Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Širdies bėdos kamuoja ir trisdešimtmečius. Kaip elgtis įtariant infarktą?

Infarktas
Vida Press nuotr. / Infarktas
Šaltinis: 15min
1
A A

Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis – vienas didžiausių Europoje. Visuomenėje dar vis klaidingai manoma, jog tai – tik senjorų problema. Tačiau širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones. Nors iš pradžių sergančiųjų nekankina jokie nemalonūs simptomai, tačiau ilgainiui nesirūpinant savimi liga gali smogti skaudžiai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Atėjo širdies lašų, atsidūrė ligoninėje

Širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujospūdis kartais ima varginti sulaukus vos 35-erių. Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, į šias ligas pacientai dar žiūri pernelyg atsainiai, jaunesni apskritai numoja ranka, neva tai – senjorų sveikatos bėdos.

„Kartais netgi bandoma nuslėpti šiuos negalavimus, vengiama gydymo, nepagalvojama, jog susirgti gali ir jauna širdis. Tačiau praktika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos vargina vis jaunesnius žmones, o infarkto rizikos grupėje atsiduria ir jauni, 35–40 metų tesulaukę, vyrai“, – teigia vaistininkė.

I.Norkienės teigimu, kartais toks atsainus požiūris į savo sveikatą kelia nemenką pavojų. „Pasitaikė tokių atvejų, kai į vaistinę širdies lašų užsukusiems klientams teko skubiai kviesti greitąją pagalbą. Tokie atvejai dažnesni esant karštiems orams. Termometrui kylant virš 28 °C, širdies negalavimais besiskundžiantiems būna sunkiausia: išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies susitraukimai, ima trikti ritmas. Todėl reikia būti ypač atsargiems“, – įspėja vaistininkė.

Vieningai pavojaus varpais skambinantys kardiologai nuolat primena, jog privalu kreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus, išsiaiškinti tikrąją širdies ir kraujagyslių būklę. Jei žmogus, turintis minėtus sutrikimus, nesilaikys sveikos gyvensenos principų (ypač – karštuoju metų laiku), kils širdies ritmo sutrikimų, krūtinės anginos paūmėjimų ar netgi širdies nepakankamumo pavojai.

Prevencija – būtina

Širdies ligas lemti gali tiek genetiniai veiksniai, tiek gyvenimo būdas, tiksliau – žalingi įpročiai. „Nuolat patiriamas stresas, nesubalansuota mityba – valgant tik tada, kai prisimenama, piktnaudžiavimas riebiais patiekalais, taip pat rūkymas ir mažas fizinis krūvis – visa tai gali susargdinti širdį.

Prastai maitinantis, organizme stingant kalio, magnio ir kitų mikroelementų sunkėja širdies darbas, nes sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų paskirstymas po organizmą. Alkoholis ir kava taip pat skatina skysčių, o kartu su jais – ir mikroelementų praradimą“, – teigia I.Norkienė.

Mitybos specialistai rekomenduoja riebią mėsą pakeisti žuvimi, kurioje gausu širdžiai naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių, o mitybos racioną papildyti vaisiais, daržovėmis. Taip pat svarbu vartoti daugiau B grupės vitaminų, folio rūgšties, magnio ir kalio turinčių produktų. Pastarojo stoka organizme gali net sukelti tachikardiją (širdies ritmo sutrikimus).

Pasak vaistininkės, žmonėms, vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, turinčius diuretinį (šlapimą varantį) poveikį, reikėtų nuolat rūpintis, kad organizmui netrūktų kalio.

Pajutus stiprius širdies rimto pokyčius, spaudimą širdies plote ar dusimą, reikėtų nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Pagrindinė šio mikroelemento užduotis mūsų organizme – palaikyti reikiamą vandens ir elektrolitų pusiausvyrą bei normalią ląstelių veiklą. Pritrūkus kalio, gali sutrikti širdies ritmas, varginti spaudimo jausmas krūtinėje, nuovargis bei kojų mėšlungis. Tiesa, šią medžiagą kaip ir kitus mikroelementus vartoti reikėtų atsakingai, pasitarus su šeimos gydytoju ar kardiologu. Kalio perdozavimas gali sukelti panašius į jo trūkumą simptomus“– pataria I.Norkienė.

Vaistininkė pastebi, kad, nors sveikai širdžiai yra būtinas fizinis aktyvumas, tačiau pradedant sportuoti didinti krūvį reikėtų iš lėto.

„Nereikėtų pradėti mankštintis karščiausiomis vasaros dienomis ar staigiai apkrauti širdies dideliu fiziniu krūviu. Be to, jei po jo jaučiamas staigus nuovargis, kankina dusulys, o šeimoje būta ankstyvų mirčių nuo širdies ligų, būtina kreiptis į gydytojus ir sportuoti tik laikantis jų rekomendacijų. Antraip galite ne juokais sau pakenkti“, – įspėja I.Norkienė.

Kaip elgtis įtariant infarktą?

Esama būklių, kada negalima delsti, atidėti vizito pas gydytojus ir privalu kuo greičiau kreiptis pagalbos. I.Norkienės teigimu, pajutus stiprius širdies rimto pokyčius, spaudimą širdies plote ar dusimą, reikėtų nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kvalifikuoti specialistai telefonu paaiškins, kaip elgtis, kol atvyks medikai, kokius gyvybinius rodiklius tikrinti.

Vida Press nuotr./Infarktas
Vida Press nuotr./Infarktas

„Stipriai sutrikus širdies veiklai, iškvietus greitąją pagalbą, rekomenduojama ramiai atsigulti: tokiu būdu kraujas lengviau pasiekia smegenis, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, mažiau apkraunama širdis. Taip pat tinka ir pusiau sėdima padėtis, kai galva ir pečiai patogiai atremti, o kojos sulenktos per kelio sąnarį. Pravartu atlaisvinti drabužius, atidaryti langą, kad, trūkstant oro, būtų lengviau kvėpuoti. Trinkant gyvybinėms funkcijoms ir dar neatvykus medikams, reikia nelaukti ir pradėti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą“, – pataria vaistininkė.

Pasak I.Norkienės, stiprus širdies veiklos sutrikimas ar netgi infarktas mažesnes pasekmes turės tada, jei pagalba bus suteikta kuo greičiau.

Dažni širdies ritmo pakitimai, dusulys, staigus jėgų trūkumas, kojų tinimas – pirmieji širdies ligų ženklai.

„Pirmąsias valandas po infarkto pavyksta atkurti sutrikusios širdies kraujotaką, todėl smarkiai sumažėja mirties tikimybė. Uždelsus suteikti profesionalią pagalbą atsiranda rizika, kad dėl deguonies stokos dalis širdies raumens gali apmirti. Todėl nedelsiant kvieskite medikus, nelaukite, kol situacija labai pablogės ar netgi prarasite sąmonę. Be to, nepatarčiau į ligoninę vykti savo transportu ar juolab vairuoti automobilį pačiam. Pakeliui būklė gali dar labiau suprastėti, o šalia nebus jums padėti galinčių medikų“, – įspėja vaistininkė.

Medikai vieningai pataria atidžiai sekti savo širdies būklę ir, pajutus nemalonius pojūčius krūtinės ląstos plote, pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Dažni širdies ritmo pakitimai, dusulys, staigus jėgų trūkumas, kojų tinimas – pirmieji širdies ligų ženklai. Tačiau tiksliai diagnozei būtini išsamūs tyrimai. Nekreipdami dėmesio į kūno siunčiamus signalus, galite pražiūrėti ir širdies, ir kitų organų pakitimus.

Komentarai: 1
Temos Sveikata, Širdis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką