Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 5d. 12:08

Savo gyvenimo trukmę galite pailginti iki 9 metų. Ir tai nieko nekainuoja

Laisvalaikis Vilniuje
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr. / Laisvalaikis Vilniuje

Kada paskutinį kartą į darbą važiavote ne automobiliu, o ėjote pėsčiomis? Lietuvos sporto universiteto (LSU) lektorė dr. Kristina Visagurskienė pateikia liūdnus skaičius – kai kuriose šalyse gyventojų fizinis pasyvumas gali siekti net 70 procentų. Tinkama infrastruktūra, anot jos, lietuvius paskatintų judėti daugiau. Tos pačios nuomonės laikosi ir Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius. Jo teigimu, įgyvendinus darnaus judumo planus miestuose patogiai jausis kiekvienas, o vaikščiojimas pėsčiomis vėl taps įprastu pasirinkimu.

Fizinis pasyvumas – rimta problema

15min kalbinta biomedicinos mokslų daktarė K.Visagurskienė pastebėjo, kad šiuolaikinio gyvenimo patogumai ir technologijos skatina mus kuo mažiau judėti. Pasak jos, pasirenkame neteisingus prioritetus: sėdimas ilgų valandų darbas, laiko „taupymas“ vykstant iš vieno taško į kitą automobiliu, neaktyvus poilsis, ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas.

„Fizinis pasyvumas šiuo metu tikrai yra nemaža problema, – kalbėjo ji ir pridūrė: turbūt žinote liūdną statistiką, kad visame pasaulyje 1 iš 4 suaugusiųjų ir 3 iš 4 paauglių nepatiria rekomenduojamų fizinio aktyvumo normų. Kai kuriose šalyse, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose, fizinis pasyvumas gali siekti net 70 procentų.“

Fizinis pasyvumas gali siekti net 70 procentų.

Kaip paaiškino pašnekovė, remiantis „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, Lietuva iš 28 Europos Sąjungos šalių yra devintoje vietoje: 64 proc. respondentų teigė, kad vaikšto 10 ir daugiau minučių per dieną, 4–7 dienas per savaitę, 20 proc. – 1–3 dienas per savaitę.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Laisvalaikis Vilniuje
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Laisvalaikis Vilniuje

„Valstybių bei tarptautinių organizacijų rūpestis ir tikslas šiuo metu yra sukurti aktyvią visuomenę, o viso to dalimi ir įgyvendintojais galime tapti ir mes, tiesiog pakildami nuo sofos ir išlipdami iš automobilio“, – kalbėjo dr. K.Visagurskienė ir paaiškino, kad jeigu esate fiziškai pasyvus, susiduriate su didesne neinfekcinių ligų ir kritinių sveikatos būklių rizika.

Širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, diabetas, kai kurie vėžiniai susirgimai, lėtinis nugaros skausmas, nutukimas, depresija – tik dalis grėsmių.

Pašnekovės žodžiais tariant, judant per mažai silpsta raumenys, prastėja kraujotaka ir medžiagų apykaita, sutrinka sąnarių bei vidaus organų funkcijos, blogėja nuotaika, prastėja miegas, sutrinka kognityviniai gebėjimai, greičiau senstame. Be to, silpnėja fizinė ir psichinė sveikata, prastėja bendras organizmo atsparumas stresui ir įvairiam aplinkos poveikiui. Kalbant paprastai, pasirinkę „sėdimą“ gyvenseną su laiku ir amžiumi, pasak pašnekovės, nebegebame produktyviai dirbti, kurti, pablogėja gyvenimo kokybė, gali grėsti net negalia.

Kaip ir vėl pradėti judėti?

15min paklausta, kaip pradėti daugiau judėti, dr. K.Visagurskienė pastebėjo, kad fizinio aktyvumo svarba ypač atsiskleidė šalyje paskelbus karantiną. Daugelis pradėjo vertinti galimybę būti fiziškai aktyviais, išeiti pasimankštinti, pasivažinėti dviračiu ar tiesiog pasivaikščioti gamtoje.

Atsikelti nuo sofos ar išlipti iš automobilio nėra lengva, jei neturi judėjimo įgūdžių ir poreikio bei žinių.

„Linkusiems į „sėdimą“ gyvenseną būna tikrai sudėtinga atsikelti nuo sofos. Reikia papildomos motyvacijos arba aiškaus naudos – o kartais ir grėsmės – suvokimo. Motyvatoriumi ir skatintoju gali tapti šeimos narys, kaimynas, draugas, bendradarbis, gydytojas ar fizinio aktyvumo ir sveikatingumo specialistas“, – paaiškino pašnekovė.

Jos žodžiais kalbant, supratimo, kad geriau judėti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu į mokyklą ar darbą, rasti sau malonią fizinę veiklą, skirti bent pusvalandį kasdien ištvermės, pusiausvyros lankstumo gerinimui, raumenų jėgos didinimui, kartais reikia laukti net keletą metų. Atsikelti nuo sofos ar išlipti iš automobilio, pasak dr. K.Visagurskienės, nėra lengva, jei neturi judėjimo įgūdžių ir poreikio bei žinių, kuo tai naudinga.

15min kalbinta ekspertė pataria pradėti nuo nedidelių, tačiau svarbių žingsnelių. Išsikelkite sau tikslą: pavyzdžiui, savaitę į darbą eikite pėsčiomis bent 2–3 km; ryte atlikite 10 pratimų mankštą; kartą per savaitę nežiūrėkite televizoriaus ir atsisakykite išmaniųjų įrenginių. Be to, pasak jos, galima sudalyvauti kokiame nors smagiame išbandyme: kasdien nueiti ne mažiau kaip 8000 žingsnių, dalyvauti atsispaudimų ar pritūpimų, „lentos“ iššūkiuose.

„Beje, – pridūrė ji, – prieš keletą metų vykę „Europos dviračių iššūkiai“, kuriuose kasmet gegužės mėnesį visos Europos miestų gyventojai buvo skatinami naudoti dviratį kaip transporto priemonę, tikrai paskatino ir Lietuvos miestų gyventojus tapti aktyvesniais. Aš pati dalyvavau tokiame iššūkyje Kaune. Per iššūkio mėnesį numyniau per 900 km ir tikrai gerai jaučiausi.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gedimino prospekto dviračių takas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gedimino prospekto dviračių takas

Daugiau judėti skatina tinkama infrastruktūra

Ar tinkama infrastruktūra – sutvarkytos, apšviestos gatvės, patogūs, saugūs pėsčiųjų ir dviračių takai – paskatintų judėti daugiau? 15min kalbinta dr. K.Visagurskienė svarstė, kad remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija, padidėjęs fizinis aktyvumas nėra tik individualus reikalas. Kitaip tariant, tam reikia visos visuomenės tinkamo kultūrinio požiūrio, bendrų įvairių sektorių ir disciplinų pastangų.

„Mano nuomone, tinkama aktyvią gyvenseną skatinanti infrastruktūra miestuose, kaimo vietovėse ir gamtoje tikrai skatina daugiau judėti. Labai svarbu, kad infrastruktūra būtų pritaikyta įvairaus amžiaus, sveikatos būklės ir pomėgių žmonėms. Be to, būtų gerai, jeigu dviračių ir pėsčiųjų takai būtų atskiri, nes tai padidintų visų saugumą. Patikėkite, važiuoti dviračiu pėsčiųjų greičiu tiesiog nebetenka prasmės. Gi tam ir sėdame ant dviračio, kad galėtume pasiekti reikiamą tašką greičiau. Taip pat dviratininkams judant specialiose eismo juostose šalia automobilių irgi dar pasigendama saugumo“, – svarstė 15min pašnekovė.

„Vaikščioti pėsčiomis tikrai labai naudinga, – pabrėžė dr. K.Visagurskienė, – o sutvarkytos ir apšviestos gatvės, saugūs laiptai – didelis miesto privalumas. Žinoma, puiku, jei mieste yra parkai, kurių takai yra atokiau nuo judrių gatvių – tai puiki galimybė vykti susisiekimo ar rekreaciniais tikslais pėsčiomis. Taip pat reikia nepamiršti, kad vaikščiodami ar važiuodami aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis saugome gamtą ir savo bei kitų sveikatą.“

Darnaus judumo planuose – dėmesys specialiųjų poreikių turintiems žmonėms

Siekdamos paskatinti sveikesnius ir aplinką tausojančius susisiekimo būdus net 20 Lietuvos savivaldybių parengė darnaus judumo planus. Kaip 15min paaiškino Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas J.Damidavičius, darnaus judumo koncepcijoje kalbama, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Kalbant paprastai, mažiausiai dėmesio skiriama ir taip jau neblogai išvystytai automobilių infrastruktūrai, o ieškoma būdų, kaip pagerinti susisiekimą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

„Įprastas pėsčiasis yra gana lankstus įveikti kliūtis, esančias kelyje. Jas gali aplenkti, peršokti, perlipti, apeiti ir panašiai. Žinoma, tai nėra patogu, bet įveikiama. Žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, neįgaliesiems, tėvams su vaikų vežimėliais ar senoliams tokios kliūtys tampa neįveikiamu iššūkiu. Infrastruktūra turi būti planuojama taip, kad ja galėtų naudotis kiekvienas“, – paaiškino jis.

To nepatirsite nuolat sėdėdami prie vairo.

J.Damidavičius pastebėjo, kad didžiausią dėmesį bevariklio transporto infrastruktūrai skiria kurortai ir kurortinės vietovės, nes ten įprastai žmonės daugiau laiko praleidžia tyrinėdami apylinkes, aktyviau leisdami laiką. Vis dėlto, anot pašnekovo, verta paminėti, kad ir kiti miestai stengiasi neatsilikti, nes užtikrinti greitą ir patogų susisiekimą tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams – jų pareiga.

15min paklaustas, ko reikia, kad žmonės dažniau vaikščiotų pėsčiomis, pašnekovas svarstė, kad be patogios infrastruktūros gerai motyvuoja žinojimas, kokią naudą teikia fizinis aktyvumas: „Paskaičiuota, kad kasdien aktyviai judėdami bent 40 minučių, savo gyvenimo trukmę prailginame nuo 2 iki 9 metų. Be to, didėja energingumas ir gerėja savijauta. Taip pat atrandame naujų vietų, dėmesingiau stebime aplinką – to nepatirsite nuolat sėdėdami prie vairo.“

„Jei turime tikslą kur nors nukeliauti, visada pirmiausia pagalvojame apie automobilį, o tik tada susimąstome, kad keliones galime atlikti ir kitais būdais, todėl reiktų siekti pakeisti šiuos įpročius, ir formuoti naujus – darnesnius“, – pridūrė jis.


2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

05:04
01:14:26
01:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką