2 už 1 kainą. Vieną prenumeratą perkate, antrą dovanojate!
Prenumeruoti

Skauda galvą, išberta oda. Retai pamąstome, kad kaltas – kone visų pamėgtas įprotis

Tūkstančiai kvepiančių produktų naudojami visame pasaulyje. Daugelis jų turi natūralių ir sintetinių kvapiųjų medžiagų, kurių tikslas – suteikti malonius aromatus: kūno losjonams, šampūnams, skalbinių plovikliams, oro gaivikliams, dezinfekavimo priemonėms ir t.y. Tačiau sintetinės kvapiosios medžiagos yra lakios, jos gali neigiamai paveikti ne tik patalpų oro kokybę, bet ir sveikatą.
Kvepalai
Kvepalai / 123RF.com nuotr.

Sintetiniai kvapai, daugiausia gaunami iš naftos, jie yra patys pigiausi, todėl plačiai naudojami ir yra vieni iš pagrindinių kvapų galinčių kelti pavojų sveikatai, rašoma Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės parengtame pranešime.

Nepaisant sintetinių kvapų pramonės sėkmės, tyrimai parodė, kad sintetiniai kvepalai gali sukelti endokrininės-imuninės-neuro srities sutrikimus. Pavyzdžiui, simptomai susiję su sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis: galvos skausmas, depresija ir migrena, padidėjęs odos ir kvėpavimo takų jautrumas, krūties vėžys ir policistinių kiaušidžių sindromas, toksinis poveikis kepenims ir skydliaukei, reprodukcinės problemos ir kt.

123RF.com nuotr./Kvepalai
123RF.com nuotr./Kvepalai

Vienas iš kvapiųjų produktų mišiniuose dažnai randamų komponentų – sintetinis muskuso kvapas, kuris vis labiau pripažįstamas kaip endokrininės sistemos pažeidėjas.

Austrijoje 2010 metais atliktas tyrimas, parodė, kad sintetinis muskusas ne tik dirgina kvėpavimo takus, bet naudojant kvapiuosius losjonus ir kvepalus, lemia jo patekimą į kraują. Ypatingai atsargioms, naudojant kvepalus, dėrėtų būtų nėščiosioms. Kadangi Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, kurios nėštumo metu dažnai kvepinosi, kvepalų sintentinių komponentų buvo randama piene.

Tačiau reikėtų sakingai naudoti ne tik kvapnias asmens higienos priemones, bet ir pagalvoti ar išvis verta namus kvepinti brangiais, bet sveikatai pavojingais namų kvapais. Kadangi patalpų aplinkos kokybė turi įtakos mūsų sveikatai ir gerovei.

Namų kvepalų naudojimas yra pripažintas, kaip įvairių lakiųjų organinių junginių emisijų šaltinis patalpose

Prasta patalpų oro kokybė turi įtakos daugeliui sveikatos pasekmių, įskaitant kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių ligas, alerginius simptomus, vėžį ir priešlaikinį mirtingumą. Namų kvepalų naudojimas yra pripažintas, kaip įvairių lakiųjų organinių junginių emisijų šaltinis patalpose. Ilgalaikis didelės lakiųjų organinės junginių koncentracijų poveikis, gali padidinti, prieš tai minėto, neigiamo poveikio sveikatai tikimybę.

Negana to, šiuolaikiniai stebėjimai rodo, kad išsivysčiusiuose šalyse, vidutiniškai iki 90 proc. savo laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl itin svarbi jų oro kokybė. Ieškant sveikatai palankių, namų kvapus gerinančių priemonių, neretai žmonės pasirenka smilkalus. Nors kokybiškus smilkalus sudaro naturalūs ingredientai, kaip: 21 proc. (pagal svorį) žolelių ir medienos milteliai, 35 proc. kvapiosios medžiagos, 11 proc. lipnieji milteliai ir 33 proc. bambuko lazdelės.

Smilkalų dūmuose yra kietųjų dalelių, dujų produktų ir daug organinių junginių. Vidutiniškai deginant smilkalus susidaro daugiau nei 45 mg/g sudegusių kietųjų dalelių, palyginti su 10 mg/g sudegusių cigarečių dalelių. Deginant smilkalus susidaro CO, CO2, NO2, SO2 ir kt., taip pat susidaro lakūs organiniai junginiai, tokie kaip benzenas, toluenas ir ksilenas, taip pat aldehidai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Pavyzdžiui, Azijos šalyse, kur budizmas ir daoizmas yra pagrindinės religijos, smilkalų deginimas yra kasdienė praktika.

Įrodyta, kad oro tarša įvairiose šventyklose ir aplink jas turi žalingą poveikį sveikatai. Įkvėpus smilkalų dūmų, jie sukelia kvėpavimo sistemos sutrikimus. Todėl smilkalai nėra pats geriausias pasirinkimas. Norint, kad patalpų orų kokybė būtų palanki sveikatai, svarbu vėdinti patalpas. Retkarčiais patalpų orą galime atgaivinti natūraliais eteriniais aliejais, tačiau ir jais nederėtu piktnaudžiauti, ypatingai, tai atsargiai turėtų daryti alergiški asmenys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Keliautojas ekstremalas Karolis Mieliauskas: ekspedicijose kas nors iš komandos narių visuomet peršąla ar kokia infekcija užsikrečia, o aš vis „išsisuku“
Reklama
Breketai ar kapos? Patikimiausi dantų tiesinimo būdai
Reklama
Stogas be saugos elementų – lyg automobilis be saugos diržų
Reklama
Pagal vėžio gydymą Vidurio Europos ir Baltijos šalys vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką