Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 21d. 19:00

Sėkmingos verslininkės tamsioji pusė – 20 metų priklausoma nuo raminamųjų: „Neišgėrus tabletės pradeda drebėti rankos“

Kontraceptinės tabletės
123RF.com nuotr. / Moteris geria vaistus

Kaunietė Birutė beveik dvi dešimtis metų, su nedidelėmis pertraukomis, geria raminamuosius vaistus. „Tai – priklausomybė, o pagalbos, norėdama jos atsikratyti, rasti negaliu“, – tvirtina 44 metų Kaune dirbanti verslininkė. Sportuojanti, sukūrusi sėkmingą verslą ir turinti daug pažįstamų, mėgstanti keliauti, lengvai bendraujanti ir traukianti vyrų dėmesį – tokia iš šalies atrodo moteris. Tačiau bemaž kas vakarą nusiraminimo ji ieško „stebuklingoje tabletėje“.

„Geriu vaistus, kurių veiklioji medžiaga alprazolamas. Tai – prailginto atsipalaidavimo vaistai, gydantys nerimą, depresiją ir panašias ligas.

Pirmą kartą jų „paragavau“ prieš 20 metų, kai skyriausi su vyru. Tiesiog verkdavau nuo ryto iki vakaro. Tada man jų parūpino sesuo, ir aš atsigavau. Tai buvo kažkas tokio.

Tokia ir buvo pradžia. Todėl daugiau savęs nekankinau.

Mano gyvenimas nebuvo lengvas, todėl tabletė buvo kaip gelbėtojas nuo visų ligų, nuo streso, nelaimingos meilės, nuovargio, nemigos. Nuo visko“, – pasakojo Birutė.

Šviesa tunelio gale – vaistų lapelis

Tai, kad tapo priklausoma nuo vaistų, moteris sako galutiniai supratusi tik maždaug prieš ketverius metus. Suvokimas atėjo tada, kai pati sau pasakė: jei šių vaistų aš neturėčiau, vien nuo tos minties numirčiau.

„Būdavo periodai, kai jų negerdavau. Buvo visko. Bet jei kas matydavo šviesą tunelio gale, man toji šviesa visada būdavo šių tablečių lapelis. Su minimaliomis kelių dienų pertraukomis šiuos vaistus geriu beveik 20 metų, o pastaruosius ketverius metus – iš viso be pertraukų, kiekvieną dieną“, – kalbėjo moteris.

Nors šie vaistai – receptiniai, tačiau moteris teigia, jog gauti jų nėra labai sunku: „Taip, kaip narkomanas žino kaip gauti narkotikų, taip aš žinau, kad gauti šių vaistų.“

123RF.com nuotr./Savijauta
123RF.com nuotr./Savijauta

Pradeda drebėti rankos

Žmogui, kuris neturi tokios priklausomybės, suprasti, ką išgyvena ir jaučia nuolat tokius vaistus vartojantis žmogus, – sunku.

„Ar esate patyrę jausmą, kad atsikėlus ryte ir dar gulint lovoje jauti, jog netrukus kažkas negero atsitiks? Gal kas nors mirs, o gal karas? Tai jausmas, kai širdis tau sako: 100 procentų kas nors bus. Lygiagrečiai su tuo žinai, kad išgėrus tabletę to jausmo nelieka.

Tai nėra paranoja ar šizofrenija. Tiesiog tu jauti, jot TAI įvyks. Gali kentėti, tempti gumą. Dabar, kai aš jau „pažengusi“, ilgiau užtempus man pradeda drebėti rankos. Norisi verkti. Tiesą sakant, verkti norisi nuolat.

Ir visai nesvarbu, jog tavo gyvenimas yra nuostabus. Narkotikai nužudo, o štai tokia situacija tave palaužia psichologiškai. Kažkodėl neabejoju, jog tie, kas kėlę prieš save ranką, yra vartoję šių vaistų“, – kalbėjo kaunietė.

Vaistų poveikis, sako Birutė, ne tik nuolatinis nerimas. Nuolat juos vartojant tampa sunku susikoncentruoti, skaityti knygas.

„Kalbėtis nenoriu, noriu gydytis“

Kovoti su savo priklausomybe moteris pradėjo maždaug prieš dvejus metus ir pagalbos kreipėsi į psichologą.

„Nepavyko. Po pokalbių su psichologu aš jausdavausi labai blogai, mane tiesiog pykindavo, nuolat jausdavau šleikštulį burnoje. Psichiatro patarta, seansus nutraukiau. Aišku, vakarais vėl gerdavau tabletę.

Tada vienoje televizijos laidoje pamačiau, jog yra kunigas, kuris subūręs specialistų komandą ir padeda turintiems priklausomybių nuo alkoholio ir vaistų.

Po pokalbių su psichologu aš jausdavausi labai blogai, mane tiesiog pykindavo.

Deja, elektroninius laiškus rašiau du kartus, gaudavau tuos pačius šabloninius atsakymus: vietų nėra ir nurodyti psichologų telefonų numeriai. Tačiau aš kalbėtis nenoriu. Aš noriu gydytis. Noriu pagalbos.

Berods, feisbuke, pamačiau jog Vilniuje yra grupė, kurie padeda atsikratyti priklausomybės nuo vaistų. Galvojau, nieko tokio, važinėsiu. Kainuos, tai kainuos. Pasirodo, kad grupė turi reikalavimą, jog prisijungti galiu tik tada, kai negersiu vaistų mėnesį laiko! Dieve tu mano, jei aš galėčiau negerti bent savaitę, aš pas juos net neičiau!“ – kalbėjo kaunietė.

Fotolia nuotr./Vaistų vartojimas
Fotolia nuotr./Vaistų vartojimas

Teko gulėti ir ligoninėje

Dar vėliau moteris apie savo problemą pati ėmė kalbėtis su pažįstamais ir dalintis savo bėda, taip ieškodama pagalbos. Ji sulaukė pasiūlymo kreiptis į kliniką Kaune, kur teikiama pagalba žmonėms, turintiems įvairias priklausomybes.

Tačiau kai paskambino ten, paaiškėjo, kad tokios paslaugos jau nebeteikiamos. Moteris skambino ir dar vienam medikui, kurio kontaktą taip pat buvo gavusi, tačiau ir čia pagalbos nesulaukė.

„Kartą gavau dovanu kuponą į vieną privačią kliniką pasitikrinti sveikatos. Esu visiškai sveika, tik labai jautri. Apie tai ir papasakojau mane priėmusiam gydytojui. Jis mane nukreipė į Kauno klinikas, pas konkretų specialistą.

Užsiregistravau kuo greičiau, susimokėjau, kad be siuntimo, nes jau svajoju apie tą nepriklausomybės jausmą. Atėjo ta ilgai laukta diena, mane priėmė. Paaiškino, kad guldo į skyrių, tris dienas lašinėmis valo organizmą, tuos vaistus keičia kitais, o toliau – darbas su savimi, bus ir specialistai.

Mano nuomone, realiai jokios pagalbos tokioms, kaip aš, niekas neteikia.

Į ligoninę atsiguliau pirmadienį. Atėjo palatos gydytoja ir rezidentė. Tiesa, tas gydytojas, pas kurį buvau pirminei konsultacijai, skyriuje, kur guliu, nedirba“, – sakė kaunietė.

Tačiau ir čia, pasak Birutės, pagalbos – kokios tikėjosi – ji nesulaukė. Per pietus ir vakare ji gaudavo paskirtas tabletes, o ją palatoje lankydavo rezidentai.

„Beje, antrą dieną išsiaiškinau, kad jokių lašinių nebus. Tiesiog. Gerai. Laukiu trečios dienos. Atėjo vėl kitas rezidentas, kuriam iš naujo papasakojau savo gyvenimo istoriją. Ir tada supratau, kad nieko čia nebus.

Išsikviečiau gydytoją. Trečiadienį ją mačiau antrą kartą. Papasakojau jai apie man žadėtą gydymą ir sulyginau su tuo, ką gaunu čia.

Pasirodo, ji nesupranta kodėl gydytojas, kuris mane konsultavo prieš gulantis į ligoninę, kalba apie lašines, organizmo valymus ir visa kita, jei jie taip netgi negydo. Mano gydymas yra vaistų, tik kitų, gėrimas.

Galiausiai, kai palatoje vėl pamačiau naujų rezidentų veidus, kuriems mano istorija nėra įdomi ir apskritai jie studijuoja chirurgiją, aš supratau jog man laikas namo. Kai apie tai pasakiau gydytojai, mane išrašė per penkias minutes.

Tad mano gydymasis „per pažintis“ buvo baigtas net neprasidėjęs. Mano nuomone, realiai jokios pagalbos tokioms, kaip aš, niekas neteikia. Galbūt tik prisidengia tuo, jog tai daro, gauna pinigus iš valstybės, kitų rėmėjų, bet realiai veiklos nevykdo. Beje, man vis dar reikia pagalbos“, – savo pasakojimą baigė Birutė.

Toksikologas R.Badaras: „Nereikia ieškoti stebuklų“

Visgi su tokia kaunietės nuomone ne visiškai sutinka gydytojas toksikologas Robertas Badaras. Pagalba žmonės, priklausomiems nuo vaistų, yra gerokai pasistūmėjusi į priekį, nei būdavo prieš 4–5 metus.

Tačiau, teigia medikas, nereikia kalbėti kariniais terminais ir ieškoti stebuklingo gydymo.

„Tai yra priklausomybė kaip ir visos kitos. Kaip nuo jos išsivaduoti? Išsivaduoti galima nuo priespaudos, vergovės, todėl militaristiniai terminai šioje vietoje netinka. Tai vertinama kaip liga, o su ligomis neturi būti kariaujama, jos turi būti gydomos. Kaip ir visos cheminės priklausomybės. Amerikos mes neatrasim“, – teigė medikas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras

Visų pirma priklausomybę turinčiam žmogui reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Bet kartais labiau tikima žiniuoniais ar dar kažkuo. Šeimos gydytojai yra pakankamai kvalifikuoti, o jei tai viršija jų kompetenciją, jie žino, kur pacientą nukreipti.

Mūsų gydymo įstaigoje per metus būna triženkliai skaičiai besikreipiančiųjų, bet tai (priklausomybė) yra problema. Tų preparatų paplitimas visuomenėje dėl vienos ar kitos priežasties kartais viršija Europos standartus. Pasekmės – dabar ir visuomenė, ir medikų bendruomenė, ir ministerija pradėjo kalbėti apie tikrai aktyvius veiksmus. Bet žmogui nėra malonu ir lengva keisti savo įpročius, atsiranda kovojančių už teises. Labai sunku žmonėms, kurie tuos vaistus vartoja keliolika, keliasdešimt metų.

Tačiau ir visuomenė tą jau ima suvokti, įvardija priklausomybę nuo vaistų kaip problemą ir nebekovoja už teisę gydytis patiems“, – sakė gydytojas.

Staiga nutraukus šių vaistų vartojimą žmogus jaučia abstinencijos sindromą, kuris yra gana sunkiai pakeliamas tiek psichologiškai, tiek fiziškai.

„Tačiau tam yra problemos sprendimo būdai, jau seniai Lietuvoje atliekamos detoksikacijos, taip pat ir mūsų centre. Mes turime tokių pacientų srautą, kurie kreipiasi su šeimos gydytojo ar kitų gydytojų siuntimais.

Detoksikacija yra tik gydymo pradžia, toliau jis tęsiamas pas šeimos gydytoją, psichoterapeutą, psichiatrą. Tik nereikia ieškoti stebuklų, o daryti taip, kaip rekomenduoja mokslas. Bet mes norime greitų rezultatų“, – sakė medikas.

Pašnekovo teigimu, šių vaistų problema yra ta, kad tam tikrais gyvenimo etapais jie veikia labai gerai: „Tik tiek, kad nutinka kaip reklamoje, kuomet kartą pabandęs negali sustoti. Ir tada ieškoma būdų, kaip pratęsti. Ne visiems taip būna, yra dar ir genetinės linijos, kas labiau linkę, kam sunkiau nutraukti.“

R.Badaro nuomone, šių vaistų receptų išdavimas yra pernelyg liberalus. Netiesa, gydytojo nuomone, ir tai, jog priklausomybė yra liga, nuo kurios negalima pasveikti.

„JAV jau dabar pasveikimas nuo cheminių priklausomybių yra įteisintas, o Europoje mes kalbame apie priklausomybės remisiją – kad tai liga vos ne visam likusiam gyvenimui. Amerikiečiai šį dalyką jau paneigė, žmogus gali pasveikti ir nuo alkoholinės, ir nuo kitų priklausomybių. Europoje dar tai sutinkama išplėstomis akimis.

Kai žmogus metus laiko sąmoningai nevartoja, atitinka dar kelis kriterijus, jis yra pasveikęs. Europoje dar nelabai tai idėjai pritariama, bet aš manau, kad tai tik laiko klausimas, nes jei ne, tai turėsime daugiau ligonių nei sveikų“, – sakė R.Badaras.

Lietuvoje per mėnesį nuperkama 200 tūkst. pakuočių

Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, neracionalus raminamųjų ir migdomųjų vaistų (benzodiazepinų ir panašaus panašaus veikimo vaistų) vartojimas yra viena aktualiausių psichikos sveikatos problemų Lietuvoje.

Pavyzdžiui, benzodiazepinų (BZD) Lietuvoje 2017 metais suvartota 2–3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės Europos regiono šalyse.

„Vyriausybės priemonių plane numatytos bei Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendintos priemonės duoda gerų rezultatų – palyginti su 2016 metais, 2018-aisiais BZD vartojimas sumažėjo 11 proc. Tai rodo, kad taikomos kompleksinės priemonės yra paveikios ir tinkamos.

Siekdama mažinti neracionalaus BZD vartojimo problemą, Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi gerąja užsienio praktika ir taiko kompleksinius veiksmus – medikų švietimą ir visuomenės sąmoningumo didinimą.

Svarbiausios kryptys – mažinti šių vaistų išrašymą anksčiau jų nevartojusiems pacientams, antra – ilgai vaistus vartojusiems pacientams padėti atsikratyti priklausomybės. Todėl būtinos priemonės – tai ir medikų mokymai, metodinės medžiagos išleidimas ir platinimas, ir visuomenės švietimo priemonės, įskaitant medžiagą pacientams. Taip pat planuojama peržiūrėti BZD išrašymo tvarką, prioritetą skiriant elektroniniam receptui.

Parengtas ir šiuo metu su medikais ir visuomene derinamas gydytojams skirtas benzodiazepinų ir į juos panašių vaistų skyrimo ir laipsniško jų vartojimo nutraukimo metodikos projektas. Tikimasi, kad ši metodika gydytojams taps įrankiu, padėsiančiu priimti teisingus sprendimus skiriant BZD anksčiau jų nevartojusiems pacientams ir padės sumažinti prie šių vaistų pripratusių asmenų skaičių.

Metodika bus rekomendacinio pobūdžio ir jos taikymas grįstas bendradarbiavimu tarp gydytojo ir paciento bei paciento noru sumažinti ar nutraukti benzodiazepinų vartojimą. Joje nemažai dėmesio skiriama paciento motyvavimui, atkreipiamas dėmesys, kad pirmiausiai reikia išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių skiriami benzodiazepinai (pvz. depresijos, nerimo gydymas tam skirtais medikamentais, nemigos korekcija nemedikamentinėmis priemonėmis).

BZD sukelia migdomąjį, nerimą mažinantį, raumenis atpalaiduojantį poveikį ir yra saugūs vartoti tik trumpą laiką. Medikų teigimu, vartojant juos ilgiau vystosi tolerancija ir priklausomumas, tai reiškia, jog silpnėja vaisto poveikis ir dėl to jo reikia vis daugiau, tuo pačiu vis didėja šalutinis poveikis – galvos skausmas, mieguistumas, depresija.

Be to, ilgalaikio BZD gydymo nutraukimas dažnai yra problemiškas, sukelia nutraukimo simptomus, pavyzdžiui, nemigą. Vis dėlto nutraukus ilgalaikį gydymą BZD, sumažėja rizika ateityje susirgti neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui demencija“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos 15min atsiųstame komentare.

Informacija apie benzodiazepinus

  • BZD – raminantys ir migdantys vaistai, efektyvūs gydant nemigą, nerimo sutrikimus, epilepsiją, alkoholio abstinenciją. Jie taip pat skiriami kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją kol pradės veikti antidepresantai, kaip premedikacija prieš operacijas.
  • Maksimali gydymo šiais vaistais trukmė yra labai ribota: nemiga jais gydoma iki 4 savaičių, o nerimo sutrikimai – 8–12 savaičių įskaitant ir dozės mažinimo laikotarpį. Tačiau vidutinė BZD vartojimo trukmė Lietuvoje – 7 metai. Šalyje šios grupės vaistų įsigyjama beveik 200 000 pakuočių per mėnesį.
  • Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. vykdyto tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus (šią vaistų grupę didžiąja dalimi sudaro benzodiazepinai) bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15–64 m. gyventojų.
  • Moterys raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojo dažniau nei vyrai – atitinkamai 27,0 ir 13,0 proc. bent kartą vartojusiųjų tarpe. Taip pat paplitimas buvo didesnis vyresnių (35–64 m.) negu jaunesnių (15–34 m.) respondentų tarpe.
  • Vidutinis amžius, kuomet raminamieji ir migdomieji vaistai pavartoti pirmą kartą – 36 metai.
    Emocinė pagalba: kur kreiptis
    Emocinė pagalba vaikams
    „Vaikų linija“
    Kasdien (11-23 val.):
    Tel.: 116 111
    www.vaikulinija.lt
    Emocinė pagalba jaunimui
    „Jaunimo linija“
    Visą parą:
    Tel.: 8 800 28 888
    Atsako per 24 val.:
    Pagalba laiškais
    I-VI 18-22val.:
    Pagalba pokalbiais internetu
    Emocinė pagalba suaugusiems
    „Vilties linija“
    Visą parą:
    Tel.: 116 123
    www.viltieslinija.lt
    Emocinė pagalba moterims
    „Pagalbos moterims linija“
    Visą parą:
    Tel.: 8 800 66 366
    www.moters-pagalba.lt
    Emocinė pagalba rusakalbiams
    „Linija Doverija“
    II-IV (16-20 val.):
    Tel.: 8 800 77 277
    Krizių įveikimo centras
    Antakalnio g. 97, Vilnius
    www.krizesiveikimas.lt
    krizesiveikimas
    Psichologinė pagalba emigrantams
    Draugystės ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms
    Darbo dienomis:
    I-V (8 – 20 val.):
    Tel.: 8 800 800 20
    www.sidabrinelinija.lt
    pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką