Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 23d. 19:04

Psichologė apie poreikį būti laimingiems, kurį tenkiname netinkamu būdu: pasitikrinkite ir jūs

Nusiminusi moteris
123RF.com nuotr. / Nusiminusi moteris

Šiais laikais mums nebereikia kovoti už būvį – bazinis poreikis nemirti iš alkio yra patenkintas. Kas kita – su emocine sfera susiję poreikiai. Paradoksas, kuo žmonija geriau gyvena, tuo poreikis būti laimingam, jausti pasitenkinimą savo gyvenimu tik didėja. Kadangi laiko turime vis mažiau, ieškome greitų priemonių jiems patenkinti taip kasdami sau dar gilesnę duobę.

Poveikis greitas, bet trumpalaikis

Įvairūs tyrimai rodo, kad laimės pojūtis nėra taip paprastai apčiuopiamas, nes jis iš tiesų nėra susijęs su materialiais dalykais. Nei naujas mobilusis telefonas, nei naujas automobilis iš tiesų mūsų nepadaro laimingesnių. Mėgstamas darbas yra svarbus veiksnys, bet taip pat ne svarbiausias laimės pojūčiui.

Pasirodo, laimė ir pasitenkinimas gyvenimu labiausiai susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi tarp kitų žmonių. Taigi laimės pagrindas – šilti tarpasmeniniai santykiai, reikalingumo jausmas, pojūtis, kad tu esi priimtas ir taip pat nuoširdžiai pats priimi kitus.

Medicinos psichologė, psichoterapeutė, Neuromokslų instituto mokslininkė ir lektorė dr. Alicja Juškienė taip pat patvirtino, kad svarbiausi žmogaus poreikiai – būti laimingiems, atsipalaidavusiems, turėti artimus ir kokybiškus santykius. Problema ta, kad iš tiesų nesame išmokę kurti savo laimės ir atsipalaiduoti. Tam nebuvo skiriama dėmesio nei galbūt šeimoje, nei mokykloje, nei universitete. Kiek patys šių būdų „susižvejojome“ iš šeimos, savo aplinkos, televizijos ir kitur, tiek ir tokių jų turime. O toje aplinkoje, deja, dažna laimės ir atsipalaidavimo asociacija – alkoholis.

P.Rakštiko nuotr./Alicja Juškienė
P.Rakštiko nuotr./Alicja Juškienė

„Mes visi laimės ir atsipalaidavimo norime greitai, kad tai įvyktų čia ir dabar, tuoj pat. Psichoaktyvios medžiagos iš tiesų duoda labai greitą poveikį. Ir tai mus trauka. Tačiau mes užmirštame, kad tai trumpalaikis poveikis ir jis nesprendžia problemų, o tik jas kuria“, – įspėjo psichologė.

Kaip alkoholis veikia smegenis

Kodėl žmonės dažnai griebiasi alkoholio, kai jaučiasi psichologiškai blogai? Pasak toksikologų, dėl alkoholio mūsų smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos – neuromediatoriai, kurie moduliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas, o alkoholis dažnai suvokiamas kaip priemonė, padedanti įveikti stresą.

„Pavyzdžiui, žmogui išgyvenant kokią nors sunkią situaciją, išgėrus alkoholio laikinai pagerėja, kuriam laikui nusiraminama. Taip pat alkoholis streso užguitam šiuolaikiniam žmogui padeda atsipalaiduoti ir pajusti teigiamas emocijas, pavyzdžiui, per šventes. Pagaliau šiandien daug žmonių jaučia padidintą nerimą, depresines nuotaikas. Alkoholis gali būti vartojamas ir šioms būsenoms švelninti. Taigi visais atvejais žmonės alkoholį vartoja kaip medžiagą, pakeičiančią emocijas“, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas prof. Emilis Subata.

Respublikinio priklausomybės ligų centro nuotr./Emilis Subata
Respublikinio priklausomybės ligų centro nuotr./Emilis Subata

Pasak gydytojo toksikologo ir psichoanalitiko dr. Tomo Viliaus Kajoko, tiesioginis alkoholio poveikis yra slopinantis, tačiau kadangi jis veikia įvairius receptorius, vieniems jis stipriau veikia vieną sistemą, kitiems – kitą. Todėl dominuojantis slopinimo efektas kai kuriems žmonėms greitai perauga į aktyvinimą.

„Todėl žmonės alkoholį geria ne tik tada, kai jiems norisi atsipalaiduoti, bet ir kai norisi nejausti skausmo, nes jis gerai nuskausmina, kai juos kamuoja įkyrios mintys, nes jis slopina jas. Tai psichoaktyvi medžiaga, kuri yra fantastiška savo poveikio spektru. Problema ta, kad ji labai lengvai įsilieja į medžiagų reguliacinius procesus organizme ir per ilgesnį laiką juos keičia, tampa neatsiejama jų dalimi. Iš pradžių žmonės kurį laiką mėgaujasi alkoholiu. Jeigu gera genetika, šis mėgavimosi laikotarpis gali būti 10–15 metų, jei bloga – kur kas trumpesnis.

Vėliau alkoholis pradeda sukelti vadinamąjį deficitinį simptomą. Smegenyse alkoholio sukeliamus privalumus nustelbia trūkumai ir šie trūkumai jau ne trumpalaikiai, o ilgalaikio pobūdžio, t. y. iš esmės išlieka tarp išgėrimų. Toks žmogus, viena vertus, yra nesveikas todėl, kad geria, kita vertus, jis yra nesveikas, kai negeria. Atgauti pusiausvyrą tokiam žmogui reikia mažiausiai 1,5–2 metų, o kad visai atsistatytų ir vėl pradėtų funkcionuoti kaip negeriančio žmogaus smegenys – dar kokių trejų metų“, – tvirtina T.V.Kajokas.

Kokios alternatyvos?

Pasak A.Juškienės, norint įprastą atsipalaidavimo priemonę pakeisti kita, reikia įdėti darbo. Vien pamojuoti burtų lazdele neužteks.

„Gal verta būtų pasvarstyti netgi valstybiniu mastu apie įgūdžio atsipalaiduoti formavimą, nes tai labai svarbus įgūdis. Be to, laimingi žmonės kuria daugiau pridėtinės vertės ir valstybei, mažiau serga, yra aktyvesni. Aišku, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo savęs ir savo šeimos – būtina skirti dėmesio tiek savo saviugdai, tiek savo vaikų ugdymui šiuo aspektu. Šiandien egzistuoja daugybė pačių įvairiausių įrodymais pagrįstų metodų, kaip atsipalaiduoti – įvairios relaksacijos, meditacijos, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo grįsta streso valdymo metodika.

Yra daug atsipalaidavimo metodų, kurie padeda mums pašalinti pirmiausiai kūno įtampą, pavyzdžiui, progresyvi raumenų ar vizualinė relaksacija, masažas, kokia nors fizinė veikla.

Mūsų savijauta, kiek esame įsitempę ar atsipalaidavę, priklauso ir nuo mūsų požiūrio.

Kita vertus, vien to neužtenka. Mūsų savijauta, kiek esame įsitempę ar atsipalaidavę, priklauso ir nuo mūsų požiūrio. Iš tiesų mūsų laimę lemia ne tai, kas yra, bet kaip mes tai matome, t. y. ne faktai, bet mūsų pačių interpretacijos. Tai dar viena saviugdos forma, kuri leidžia mums mažiau įsitempti.

Shutterstock nuotr./Atsipalaidavimas
Shutterstock nuotr./Atsipalaidavimas

Tuomet nebereikia ir tiek daug investuoti į atsipalaidavimą, ypač į greitą atsipalaidavimą per alkoholį. Trečioji sritis būtų bendravimo įgūdžiai. Šito mokytis niekada nei anksti, nei vėlu – ar tu esi darželinukas, ar suaugęs žmogus, ar senjoras, nes tai keičia mūsų dabartį – kaip aš jaučiuosi šiandien“, – pasakojo psichologė, vedanti užsiėmimus ir pagal dėmesingo įsisąmoninimo metodiką.

Taigi pasak pašnekovės, laimės pojūtį mums sukuria ne kas kita, o mūsų pačių mintys ir interpretacijos bei mūsų santykiai su kitais. Tai ir yra erdvė, kurioje mes kuriame laimę. Būdai, kaip nelaimingumo būseną paversti laime, gali būti labai įvairūs. Vienas iš jų jau aprašytas: jaučiuosi blogai, pavartoju alkoholio ir kuriam laikui nurimstu bei pralinksmėju. Kitas būdas: jaučiuosi blogai, taigi stabteliu, pamąstau, ko aš noriu ir ką turėčiau pakeisti, kad pasijusčiau geriau.

Norint pravesti takoskyrą tarp šių dviejų kelių, psichologė pataria užduoti klausimą, ko aš noriu, t.y. įsivardinti savo bazinį poreikį.

123RF.com nuotr./Vyras pervargęs nuo dovanų pirkimo
123RF.com nuotr./Vyras pervargęs nuo dovanų pirkimo

„Gal aš noriu priėmimo, gal meilės, artumo, saugumo ar aiškumo. Tai įvardijęs aš suprantu, kad šitoje situacijoje ar šituose santykiuose noriu, kad būtų kitaip. Mes labai dažnai susikoncentruojame į konkretumus čia ir dabar ir galime nebematyti perspektyvos. Todėl verta įsivardinti savo bazinį poreikį kaip viziją.

Žinant gyvenimo kryptį, kurios link plaukiu, ir nusistačius kursą, plaukti visada lengviau. Net jei gyvenimo audros mus numuša nuo kurso, mes žinome, kur plaukiame, ir kai audra praeis, vėl atstatysime kryptį ir nuplauksime į tą uostą. Kai kalbu apie kryptį, kalbu apie vertybes“, – teigė A.Juškienė.

Kaip nesugadinti šventės

Artėja Kalėdos – vienas gražiausių metų laikų, kuris nuo seno asocijuojasi su šeimos ir giminės švente, su susitikimu, artumu, dalinimusi ir džiaugsmu, tačiau ir su padidėjusiu alkoholio vartojimu.

„Per Kalėdas mes visi trokštame patirti šeimos idilę, tačiau žinome, kad ne visose šeimose yra tokia realybė. Kiekvienoje šeimoje, net ir pačioje idealiausioje, yra nesutarimų, kivirčų, galbūt net turime kažkokių senų nuoskaudų. Nepaisant to, mes turime troškimą patirti artumą su kitais žmonėmis, netgi kartais turime fantaziją pataisyti santykius Kalėdų proga.

Ir tikrai su tokiais lūkesčiais ruošiamės Kalėdoms, kviečiame savo artimuosius arba vykstame pas juos. Tačiau į šią projekciją mes atsinešame ir visus ne pačius maloniausius savo išgyvenimus bei nuoskaudas. Ir kai susiduriame su realybe, kuri skiriasi nuo mūsų norimo idealaus vaizdinio, įvyksta vidinis konfliktas: aš negaliu patenkinti savo poreikių, viskas nevyksta taip, kaip aš noriu, man kyla įvairiausių jausmų, nepasitenkinimo, pykčio.

Tuomet žmonės ima griebtis priemonių, kurios turėtų tarsi sušvelninti šiuos padariniu arba visai jų nesukelti. Taigi paradoksas, bet vienas iš svaiginimosi alkoholiu priežasčių kalėdiniu laikotarpiu – noras patirti džiaugsmą ir artumą. Pats noras – labai natūralaus ir geras. Tiesiog jam patenkinti pasirenkamos netinkamos priemonės,“ – teigė pašnekovė.

123rf.com nuotr./Naujų metų sutikimo vakarėliai – viena iš progų, kada norisi atrodyti ypatingai
123rf.com nuotr./Naujų metų sutikimo vakarėliai – viena iš progų, kada norisi atrodyti ypatingai

Alkoholis iš tiesų numalšina sukilusius jausmus, bet mes sėdame prie bendro stalo nepilnai sąmoningos būsenos, t. y. šiek tiek paveikti psichoaktyvių medžiagų. Mes jaučiamės geriau, vaizdelis yra geresnis, visiems malonu, linksma... Tačiau ar tokioje situacijoje iš tiesų galiu atkurti santykius, gerinti juos?

Pasak psichologės, psichoaktyvios medžiagos vienu atveju mums padeda matyti per filtrą, kitu atveju nuplėšia kaukes ir tuomet nebegalime valdyti proceso, viskas liejasi laisvai ir vietoj santykių kūrimo, kaip mes norėjome, pradedame juos gadinti.

Žmonos skundžiasi, kad jų vyrai per daug išgeria, vaikai, užuot gavę suaugusiųjų dėmesį, mokosi, kad norint būti laimingu, linksmu, yra tik toks būdas. Aš kalbu ne tik apie nesaikingą, bet ir apie gana saikingą alkoholio vartojimą. Abiem atvejais mes vaikams kuriame asociacijas, kad šventė, laimė atsipalaidavimas galimi tik alkoholio pagalba.

„Fotolia“ nuotr./Moteris
„Fotolia“ nuotr./Moteris

Priešnuodis – sąmoningai sau užduotas klausimas

„Mūsų pasirinkimus paprastai lemia dalykai, kurių mes nelabai įsisąmoniname, o mūsų nesąmoningi pasirinkimai nulemti modelio, kurio mes išmokome iš savo tėvų, giminaičių, kitokios savo aplinkos žmonių, iš televizijos ir pan. Ir, ko gera, pirma asociacija, kuri kyla pagalvojus apie Kalėdas, yra maistu apkrautas stalas ir raudonas vynas. Pagalvojus apie Naujuosius metus – burbuliukai, t.y. šampanas. Pagalvojus apie gimtadienio šventimą – ir vėl alkoholis.

Alkoholio pasirinkimas per šventes nėra mūsų sąmoningas pasirinkimas, tai pirmoji asociacija, kurią mums pateikia mūsų patirtis. Todėl reikia stabtelėti ir pagalvoti, o ko aš iš tiesų norėčiau per šventes? Kitaip tariant, įsisąmoninti savo poreikius. Pavyzdžiui, norėčiau atviro ir nuoširdaus pokalbio, norėčiau patirti artumą su savo tėvais, vaikais, broliais ir seserimis, su savo vyru, su draugais. Kai įsisąmoniname savo poreikį, reikia užduoti antrą klausimą – o kas man labiausiai padėtų pasiekti tai, ko noriu“, – svarstė A.Juškienė.

Gyvenime per daug skubame, neleidžiame sau padaryti pauzių, todėl atsakymai ateina automatiniai.

Pasak psichologės, mes gyvenime per daug skubame, o kai skubame, neleidžiame sau pamąstyti, padaryti pauzių, todėl atsakymai mums ateina automatiniai, nulemti mūsų įsitikinimų ir ankstesnės patirties. Kad atsitrauktume nuo jos ir suprastume, ko iš tikrųjų norime, reikia stabtelėti. Tuomet atsiranda šiek tiek erdvės sąmoningumui ir atsakymų paieškoms.

„Visi mes esame kūrybingi ir galime sugalvoti begalę idėjų, kaip siekti tikro, o ne alkoholio nuspalvinto artumo, nuoširdaus bendravimo, geresnių santykių. Viena iš galimų idėjų – atsisėdus prie stalo ir laužiant kalėdaitį bei linkint vienas kitam gėrio, palinkėti nuoširdžiai ir kiekvienam konkrečiai. Gal tai būtų pirma jungtis. Antra jungtis – nuoširdžiai paklausti, kaip jūs gyvenate, ir daugiau dėmesio skirti pokalbiui, užuot bandant atsipirkti dovanomis. Didžiausia dovana – mūsų susitikimai, todėl reikėtų daugiau investuoti į jų kokybę.

Didžiausia dovana – mūsų susitikimai, todėl reikėtų daugiau investuoti į jų kokybę.

Kartais sunku pradėti nuoširdžiai kalbėtis, todėl gali padėti koks nors stalo žaidimas, bendro patiekalo gaminimas, kita bendra veikla, kuri mus truputį išmuštų iš rutinos. Gal verta visiems išeiti ir pačiuožinėti nuo kalniuko ir pasijusti vėl vaikais, gal verta kartu išeiti į bažnyčią sudalyvauti mišiose. Gal pakviesti visus užrašyti palinkėjimą sau ir kiekvienam čia esančiam žmogui. Arba tiesiog stipriai apkabinti žmogų. Moksliniai tyrimai sako, kad oksitocinas, kuris vadinamas meilės ir prieraišumo hormonu, pradeda gamintis, jeigu mes pabūname apsikabinę 20 sekundžių“, – pasakojo A.Juškienė.

Mitai, į kurių pinkles verta neįkliūti

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, mitas, kad alkoholis nuima įtampą, stresą ir ramina nervus, yra apgaulingas. Alkoholis tik sukuria įtampos nuėmimo iliuziją. Iš tiesų jis negali nei atpalaiduoti, nei nuraminti, nes nepašalina nepatogumo priežasties, o tik slopina visus pojūčius. Kai baigiasi alkoholio kaip psichoaktyvios medžiagos poveikis, alkoholis tik padidina įtampą. Fiziologiniu požiūriu alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis organizmui jau yra stresas.

Dar vienas klaidinantis mitas – alkoholis neša linksmybes ir suteikia drąsos. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, būsena, kuri įvardinama ypatingu linksmumu – vadinamas „narkotinis linksmumas“, neturi nieko bendra nei su laimės jausmu, nei su atsipalaidavimu. Tiesa ta, kad alkoholis sukuria gėrio ir laimės iliuziją, tačiau tai tėra tik iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau atsipalaiduojama bei sumažėja įtampa. Linksmindamasis žmogus be alkoholio, būna savimi, kontroliuoja savo elgesį, pagaliau nešvaisto pinigų alkoholiui.

Ar verta bėgti nuo neigiamų emocijų

A.Juškienė taip pat pabrėžė, kad įprotis alkoholio pagalba keisti savo emocinę būseną ar slopinti neigiamų emocijų, yra neteisingas.

„Kiekviena emocija neša žinutę: liūdesys – apie praradimą, pyktis – apie situacijos nepriėmimą. Kiekviena emocija yra naudinga, tik reikia išgirsti jos nešamą žinią. Dažnai manoma, kad priimti emociją yra tolygu susitapatinti su ja. Bet tai nėra tiesa – pripažinimas emocijos yra vienas iš būdų jas valdyti.

Kiekviena emocija yra naudinga, tik reikia išgirsti jos nešamą žinią.

Pripažindami emociją mes tarsi pasisveikiname su ja – į mano namus dabar užsuko liūdesys, dabar – pyktis, o dabar – džiaugsmas. Jos kaip svečiai – užsuka ir išvyksta. Bet jeigu mes pradėsime užremti duris joms, neįsileisti į vidų, bereikalingai naudosime energiją ir tik varginsime save. Dar blogiau, jeigu bandysime neigti jas“, – svarstė pašnekovė.

Pasak psichologės, liūdesio neišplausi alkoholiu. Tai tik iliuzija. Nemalonias emocijas verta sutikti ir išlydėti, pabandyti suprasti, kokią žinutę jos neša. Kartais sunku suprasti, dėl ko jaučiamės nemaloniai, todėl ji siūlyčiau pasirašyti sau 4 klausimus ir į juos atsakyti: Kokia problema mane vargina? Kas gali blogiausia nutikti? Ką galiu padaryti? Kada galiu tai padaryti? Vien problemos įsisąmoninimas ir suvokimas ką galiu padaryti, o kur mano ribotumai malšina psichologinį skausmą ir emocijas

Dar viena dažna priežastis vartoti alkoholį – vienišumas. Pasak A.Juškienės, vienišumo jausmas dažniausiai siejamas su mintimis, kad „aš niekam nereikalingas“, „niekam nerūpiu“, „niekas manęs nemyli“, „norėčiau būti išklausytas“. Dažnai tai tik mūsų mintys, o ne faktai.

„Linkėčiau pačiam žengti žingsnį ir pasitikrinti, ar tikrai neturiu nei vieno kontakto, pvz., pasiimti telefoną ir peržiūrėti kontaktų sąrašą – ten tikrai rasime kam paskambinti. Kitas greitas atsipalaidavimas – tai išėjimas pasivaikščioti ir suvokimas, kad aš esu šios gatvės, šio miesto, šios šalies dalis. Išėjimas į gamtą, į parką tikrai daug efektyviau prablaško nei taurė vyno.

Pats geriausias priešnuodis vienišumui – susitikimų planavimas ir prisijungimas prie bendruomenių. Kartais tikrai dėl gyvenimo aplinkybių sumažėja socialinių kontaktų, ryšių. O mums, socialioms būtybėms, vienas pamatinių poreikių yra artumo jausmas, tad verta netekus artimųjų kreiptis į savipagalbos grupes, kaimynus, giminaičius ar draugus, O pasikeitus gyvenamai vietai prisijungti prie bendruomenių. Ryšiai su kitais ne tik kuria laimės pojūtį, bet ir apsaugo nuo daugelio ligų“, – patarė psichologė.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, dalinai finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką