją kreipiasi žmonės, kuriems jų veikla neatneša laimės, jiems nebepakanka to, ką jie darė, vyksta asmeninės paieškos. Paklausta, kaip vyksta tos paieškos, diskusijos dalyvė teigė, kad yra žiūrima, kiek buvo prisitaikymo, lūkesčių atitikimo, ir ieškoma, kur yra tas tikras žmogaus pašaukimas: „Turėjau 40 metų verslininkę, kuri iki to atėjimo pas mane gyveno taip: sukuria kažkokį verslą ir palieka jį, nes jos kažkas netenkina. Tai mūsų bendravimo pasekmė tokia – ji išėjo iš savo verslų ir užsiėmė gyvūnų globa“, – pasakojo E.Beinorienė.

Vyresnio amžiaus žmonės kaip terapijos formą pasirinkdavo dainavimą

Anot E.Beinorienės, tarp žmonių, ypač vyresnių, vyrauja uždelsimo tendencija. Diskusijos dalyvė teigė, kad iš jaunų žmonių netgi tenka girdėti, kad tėvai prieštarauja vizitams pas specialistus: „Uždelsimo laiku nepamatuosi, bet pamatuosi tuo, kad pradeda griūti santykiai, nerimas užvaldo, nemigos randasi“, – sakė E.Beinorienė.

Su psichologinėmis krizėmis susiduria visi ir ne kartą, bet tai nereiškia, kad visais atvejais reikia kreiptis į psichologą.

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Astos Skujytės-Razmienės, vyresnio amžiaus žmonės turi kitų būdų susitvarkyti su savo problemomis, kaip, pavyzdžiui, pasirenka magiją arba dainavimą.

„Teko ne su vienu kalbėti, kuris sakė: mirė sūnus, man buvo labai sunku, tad išeidavau į laukus ir dainuodavau. Taigi tradiciniai dalykai, kaip dainavimas, įgauna terapijos formas, ir kenčiantiems žmonėms tarsi nebereikia nieko iš šono, nes patys žino, kaip reikia su tuo susitvarkyti“, – kodėl vyresni žmonės nesikreipia dėl savo problemų į specialistus, aiškino A.Skujytė-Razmienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Asta Skujytė Razmienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Asta Skujytė Razmienė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė teigė, kad ryšys su gamta anksčiau irgi turėjo įtaką sveikatai. Pašnekovė prisiminė, kad vienas iš kovojimo su kančia būdų, kuris labiau būdingas Rytų Lietuvai, buvo medžio išrinkimas ir kalbėjimas su juo: „Teko kalbėti su viena moteriške, kuri turi miške išsirinkusi pušį ir, kai jai yra ne galo sunku, tai eina kalbėtis su ta pušimi. Tas išsišnekėjimas jai padeda įveikti sunkumus.“

„Labai svarbus ryšio su gamta pajautimas, išgyvenimas, jog esi kažko didesnio dalis. Mes dabar taip sėdim, atrodo, prie tų kompiuterių patys savyje užsidarę, lyg nieko aplinkui nevyktų“, – pridūrė E.Beinorienė.

A.Groblytė mano, kad teiginys, kad laikas viskas užgydys ir reikia viską palikti taip, kaip yra, neteisingas: „Pats laikas krizių negydo – laikas jas konservuoja. Laiko reikia darbui atlikti.“ Diskusijos dalyvė teigė, kad su psichologinėmis krizėmis susiduria visi ir ne kartą, bet tai nereiškia, kad visais atvejais reikia kreiptis į psichologą.

Buvo manoma, kad daugelis ligų kildavo dėl išgąsčio

A.Skujytė-Razmienė pasakojo, kad Jonas Basanavičius savo išleistoje knygoje „Medega mūsų tautinei vaistininkystei“ pateikė 199 ligų ir traumų sąrašą, iš kurių 8–9 atvejus galima susieti su psichologiniais sutrikimais. Pasak diskusijos dalyvės, tautosakoje pyktis buvo laikomas pavojinga emocine būsena ir jį reikėjo gydyti: „Dažniausiai buvo bandoma gydyti liaudies medicina, būtent žolelėmis. Tai galėjo būti valerijonai, kanapių sėklos.“

Anot A.Skujytės-Razmienės, liaudyje buvo manoma, kad jeigu žmogus galvoja apie mirtį, tai čia jau kažką reikia daryti. Liūdesį taip pat dažniausiai buvo bandoma gydyti augalais. Gydytojais buvo žmonės iš kaimo – žolininkai arba užkalbėtojai.

Pašnekovė pridūrė, kad knygoje paminėtos psichinės ligos egzistuoja ir dabar, tačiau pabrėžė, kad seniau individo psichikos supratimas buvo kitoks, ir daugelis ligų buvo pripažįstamos kaip stipraus emocinio patyrimo pasekmė. Tuo emociniu patyrimu liaudyje buvo išgąstis, kurią buvo būtina gydyti, o jeigu buvo neišgydoma, tai ji galėjo transformuotis į epilepsiją arba lunatikavimą.

„Taip pat jis (J.Basanavičius – aut.) išskyrė bulimiją, bet įdomu tai, kad jis bulimijos visiškai nesiejo su stresu, o su tuo, kad žmogus yra mėgstantis persivalgyti ir jeigu jis visą laiką ryja, tai jam tiesiog dėl to yra blogai. Bet dėl ko jis pradeda persivalgyti, tai Basanavičių nelabai domino“, – sakė A.Skujytė-Razmienė.

Išgyvenantiems krizę reikėtų daryti, ką norisi, ir klausyti savęs.

Anot diskusijos dalyvės, liaudyje išskiriama plati nervų kategorija. Nervai galėjo reikšti tiek ligos priežastį, tiek ir patį susirgimą. Jau XIX viduryje alkoholizmas buvo įvardijamas kaip problema, ir buvo teigiama, kad taip žmogus slopina kažkokius stiprius potyrius.

Paklausta, ar keičiasi žmonių problemos, A.Groblytė stebėjosi, kad J.Basanavičiaus minėti susirgimai labai panašūs į dabartines problemas: „Kai suvoki, kad tos ligos egzistavo XVIII amžiuje arba apskritai viduramžiuose, tai, vadinasi, iš tikrųjų kažkas yra giliau, universaliau negu paprasti socialiniai reiškiniai aplink mus.“

Svarbiausia suteikti ramybę ir palaikymą

Paklausta, kaip seniau žmonės kovodavo su kančia, A.Skujytė-Razmienė teigė, kad pirmiausia buvo patariama žmogui suteikti ramybę ir duoti erdvės. A.Groblytė pritarė šiai minčiai, kadangi, anot psichologės, kiekvienas žmogus turi savo krizės įveikimo mechanizmus, tai svarbu jiems netrukdyti. Išgyvenantiems krizę reikėtų daryti, ką norisi, ir klausyti savęs. „Leisti sau būti, girdėti save, daryti, ką norisi“, – pataria A.Groblytė.

A.Skujytė-Razmienė pridūrė, kad tradicinės bendruomenės stengėsi integruoti psichinėmis ligomis sergančius arba patyrusius stiprius potyrius žmones. Jeigu buvo matoma, kad pats žmogus neįveikia savo problemų, buvo grįžtama prie žolininkų arba burtininkų siūlomų gydymo būdų.

E.Beinorienė pabrėžė, kad yra svarbus artimųjų buvimas su kančia išgyvenančiu žmogumi: „Tiesiog tereikia, jog žmogus jaustų, kad jūs esate šalia, kad jūs galbūt ne viską suprantate, bet matote jo kančią, stengiatės priminti, kad jis nėra vienas.“

A.Groblytė pridūrė, kad artimiesiems užduotis yra ne sakyti, o klausyti. Anot psichologės, netgi buitinė pagalba, atlaisvinimas nuo buitinių rūpesčių yra neįkainojama ir pati didžiausia pagalba netektį išgyvenančiam žmogui.

A.Groblytė teigė, kad taip pat kovoje su kančia svarbu pripažinti jausmus, kad yra normalu jausti pyktį ar kaltę ant mirusiojo. „Kitas dalykas, kurį mes dažnai irgi darome, tai savo resursų prisiminimu – kas man padeda sunkiomis akimirkomis šiaip išgyventi. Ir tai yra labai individualu“, – vieną iš kovojimo būdų su krize papasakojo A.Groblytė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Asta Groblytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Asta Groblytė

Paklausta, kaip atpažinti krizės pabaigą, A.Groblytė teigė, kad besilankantys žmonės įvardija miego, darbingumo arba mitybos pagerėjimą, jų gyvenime atsiranda daugiau šviesių nei liūdnų dienų. E.Beinorienė mano, kad krizės pabaigą galima atpažinti ir pagal tai, kad žmonės atranda kažkokią kitą veiklą, jiems tarsi atsiveria pasaulis.

„Man atrodo, kad krizių mes neišvengsime niekaip. Tai yra sudėtinė gyvenimo dalis. Krizė yra toks postūmis pažinti daugiau, suvokti, kas su manimi darosi, ir pažinti tuos krizės įveikimo būdus. Žinoti juos, būti kūrybiškam“, – tokiais žodžiais diskusiją užbaigė A.Groblytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Raudona šviesa alkoholio „bambaliams“ galėjo įsižiebti tik trumpam

15min recenzija Kultūra

„Scanoramos“ dienoraštis: konkursinė programa ir lietuviško kino vėjai

Sportas

Po turko akibrokšto teisėjas S.Šeškevičius paskelbė stabdantis teisėjavimą bušido turnyre

Gyvenimas

Menininkei A.Kišonaitei prireikė metų susidraugauti su klastinga liga: simptomai nejuntami

Aktualu

Linas Šipavičius: Sekmadienio Evangelija. Kokia bus pasaulio pabaiga?

Verslas

Geresnis susisiekimas su Ispanija lietuvius gundo ten pirkti būstą

Aktualu

Dėl lėktuvo gedimo D.Grybauskaitė neišskrido į Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmes

Atsarginiai: gaisras čempionų viduje, C.Anthony išvarymas ir M.Jordano stilius

Sportas

Atsispaudimais kovos metu publiką nustebinęs S.Gaižauskas: „Tiesiog darau šou“

Gyvenimas

Kelionės po pasaulį Vilhelmui sudėliojo planus: sukūrė unikalų verslą – stebisi net Anglijos NT profesionalai

Maistas

Renatos Ničajienės „Sezoninių skanumynų istorijos“: šokoladinis tortas su avokadais

Vardai

Peliukas Mikis švenčia 90 metų jubiliejų: kaip vietoj triušio Osvaldo „gimė“ ši animacijos legenda?

Vardai

Sofio Gelašvili pirmagimei surengė 1-ojo gimtadienio šventę: „Net graudinuosi – kaip ji greit auga“

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

Sportas

S.Maslobojevas po kovos buvo atviras: „Kai tenka kovoti Lietuvoje, negaliu užmigti“

15min iš Ploješčio Sportas

Rumunijos žiniasklaida įvertino pergalę prieš Lietuvą: „Neturėjote jokių šansų“

Vardai

Goda Alijeva pirmajame interviu po skyrybų: „Stengiausi išgelbėti šeimą, bet nepavyko“

Pasaulis kišenėje

Savaitgalio kelionė aplink Gardos ežerą – vaizdai atima žadą net ir blogu oru

Interviu 24sek

Andrejus Kirilenka: „Atleiskite, geriausias rungtynes sužaisdavau prieš Lietuvą“

Aktualu

Kandidatai be grimo: P.Auštrevičius – apie tris pirties taisykles ir dainą „Už Petrą“

Naujienos

Aktualu

D.Trumpui atsikirsti išmokęs D.Tuskas – būsimasis Lenkijos prezidentas?

Aktualu

Tiriant ukrainiečio nužudymą Kaune smėlio dėžėje aptiktas vieno iš įtariamųjų kūnas, kitas ieškotas įtariamasis – sulaikytas

Sportas

Įtakingiausias sporto srityje – Arvydas Sabonis

Aktualu

Naujuoju Australijos premjeru išrinktas Scottas Morrisonas

Gazas

„Kalašnikov“ pristatė „elektrinį supermobilį“, kuriuo ketina varžytis su „Tesla“

Verslas

S.Skvernelis: kainų pasiutpolkei suvaldyti esame paruošę 40 priemonių

Aktualu

Vilniuje atidaromas rusų opozicionieriaus Boriso Nemcovo skveras

Aktualu

Virginijus Vozbutas bando suvokti, kodėl ligoninė tik pasityčiojo iš jo pastangų gelbėti žmoną

Deuce

„US Open“ burtai Ričardui Berankiui lėmė itin grėsmingą varžovą

Sportas

Kaip lygūs su lygiais: „Celtic“ neužkariavo „Sūduvos“ tvirtovės

Gazas

Elektrinių paspirtukų pažabojimas gali užtrukti ne vienerius metus

Vardai

Daugiausiai 2018-aisiais uždirbusių aktorių TOP10: už moteris gavo net keturiskart daugiau

24sek

Į Kauną atvykęs Nate‘as Woltersas pasitikėjo Aarono White'o rekomendacija

Aktualu

„Audi“ ir „Ford“ avarija Krekenavoje: automobiliai susidūrė tradicinėje vietoje

Aktualu

Vilniaus centre žiauriai sumušto vyro žmona prašo pagalbos: „Norėtųsi, kad jie būtų nuteisti už tokį banditizmą“

Gyvenimas

Policijos pareigūnė I.Kizelytė: „Didžiausias iššūkis darbe – nepadaryti klaidų“

Pasaulis kišenėje

Ką reikia žinoti pirmą kartą keliaujant į Indiją

24sek

8 įdomiausi Lietuvos krepšininkai, kurie dar neturi komandos

Aktualu

Selemonas Paltanavičius: Gandrai nesulaukė savo palydų

Aktualu

K.Girnius: atvykdamas į Lietuvą B.Netanyahu bando gerinti savo reputaciją

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką