Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 18d. 09:06

„Rūpinkis savimi“: kaip spręsti prakaitavimo problemą ir kokias priemones naudoti?

Veikiausiai sutiksite, kad prakaitavimas – vienas nemaloniausių potyrių. Kaip devintoje ciklo „Rūpinkis savimi“ laidoje sako dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, kalbant apie prakaitavimo problemos sprendimą, ypač svarbi yra higiena, nes daugelis žmonių, gydytojos teigimu, pamiršta praustis, o baimindamiesi onkologinių susirgimų nenaudoja ir priemonių nuo prakaitavimo. Su ja kalbamės apie tai, ar tikrai reikėtų baimintis priemonių su aliuminio druskomis, kokios priežastys lemia, kad vieni prakaituoja daugiau, o kiti mažiau, kaip išsirinkti tinkamiausias priemones nuo prakaitavimo ir kaip su tuo kovoti, kai įprastų antiperspirantų nebeužtenka?

Priežastys, kodėl daug prakaituojama

Į klausimą, kokios priežastys lemia, kad vieni žmonės susiduria su itin dideliu prakaitavimu, kiti dėl to kenčia mažiau, Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė sako, kad priežasčių yra labai daug.

„Visų pirma – genetika, paveldimumas. Vyrams daugiau linkusios prakaituoti pėdos, pažastys – tai susiję su fiziniu aktyvumu. Tie, kurie daug sportuoja, ilgainiui daugiau ir prakaituoja, nes didelis fizinis krūvis.

Jei prakaitavimas atsiranda staiga, reikia pasitikrinti, ar nėra vidaus ligų.

Įtakos turi ir metų laikai. Vasarą, kai karšta, turi būti fiziologinis prakaito išsiskyrimas tam, kad jis atvėsintų organizmą, nes kitaip šis perkaistų. Todėl išsiplečia kraujagyslės ir padidėja prakaitavimas.

Dalis žmonių susiduria su situaciniu prakaitavimu – kai emociškai labai reaguoja į įvairias situacijas, tada labiau išsiskiria prakaitas, pavyzdžiui, prieš egzaminą, susitikimą, kokį svarbų įvykį. Padidėjęs prakaitavimas labai susijęs su neuroendokrinine sistema.

Jei prakaitavimas atsiranda staiga, reikia pasitikrinti, ar nėra vidaus ligų. Dažnai sakau, kad oda tik atspindi, kaip žmogus jaučiasi, o taip pat ir kitas bėdas. Šiuo atveju prakaitavimas galėtų reikšti skydliaukės sutrikimus, pirmuosius cukrinio diabeto požymius, gali būti tam tikras onkologinės ligos požymis. Jei prakaitavimas ypač suaktyvėja naktimis, reikia išsitirti dėl kraujo ligų, taip gali nutikti ir esant plaučių ligoms, bakterinėms, virusinėms infekcijoms.

Be abejo, dar labai svarbu, ką valgai. Prakaitavimą skatina karštas, sotus, pikantiškas, aštrus maistas“, – paaiškina dermatovenerologė.

Kokias priemones kokioms kūno vietoms naudoti?

Parduotuvėse, vaistinėse vyrauja išties gausus priemonių nuo prakaitavimo pasirinkimas. Kaip iš tos gausos pieštukų, dezodorantų, kremų ir gelių išsirinkti tinkamiausią?

„Šio klausimo sulaukiame labai dažnai. Vis dėlto norėčiau pradėti nuo to, kad labai svarbi yra higiena – kad žmogus kasdien praustųsi, o karštą vasaros dieną – net ir keletą kartų. Ir geriau rinktis vėsesnį vandenį.

Kitas žingsnis – jei oda labai sausa, reikia nepamiršti pasitepti drėkinamuoju kremu. Juo kartais galima pasitepti ir pažastis, nes, jei daug prakaituojama, nuo drėgmės pertekliaus pažastų oda labai išsausėja.

Įprastai akmenukai, pieštukai naudojami pažastims. Viršutinei kūno daliai tiek moterys, tiek vyrai mėgsta aerozolius. Yra specialios servetėlės, kurios irgi tinka veidui, sprandui, pažastims, plaštakoms.

Labai svarbi yra higiena – kad žmogus kasdien praustųsi, o karštą vasaros dieną – net ir keletą kartų.

Geliai ir kremai daugiau skirti delnams, pėdoms, kirkšnims, zonai po krūtimis, kitoms vietoms – nes yra žmonių, kuriems prakaituoja smilkinys, tarpukrūtis ar tam tikra zona nugaroje. Taigi toms vietoms labiau tinka tepamos priemonės. Jas galima naudoti ne tik ryte, prasidedant aktyviai dienos daliai, bet kai kurios priemonės gali būti naudojamos ir vakare.

Tarkime, pėdas galite tepti antiperspirantu ir vakare, kai nusiprausiate. Yra dar ir kita priemonė – pabarstai. Lietuvoje jie nėra įprasti, retas, kuris naudoja, daugiau sportininkai, bet užsienio šalyse įprasta, kad ir jaunimas, ir vyresni žmonės rytais naudoja antiperspirantus arba tiesiog talką, specialius pabarstus į kojines, kad būtų galima surinkti drėgmę ir pėdų oda būtų geriau apsaugoma, prižiūrima.

Nes, jei pėdos nuolat drėgnos, atsiranda galimybė ir terpė atsirasti grybeliui“, – sako prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė ir priduria, kad visada prakaitavimo gydymas turi būti kompleksinis – čia svarbi ir higiena, ir dėvimi drabužiai bei batai, ir mityba, ir naudojamos priemonės.

Todėl, pasak specialistės, reikia atkreipti dėmesį ir į dėvimą aprangą bei avalynę. Sintetiniai drabužiai ar avalynė iššaukia dar didesnį prakaitavimą, tad, dermatovenerologės teigimu, geriau rinktis kokybišką avalynę, atviresnę, o drabužius – iš lino (vasarai), neprigludusius.

Likusią pokalbio dalį su dermatovenerologe prof. dr. M.Bylaite-Bučinskiene kviečiame žiūrėti laidos „Rūpinkis savimi“ vaizdo įraše. Joje aptarėme dar keletą svarbių klausimų: ar tikrai reikėtų baimintis priemonių su aliuminio druskomis? Kokios priemonės ir būdai galimi siekiant spręsti prakaitavimo problemą, kai nebepadeda įprasti antiperspirantai? Kuo gali būti pavojingos botulino injekcijos?

Ankstesnes ciklo „Rūpinkis savimi“ laidas galite rasti čia.

Komentarai: 12

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką