Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 24d. 09:00

Skaudūs kaltinimai medikams: tėvą iš ligoninės išleido neatpažįstamai išsekusį

Palata
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Palata

Per patį pandemijos įkarštį į Klaipėdos universitetinę ligoninę patekusio vyro vaikai bando rasti atsakymą: kaip gydymui atvežtas vyras galėjo būti išleistas visiškai išsekęs ir apleistas, o po poros savaičių mirti nuo organizmo išsekimo. 64-erių šilališkio artimieji apgailestauja tapę situacijos įkaitais: kai visas medikų dėmesys buvo sutelktas į COVID-19, jų tėčiui nebuvo užtikrinta visa pagalba, kokios reikėjo.

Prabėgus mėnesiui po tėvo (vardas ir pavardė artimųjų prašymu neskelbiama, – aut. past.) mirties velionio vaikai vis dar bando rasti atsakymą, kaip gydymui atvežtas vyras, stumdytas iš vieno ligoninės skyriaus į kitą, visiškai išsekęs ir apleistas, galėjo būti išleistas tolimesniam gydymui į nedidelę Šilalės ligoninę. Vos po poros savaičių vyriškio gyvybė užgeso Šilalės ligoninėje. Pagrindine mirties priežastimi įvardytas organizmo išsekimas. Vasarį tėvą palaidojusi dukra Milda savęs klausia: kaip taip atsitiko, ar padarė viską, ką galėjo, taip pat kodėl pandemija atima galimybę pasirūpinti sergančiais šeimos nariais.

Duktė Milda savo tėvą gyvą paskutinį kartą matė praėjusių metų spalio 4-ąją, kai po patirtos kojos traumos vyriškis gydėsi Tauragės miesto ligoninėje. Kai vasarį, praėjus keturiems mėnesiams, jau reikėjo atsisveikinti su tėvu – jis jau buvo vos atpažįstamas.

„Kažkas pasakė taikliai: atėjo laikai, kai kojos trauma gali tapti mirties priežastimi“, – sunkiai žodžius rinko Milda.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pacientas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pacientas

Po traumos kieme – nesibaigianti kelionė per ligonines

Beveik pusmetį trukęs košmaras prasidėjo dar rugsėjį, kai Mildos tėvas krisdamas kieme susitrenkė galvą. Vietos ligoninėje žaizda buvo susiūta ir vyriškis tą pačią dieną išleistas į namus. Kaip pasakojo namiškiai, kita diena prasidėjo įprastai, tėvas jautėsi gerai, užsiėmė kasdieniais darbais. Tačiau apie vidurdienį nutiko nelaimė: pasilenkus nusiauti batus vyriškiui apsvaigo galva ir jis nusirito nuo laiptų. Susižalojęs vyriškis išvežtas į Tauragę, kur jam operuotas lūžęs šlaunikaulis.

Po poros savaičių pacientas pervežtas į Šilalės ligoninę. Artimųjų teigimu, čia jis jautėsi kaip namuose ir sveiko. Spalio pabaigoje šioje ligoninėje buvo fiksuotas COVID-19 protrūkis: liga nustatyta ir pacientams, ir medikams. „Kaip ir buvo galima tikėtis, tėvui buvo nustatytas COVID-19. Tačiau ligai būdingų simptomų, kaip karščiavimas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, tėvas nejautė“, – pasakojo dukra.

Patekti į Klaipėdos universitetinę ligoninę pavyko ne išsyk.

Artimieji apgailestauja, kad pačiu netinkamiausiu metu, kada visos pajėgos buvo mestos į COVID-19 skyriaus įrengimą, ligonių grupavimą, vyriškio sveikatos būklė ėmė prastėti. Medikai įtarė stiprų tulžies pūslės uždegimą: įtarimą kėlė išsipūtęs pilvas, prastėjantys tyrimų rodikliai. Delsti nebuvo kada, todėl skyriaus, kuriame gulėjo pacientas, medikai kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę. „Išsyk tai nepavyko: Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai iš pradžių atsisakė priimti tėvą. Motyvuota tuo, kad jam nereikalinga plaučių ventiliacija. Galiausiai būklei blogėjant, atskiru Šilalės medikų prašymu, tėvas buvo atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę“, – pasakojo Milda.

Artimieji atkreipia dėmesį, kad, nors pacientas išsiųstas į KUL dėl reikalingos skubios chirurgo pagalbos, pacientas paguldytas slaugos skyriuje. „Iš slaugos į slaugą, kada ligonį reikalinga hospitalizuoti chirurginiame, o ne slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje“, – nuostabos neslėpė pašnekovė.

Kitos dienos išgyvenimais dalijosi Milda: „Jau kitą dieną pastebėjome, kad bendrauti ir gauti bent kažkiek informacijos bus sunku. Aišku tik tiek, kad KUL gydytojai įtaria divertikulitą. Diagnozė gana rimta, o gydytojų (nei prižiūrinčio, nei operuojančio, gydančio) kontaktų gauti neįmanoma. Prisiskambinus į skyrių nurodoma, jog turėtume skambinti tiesiog į bendrą gydytojų kabinetą ir, kaip pasakė, „jei pavyks, gal kas nors atsilieps“. Puikiai suprantame, kad gydytojas ne operatorius ir nuolat prie telefono nesėdi, tad prisiskambinti labai sunku. Skambinome po aštuonis kartus, devintąjį pavyksta prisiskambinti ir gauti bent kažkiek informacijos, kad tėvas vežamas į operacinę... Galiausiai vargais negalais sužinome: diagnozė – peritonitas, operuotas žarnynas. Nuoširdžiai dėkojame operavusiam gydytojui Tamošiūnui“, – teigė duktė Milda.

Photos.com nuotr./Vandens stiklinė
Photos.com nuotr./Vandens stiklinė

Artimiesiems žinių – po trupinį

Prabėgus beveik porai savaičių nuo operacijos, artimieji iš operavusio chirurgo sužino, jog pacientas prastai valgo. Tačiau slaugytojų pozicija kita: „Viską jis valgo, viską jis geria.“ Po operacijos dar galėjęs telefonu bendrauti su namiškiais, skųstis neįpratęs tėvas skambinusiems šeimos nariams vis sakė, kad jaučiasi gerai. Tačiau jo balsas kėlė įtarimų. Artimieji iš ligoninės personalo sužinojo, kad tėvui „profilaktiškai duodamas deguonis“. Jie klausia: ar tikrai deguonis gali būti tiekiamas profilaktiškai.

Lapkričio 26-ąją chirurgas artimiesiems pranešė, kad pacientas taisosi ir artimiausiu metu gali būti išleistas. Tačiau laimės kibirkštėlę greitai aptemdė nerimas, nes vos po poros dienų viskas pasikeitė: ligonis vaikams ir žmonai tapo nepasiekiamas. Skyriaus darbuotojai ramino ir prašė neskambinėti. Pasakyta, kad tėvas miega. „Taip tėvas „miegojo“ beveik dvi paras“, – prisiminė pašnekovė. Pasikalbėti su juo nepavyko ir kitą dieną.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos universitetinė ligoninė
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos universitetinė ligoninė

Lapkričio 30-ąją nebepavykus susisiekti su pacientu, o slaugytojoms, kaip visada, nieko komentuoti negalint, galiausiai prisiskambinus gydytojai, artimieji atsitiktinai sužinojo, kad sutrikus paciento kvėpavimui jis iškeltas į Infekcinių ligų skyriaus Reanimaciją. „Kaip taip gali būti, jei chirurgas sakė, kad jau planuojama pacientą išleisti?“ – retoriškai klausė duktė.

Kitą dieną artimiesiems buvo pranešta, kad tėvo būklė – labai sunki, bet stabili. Pranešta ir apie organizmo išsekimą ir apie planus vėl kelti į skyrių. Artimiesiems kilo daug klausimų, kaip ligoninėje gydomas pacientas galėjo išsekti, kodėl vėl buvo keliamas atgal į skyrių. Atsakymų negauta. Pasiūlyta kreiptis į ligoninės administraciją dėl informacijos apie paciento sveikatos būklę.

Siūlė priimti savanorius

Sudėtingiausia, anot pašnekovės, šiuo pandemijos laiku artimiesiems rinkti informaciją apie sergančius šeimos narius. Atsiliepę darbuotojai ne visada geranoriškai suteikia informaciją. „Su personalu neįmanoma susikalbėti – paskambinus, tiksliau – prisiskambinus, pirmas pasakymas būna: „Galiu jums skirti vieną minutę.“ Apie konkrečius atsakymus į užduodamus klausimus net nereikia svajoti. Pavyzdžiui, paklausus, ar buvo atlikti pakartotiniai tyrimai, gaunamas atsakymas: „Jam viskas yra daroma.“

Toks pats ir slaugytojų pasakymas: „Viską jis valgo, viską jis geria.“ Tada kažkokiu mistiniu būdu žmogus dėl išsekimo atsiduria reanimacijoje. Pasakymas, kad informacijos telefonu neteikia, nes nežino, kam teikia ir ar gali tam asmeniui teikti. Apie ką mes kalbame? Sąžiningai kasdien skambinu iš to paties numerio, prisistatau, kas esu.

Jau pirmąjį vakarą, kai pacientas buvo paguldytas, palikome kontaktinį numerį. Nesitikiu, jog artimieji būtų informuojami, kaip pacientui sekasi, ką ir kiek jis valgė, liūdnas jis ar linksmas. Bet kai pacientui pablogėja, jis perkeliamas į Reanimacijos skyrių, manau, kad apie tai artimieji turėtų būti informuojami nedelsiant. Administracijos atstovė su tuo sutiko ir atsiprašė“, – prisiminimais dalijosi Milda.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Prabėgus mėnesiui po tėvo mirties ir prisimindama jo patirtį ligoninėje pandemijos įkarščio metu, gedinti moteris teigė, kad tokiu sunkiu metu verta pagalvoti, kaip šiuolaikinėmis priemonėmis informuoti artimuosius. Anot jos, galima atsiųsti nuotraukų, vaizdo pranešimų. Ji netgi siūlė personalui priimti savanorius ir jiems pavesti bendravimą su artimaisiais. Tačiau toks siūlymas buvo priimtas kaip įžeidimas, nes personalo trūkumo esą nėra, o pacientais rūpinamasi kaip savo artimaisiais.

Klausimas: kaip ligoninėje galėjo išsekti?

Gruodį paciento sveikata vis prastėjo: skyriuje pabuvęs vos dieną, jis vėl atsidūrė Reanimacijos skyriuje, vėl Infekcinių ligų korpuse. Artimieji išprašė atlikti pakartotinį COVID-19 testą argumentuodami, kad tėvui dar lapkričio 1-ąją buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija.

Kaip ir buvo tikėtasi, gruodžio 3-ąją testo atsakymas buvo neigiamas. Tačiau, kaip teigė Milda, tai esmės nekeitė: tėvas per beveik mėnesį, praleistą šioje įstaigoje, buvo tiek nusilpęs, kad gulėjo Reanimacijos skyriuje prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Šeimos nariams pavyko pasiekti, kad ligonį galėtų aplankyti mama. Vaizdas ją pribloškė: sutuoktinis buvo visiškai sumenkęs, rankos ir kojos – sutinusios, matomos pragulos, oda išsausėjusi. Buvo jaučiamas prakaitas, dvelkė nemalonus kvapas.

Paciento būklei išliekant sunkiai, bet stabiliai, artimiesiems pradėjus reikalauti perkėlimo iš Infekcinės reanimacijos į centrinę, tikintis, jog ten pacientui bus suteikta reikiama pagalba, pacientui vėl buvo nustatyta koronavirusinė infekcija. Negalėjusiems tuo patikėti šeimos nariams buvo paaiškinta, kad nusilpus organizmui virusas galėjo vėl suaktyvėti.

Naujųjų išvakarėse pacientas iškeltas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių. Po kelių dienų – į Pulmonologijos skyrių, kalbėta, kad bus paskirtas tolimesnis gydymas. Po trijų dienų artimuosius nusmelkė žinia: pacientas iš KUL išrašomas tolimesniam gydymui pagal gyvenamąją vietą.

„Ar tikrai pacientas, su įstatytu tracheostomijos vamzdeliu, išvestas drenais iš plaučių, gali būti perkeltas į trečiojo lygio ligoninę, kur specialistų, galinčių pašalinti šiuos svetimkūnius, net nėra“, – piktinosi paciento duktė. Atsakymas į tokį priekaištą buvo paprastas: „Jeigu pacientas būtų klaipėdietis, tai galbūt žinotume, kaip ir ką daryti. Iš mūsų pusės viskas padaryta, tad pasisamdykite automobilį, geriau greitosios, susitarkite, kas ir kur jį priims ir atvykite pasiimti.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos universitetinė ligoninė
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos universitetinė ligoninė

Po kelių dienų ligonis buvo pargabentas į Šilalę. Vyriškį pažinojęs ligoninės personalas jį neišsyk pažino. Artimiesiems jis atrodė sulysęs, išsekęs, su daugybinėmis pragulomis, sustingęs, negalintis pajudėti. „Leiskite paklausti, ar tai puikios priežiūros ir rūpesčio rezultatas? Tėvas ištisai prašė valgyti“, – prisimena Milda. Vasario 5-ąją jos tėco gyvybė užgeso. Mirties liudijime mirties priežastimi nurodytas bendras organizmo išsekimas.

Artimieji kreipėsi į KUL prašydami pateikti visus su paciento gydymu susijusius dokumentus (ligos istoriją, atliktų tyrimų kopijas. Iš ligoninės jau po tėvo mirties šeimos nariai gavo 300 lapų, už kurių kopijas teko susimokėti. Didelis dėmesys skiriamas informacijai apie naudotas priemones, kaip švirkštus, adatas, dalis puslapių sunkiai įžiūrimi dėl nekokybiško kopijavimo, vietomis įrašyta klaidinga paciento gimimo data, kyla abejonių, ar tikrai pateikti šio paciento duomenys.

Iš ligoninės gavo 300 lapų, už kurių kopijas teko susimokėti.

Negalėdami patikėti, kad ligoninėse kelis mėnesius gydytas vyras šiais laikais gali mirti nuo organizmo išsekimo, artimieji svarsto galimybę kreiptis į teismą. Milda vis dar laukia ligoninės atsakymo, kaip galėjo išsekti medikų priežiūroje buvęs tėvas, kodėl artimieji nebuvo tinkamai informuojami, pacientas buvo neprižiūrimas, nemaitinamas, laiku neatliekami reikalingi tyrimai, neskiriamas gydymas, dėl ko, mano, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Medikai: „Pacientas atvežtas išsekęs“

O Klaipėdos universitetinė ligoninė, sulaukusi klausimų iš 15min žurnalistės dėl paciento gydymo, teigė, kad vyriškis į ligoninę atvyko jau išsekęs.

„Atvykimo metu jam konstatuotos pragulos. KUL medikai ėmėsi visų veiksmų pagerinti paciento būklę. KUL taikytos diagnostikos, gydymo ir slaugos priemonės buvo adekvačios ir savalaikės. Tęstiniam bei tolimesniam gydymui ligonis buvo perkeltas į rajono ligoninę pagal gyvenamąją vietą“, – lakoniškai atsakė ligoninės atstovai.

Anot jų, pacientui tik atvykus į ligoninę buvo atliktas COVID-19 testas. Ir jis buvo teigiamas. Todėl ligonis buvo gydomas Infekcinių ligų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Kai pasveiko nuo COVID-19, vyriškis buvo perkeltas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. „Delsta nebuvo“, – komentavo ligoninės atstovai.

Medikai nieko neįprasto neįžvelgė ir dėl COVID-19 testų, atliktų pacientui. Lapkričio 1 d. jam buvo nustatytas koronavirusas. Kaip artimieji teigė, „besimptomė forma“. Ligoniui periodiškai vis buvo atliekamas testas. Po kelių neigiamų testų gruodžio 7 d. vėl gautas teigiamas testo atsakymas.

Anot KUL atstovų, taip gali nutikti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

05:21
01:30
01:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką