Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 6d. 06:00

Psichologė patarė, kaip tesėti sau duotus pažadus ir nustoti viską atidėlioti

Treniruotė
Vida Press nuotr. / Treniruotė

Net ir žinodami, kad daugiausiai įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas ir įpročiai, šalies gyventojai neskuba jų taikyti kasdienybėje. Tai parodė tyrimų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta projekto „Gyventi sveikai – gera!“ apklausa.

Beveik 40 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių tikino, kad daugiausiai įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas ir įpročiai, daugiau nei 21 proc. – aplinka. Šiek tiek daugiau nei penktadalis manė, kad jų sveikata labiausiai priklauso nuo medikų kvalifikacijos ir sveikatos apsaugos, daugiau nei 15 proc. įsitikinę, kad daugiausiai įtakos turi genetika.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad fiziškai aktyvūs yra tik 16,1 proc., sveikai maitinasi 18,7 proc. respondentų, šiek tiek daugiau nei trečdalis jų stengiasi išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio režimo.

Kodėl, net ir žinodami, kad sveikata yra mūsų rankose, neskubame keisti savo įpročių, ir retas kuris visus sveiko gyvenimo būdo įpročius integruoja į savo kasdienybę? Kodėl rankamės tik žinoti, bet nieko nedaryti?

Pagrindinė priežastis – atidėliojimas

Projekto „Gyventi sveikai – gera!“ psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė to priežastimi įvardija visiems gerai pažįstamą elgesį – atidėliojimą (jį dar vadiname vilkinimu, delsimu), kai viskas paliekama paskutinei minutei.

Partnerio nuotr./psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė
Partnerio nuotr./psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė

„Dauguma žmonių prisipažįsta, kad tam tikrus tikslus, pažadus ir veiklas atidėlioja vėlesniam laikui. Be to, šis poelgis būna palydimas daugeliui iki skausmo žinoma fraze „nuo rytojaus“ arba „nuo pirmadienio“, nors dažniausiai viskas taip ir lieka kažkur užstrigę praeityje“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.

Mokslininkai yra nustatę, kad apie 20 proc. suaugusiųjų yra chroniški atidėliotojai, kurie nesivadovauja aukso vertės taisykle – neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

„Atidėliojimas yra gana tipiškas daugelio žmonių elgesys, bet svarbiausia prisiminti, kad esate ne vienas. Būti atidėliotoju, nereiškia, kad atidedate viską savo gyvenime. Mūsų kasdienybėje yra labai daug sričių, kai galime atidėlioti per daug negalvodami“, – pastebi specialistė.

Naujųjų metų šventė – atidėliotojų metas

Atėjus gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams, žinodami, kad metai eina į pabaigą, pagalvojame, kas įvyko praėjusiais metais, ar visi užsibrėžti tikslai ir pažadai virto realybe. Tiesa, tuo pasidžiaugti gali retas. Dažnai tokie pažadai, kaip „pradėsiu sportuoti“, „valgysiu sveiką ir subalansuotą maistą“ ar „daugiau rūpinsiuosi savo sveikata“, taip ir lieka pažadais.

Sveiko gyvenimo būdo pokyčių projekto „Gyventi sveikai – gera!“ ambasadorės Julija Žižė ir Ineta Puzaraitė-Žvagulienė prisipažįsta, kad Naujųjų metų pažadai joms irgi nesvetimi.

„Esu davusi sau ne vieną tokį pažadą. Tiesą pasakius, esu užkietėjusi pažadų dalintoja, nes beveik kiekvienais metais vis kažką pasižadu. Žinoma, juos įgyvendinti, kaip ir daugeliui iš mūsų, kartais pavyksta geriau, o kitą kartą pasiseka kiek mažiau“, – pasakoja I. Puzaraitė-Žvagulienė ir pamini, kad pastarųjų metų pažadus – valdyti stresą ir skirti laiko savo svajonėms realizuoti – ištesėti pavyko, bet priesaika sportuoti – kol kas dar neįgyvendinta iki galo.

Partnerio nuotr./I. Puzaraitė-Žvagulienė pasidalino gydytojų verdiktu: „Reikės remonto“
Partnerio nuotr./I. Puzaraitė-Žvagulienė pasidalino gydytojų verdiktu: „Reikės remonto“

Vis dėlto, moteris pabrėžė, kad trijų mėnesių kelionėje sveikesnio gyvenimo būdo link, jai pavyko suformuoti naują įprotį – valgyti sveiką ir subalansuotą maistą.

„Viso projekto metu stengiausi koreguoti savo senus įpročius, keisdama juos naujais. Dabar atsakingiau žiūriu į produktus, kuriuos renkuosi parduotuvėje. O ką jau kalbėti apie pietų lėkštės turinį. Nuo šiol joje puikuojasi daržovių gausa“, – pokyčiais džiaugiasi dainininkė.

Panašią istoriją apie naujametinius pažadus bei kasdienybės pokyčius papasakojo ir J. Žižė.

„Naujųjų metų pradžioje dažnai sau duodavau pažadus, kad sveikiau maitinsiuosi ir būsiu fiziškai aktyvesnė, tačiau jų griežtai laikytis ne visada pavykdavo. Žinoma, pradedi graužtis ir klausti savęs „kodėl?“, bet vėliau supratau, kad bereikalingai save graužiau, nes iš esmės viskas nebuvo taip jau blogai. Svarbiausia buvo išmokti, kad valgyti ir sportuoti reikia atsakingai bei sąmoningai ištisus metus, o ne tik jiems prasidėjus. Tada ir su pažadais sau – lengviau“, – sako pašnekovė.

Moteris tikina, kad trys mėnesiai sveikos gyvensenos pamokų (tiek truko projektas „Gyventi sveikai – gera!“) jai padėjo į kasdienybę „įvesti“ dvi naujas taisykles – valgyti daugiau skaidulinio maisto ir palaikyti privalomą fizinį aktyvumą kas antrą dieną. Anot J. Žižės, tai bus tobulas ateinančių metų planas, nes geriausia dovana – gyventi sveikiau nei vakar.

Partnerio nuotr./Julija Žižė
Partnerio nuotr./Julija Žižė

Šių moterų istorijos rodo, kad tesėti pažadus nelengva, tačiau įmanoma. Tad ką daryti, kad Naujųjų metų pažadai būtų tęsiami, o atidėliojimas būtų retas svečias?

Motyvacija veikti dažnai atsiranda po veiksmo

Pasak psichologės-psichoterapeutės D. Gaidukevičienės, dažniausiai užsibrėžiami tikslai ir pasižadėjimai – būdas save motyvuoti. Svarbu paminėti, kad motyvacija veikti dažnai atsiranda po veiksmo, bet ne prieš jį. Todėl iš pradžių geriau pradėti veikti, o motyvacija atsiras savaime. Pavyzdžiui, nelaukti kol atsiras noras pradėti sportuoti, o tiesiog eiti ir pabėgioti.

Specialistė kovą su atidėliojimu lygina su kelių žingsnių kelione.

1 žingsnis – būkite sąmoningas ir pastebėkite, kad atidėliojate

Svarbiausia, neteiskite ir nekaltinkite savęs, o geriau nuraminkite save, nes atidėlioja visi žmonės. Norėdami sau padėti, visą savaitę nešiokitės mažą užrašų knygelę. Kai pastebėsite, kad atidedate kažką svarbaus, pakeisdami tai į kažką mažiau reikšmingą, užsirašykite tą veiklą ar tikslą, kurį atidedate. Tada pagalvokite apie dalykus, kuriuos darote vietoje tų svarbių užduočių. Pasižymėkite tai knygelėje. Tai gali būti patys įvairiausi dalykai – susitikimai su draugais, kalbėjimas telefonu, naršymas internete, miegas, valgymas ar svajojimas.

2 žingsnis – sugebėkite atpažinti dalykus, kurie atitraukia nuo užduoties ar tikslo siekimo

Paklauskite savęs: „ar tai veikiu, kažką atidėliodamas?“. Jeigu atsakote: „taip, užsiimu tuo, kad pakeisčiau kažkokią svarbią užduotį“, apmąstykite visas veiklas, sudėliokite jas savo galvoje, o pačią svarbiausią užduotį iškelkite į priekį ir imkite veikti.

3 žingsnis – išmokite neteisinti atidėliojimo

Mes dažnai mintyse išteisiname norą vilkinti, o tai yra kone pagrindinė priežastis, kodėl mes nesiimame veiksmų.

Populiariausi pateisinimai yra tokie: „esu per daug pavargęs, padarysiu tai rytoj“, „neturiu visko ko man reikia, kad galėčiau pradėti dabar“, „per vėlu pradėti dabar“, „tai padarysiu, kai pabaigsiu kitus dalykus“. Todėl užrašų knygelėje pasižymėkite savo pastebėjimus, kaip pateisinate atidėliojimus. Po savaitės įrašų, matysite kokias veiklas vilkinate, kokiomis veiklomis pakeičiate ir kaip mintyse pateisinate tokį savo poelgį – tai ir bus jūsų pradžia, įveikiant atidėliojimą bei įgyvendinat visus pažadus sau ir kitiems.


Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

01:02
23:03
01:29

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką