Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Senutė Europa susirūpino, kaip gelbėti vaikus – sveikatos politikos eksperimentų sužalotą jaunąją kartą

Foto: cocone.lt
nuotr. cocone.lt
Šaltinis: 15min
0
A A

Pastaruosius dvidešimt metų vaikų sveikatos priežiūrai skirta per mažai dėmesio – užaugo sveikatos politikos eksperimentų sužalota karta, sparčiai daugėja sergančiųjų lėtinėmis ir psichikos ligomis. Pamačiusios padarinius, Europos valstybės, taip pat ir Lietuva, suskubo ieškoti priemonių, galinčių padėti spręsti šią problemą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tik 15 proc. 9–12 klasių moksleivių Lietuvoje galima pavadinti visiškai sveikais: kas trečią kamuoja alergijos, kas trisdešimtam diagnozuojama bronchų astma. Mokslininkai įrodė, kad vaikystėje persirgtos ligos turi didžiulės įtakos sveikatai vyresniame amžiuje.

Vyresniųjų klasių moksleiviai Lietuvoje dažniausiai serga vadinamomis lėtinėmis civilizacijos ligomis: jie labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mažai juda, todėl turi antsvorio, laikysenos, stuburo problemų, regėjimo sutrikimų.

„Didelė dalis šių ligų priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Mokinių pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą rodo pavojingą tendenciją: kuo vyresnė klasė, tuo daugiau nuo fizinio lavinimo pamokų atleistų vaikų. Baigiant mokyklą sportuojančių, kūno kultūros pamokas lankančių vaikų lieka tik du trečdaliai“, – Lietuvos mokslų akademijoje skaitydamas pranešimą kalbėjo Lietuvos padiatrų draugijos pirmininkas, Europos pediatrų akademijos valdybos narys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.

Kuo vyresnė klasė, tuo daugiau nuo fizinio lavinimo pamokų atleistų vaikų.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vidutiniškai tik kas antrą 11–15 metų berniuką ir kas penktą mergaitę galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais.

Kaime gyvenantys paaugliai palyginti su mieste gyvenančiaisiais turi beveik 1,3 karto, o  nepasiturinčių tėvų vaikai – daugiau nei 1,5 karto mažesnę galimybę sportuoti ir mankštins.

„Ką siūlome mes? – retoriškai klausė A.Valiulis. – Mes bandome sugrąžinti mankštos tradiciją į mokyklas: keliose gimnazijose vykdomas bandomasis projektas, kai bent pora kartų per dieną prieš pamokas pravedama penkių minučių mankšta. Kol kas rezultatai geri: ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojai tuo patenkinti.“

Bakterijos – imuninės sistemos treniruotėms

Kas trečias vaikas Lietuvoje yra kam nors alergiškas, maždaug vienam iš 30-ties diagnozuojama bronchų astma. Didžiojoje Britanijoje ši lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kliniškai pasireiškianti dusulio ir (ar) kosulio priepuoliais, nustatoma vienam iš septynių vaikų.

„Esame priskiriami prie tų kraštų, kur sergamumas bronchų astma yra santykinai mažas. Kodėl? Manoma, kad dėl švaresnės aplinkos. Astma, alergija – tai baltų apykaklių ligos: kuo toliau į Vakarus, kuo daugiau civilizacijos ir aukštųjų technologijų, automobilių išmetamųjų dujų taršos, tuo šių susirgimų kreivė labiau kyla į viršų. Kuo labiau į Rytus, tuo mažiau alergijos, tačiau daugiau infekcinių ligų. Mes esame tarsi pusiaukelėje: vis dar esame arčiau gamtos, tačiau alergijų problema ir pas mus vis labiau aštrėja“, – aiškino profesorius.

Vilniaus m. saviv. nuotr./Virauliakių mokykloje įsteigtas grupes lankys 47 4-5 metų vaikai
Vilniaus m. saviv. nuotr./

Jis pasakojo, kad įvairiuose pasaulio simpoziumuose mokslininkai mėgsta demonstruoti piešinį, kuriame vaizduojamas oloje sėdintis vaikas, kuris rankomis kabina iš balos purvą ir krauna sau ant galvos. Šalia esantis užrašas skelbia: „Nesijaudinkit, tėveliai, aš tik treniruoju savo imuninę sistemą.“

„Vaikai turi turėti kontaktą su bakterijomis, reikia, kad jie augtų kuo natūraliau. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje ikimokykliniame amžiuje astma nustatyta 5 proc. mieste augančių vaikų, kaimiškose vietovėse – 0 proc.“, – palygino A.Valiulis.

Tiems, kurie vaikystėje duso, verčiau nerūkyti

Apie kvėpavimo funkciją sukaupti mokslininkų duomenys rodo, kad kvėpavimo takų pokyčiai, kurie įvyksta iki ketverių metų amžiaus, gali būti negrįžtami ir likti visam gyvenimui. Pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kuria žmonės suserga vyresniame amžiuje, ištakos glūdi ankstyvoje vaikystėje. Liga gali pasireikšti po 50–60 metų besimptomio periodo.   

Studentams rekomenduoju pasidomėti, ar nebuvo jiems dusulio pirmaisiais gyvenimo metais, sergant virusine infekcija. Jei taip, nepatariu rūkyti.

Virusinėmis plaučių infekcijomis vaikystėje serga dauguma vaikų, tačiau tik trečdalį jų ligos metu vargina dusulys.

„Būtent šiai daliai reikėtų skirti didesnį dėmesį ir taikyti atitinkamas profilaktines priemones. Tarkime, savo studentams rekomenduoju pasidomėti, ar nebuvo jiems dusulio pirmaisiais gyvenimo metais, sergant virusine infekcija. Jei taip, nepatariu rūkyti, nes jie jau turi didžiulę riziką ateityje sirgti lėtine obstrukcine plaučių liga. Tokiu atveju verčiau nebežaisti su likimu“, – kalbėjo profesorius A.Valiulis.

Rodikliai prasčiausi žemyno istorijoje

Dramatiškas vaikų sveikatos prastėjimas kelia nerimą visai Europai ir verčia imtis priemonių situacijai suvaldyti, antraip žemyno demografinės perspektyvos bus liūdnos. Mokslininkai sutelkė dėmesį į pirmus vaiko gyvenimo metus, nes šiuo amžiaus tarpsniu persirgtos ligos turi didelės įtakos vyresniame amžiuje.

Vaikų skaičius europiečių populiacijoje vis labiau traukiasi, o gimstamumo rodikliai ir toliau smunka: gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius jau susilygino.

Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje šiandien pasiektas mažiausias vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai, per visą istoriją.

Kokia bus kūdikio lytis?
 

XIX amžiuje vienai suaugusiai europietei vidutiniškai tekdavo 3,5 vaiko, šiandien – tik 1,5 vaiko. Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje moteris pagimdo santykinai daugiau vaikų, tačiau Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje šis rodiklis dar prastesnis: čia vienai moteriai tenka vos 1,3 vaiko.

Be to, pastaraisiais metais pasiektas mažiausias šeimose augančių vaikų skaičius – apie 20 proc. vaikų ES gimsta ne santuokoje.

Dešimtadalis žmonių – 80-čiai

Mažėjantis vaikų skaičius, ilgėjanti gyvenimo trukmė, senėjanti visuomenė ir didėjantis imigrantų skaičius – keturios pagrindinės tendencijos, turinčios įtakos vaikų sveikatos priežiūros politikai Europoje.  

Kalbant apie sveikatos apsaugą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę, visuomenės laukia rimti iššūkiai: mažės darbingo amžiaus žmonių, kils problemų su pensijomis.

Per pastaruosius 20 metų Europoje nepakito 15–65 metų gyventojų skaičius populiacijoje, tačiau išaugo žmonių, sulaukusių 65 metų, skaičius ir atitinkamai sumažėjo vaikų iki 15 metų.

„Kokia demografinių poslinkių prognozė laukia Lietuvos iki 2050 metų? – auditorijos klausė profesorius A.Valiulis. – Žmonės, sulaukę 80-ties ir daugiau metų, sudarys beveik 10 proc. visų gyventojų. Vadinasi, kalbant apie sveikatos apsaugą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę, visuomenės laukia rimti iššūkiai: mažės darbingo amžiaus žmonių, kils problemų su pensijomis ir pan.“

Iš vaikystės – tiesiai į senatvę

A.Valiulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europoje fiksuojama didžiausia gyvenimo trukmė per visą žemyno istoriją. Visuomenės senėjimo sulėtėjimo požymių nematyti. Be to, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja ir Rytų Europoje.

Demografinis senėjimas, pasak profesoriaus, perskirsto ir amžiaus grupes – ilgiau gyvename, vadinasi, vaikystė irgi užsitęsia.

„Mūsų vaikai ilgai bręsta ir ilgai išlieka vaikais. Atrodo, brandos etapą praleidžiame: po vaikystės  seka šuolis į senatvę“, – svarstė A.Valiulis.

Jis pasakojo, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje ar Izraelyje, pediatrai kaip vaikus gydo 18–21 metų pacientus. Ši amžiaus grupė sudaro apie 10 proc. kontingento.

Gydytojai
Gydytojai

Nėra bendros medikų rengimo sistemos

Imigracijos mastai irgi tampa iššūkiu sveikatos sistemai. Šiemet buvo konstatuota, kad ne baltųjų rasės žmonių skaičius Londone persvėrė 50 proc. Vadinasi, daugumą populiacijoje sudaro ne baltieji. „Tai šių dienų Londonas, o gal Skuodas 2050 metais?“ – svarstė A.Valiulis.

Jis sako, kad skirtingų tautų integracijos į visuomenę viltis neišsipildė: „Turkai ir kitos grupės sukuria savo getus, užuot integravęsi į visuomenę, o tai sukuria didelį iššūkį – tiek socialinį, tiek medicininį. Šiandien Lietuva turbūt net neįsivaizduoja, kokio tai masto problema ir kokių išlaidų ji pareikalautų“, – kalbėjo profesorius.

Turkai ir kitos grupės sukuria savo getus, užuot integravęsi į visuomenę, o tai sukuria didelį iššūkį – tiek socialinį, tiek medicininį.

Jis neneigė, kad gydytojų, taip pat ir pediatrų, mokymas ir parengimas ES yra problemiškas, todėl, kad jis nėra griežtai reglamentuotas – aptarti tik bendrieji principai.

Be to, ES nėra ir bendros vaikų sveikatos priežiūros sistemos: vienose šalyse  pirminėje sveikatos priežiūros grandyje veikia pediatrų tarnybos, kitose – tik šeimos gydytojai, trečiose veikia mišrios sistemos.

Įkaitais tapo ir vaikai, ir gydytojai

„Nesu iš tų žmonių, kurie galėtų pasakyti daug gero apie sovietinius laikus, tačiau jais veikusi pediatrinė tarnyba, vaiko priežiūros, kontrolės, kaip jis auga ir vystosi, bei profilaktinė sistema buvo tikrai puiki. Deja, pirmaisiais Nepriklausomybės metais ji buvo panaikinta, nes susižavėta šeimos gydytojų sistema. Jos įkaitais tapo ir vaikai, ir gydytojai, kuriems per sunku žinoti ir apie miokardo infarktą, ir apie rachitą ar kitas naujagimių patologijas“, – įsitikinęs A.Valiulis.

Jo manymu, Lietuva pasirinko sistemą, kuri ne tik prastesnės kokybės, bet ir brangiau kainuoja.

„Turime kartą, kuri užaugo sveikatos priežiūros politikos eksperimentuose“, – apibendrino A.Valiulis ir pranešimo pabaigoje pažymėjo, kad būtina pediatrams grįžti į pirminę sveikatos priežiūros grandį.

Tam reikalingi teisiniai dokumentai, nors ir per didelius vargus, esą jau priimti. Dabar laukia įgyvendinimo kelias.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką