Prasta nuotaika, kritęs darbingumas, miego sutrikimai, padidėjęs dirglumas – tai pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai.
Depresijos priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Jos gali būti labai įvairios ir individualios: depresiją gali išprovokuoti kasdieninis stresas darbe, nuolatinė įtampa šeimyniniame gyvenime ar net permainos gamtoje. Tai ypač būdinga pavasarį, kai gamta bunda, o žmogus nespėja su ja.
„Mokslininkai sako, kad rudeninė ir pavasarinė depresija skiriasi savo simptomais: jei rudenį dažniau apninka melancholija, prislėgtumas, apatija, mieguistumas, tai pavasarį viršų ima silpnumas, nerimas ir perdėtas jautrumas“, – palygino vaikų ir suaugusiųjų psichologė psichoterapeutė Vita Čioraitienė.
 |
| Psichologė psichoterapeutė Vita Čioraitienė |
Laikas, kai paūmėja ligos
Pavasaris ir depresija – skamba kaip paradoksas. Saulė kyla vis aukščiau, pražysta gėlės, čiulba paukščiai, tačiau neretai pasitaiko, kad vidiniai žmogaus išgyvenimai kardinaliai priešingi gamtos virsmui.
„Pavasaris atrodo labai nestabilus laikotarpis. Turi išsilukštenti iš žiemos rūpesčių ir drabužių, tačiau ne visada žinai, kaip reikėtų rengtis, nes oras permainingas, neaišku, šilta ar šalta. Tai sukelia tam tikrą stresą. Be to, prie emocinės būsenos prisideda ir bendras organizmo išsekimas, vitaminų stoka“, – aiškino V.Čioraitienė, atkreipusi dėmesį, kad daugelis ligų paūmėja būtent pavasarį – organizmas tiesiog neištveria krūvio.
Tačiau kaip atskirti depresiją nuo paprasto slogučio? Juk būna dienų, kai žemė slysta iš po kojų, tačiau praėjus šiek tiek laiko atsitiesi ir žengi pirmyn. Depresija to nepavadinsi. „Jei prastai jautiesi kelias dienas, o po to nuotaika pasitaiso, depresijos nebuvo – tik trumpalaikis nepasitenkinimas“, – paaiškino psichologė psichoterapeutė.
Sutrinka ir miegas, ir apetitas
Ji teigia, kad depresijos ištiktą žmogų nuolat kankina liūdesys, neviltis ir tuštumos jausmas. Niekas nedžiugina – net tai, kas anksčiau teikė malonumą.
Jautiesi bejėgis, išgyveni dėl ateities. Pradedi jaustis nesaugiai, imi galvoti, kas priešakyje jau nieko gero nebebus. Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį. Atgrasi net ta veikla, kurią mėgai. Atsisakai hobių, nedžiugina susitikimai su draugais. Netraukia nei skaityti, nei megzti, nei lėkti į gamtą. Padidėja nuovargis, stinga energijos.
„Atrodo, nieko nedarei, tačiau esi išsekęs. Norisi atsiskirti nuo žmonių, tačiau ir vienas nerandi sau vietos. Imi kritiškai vertinti ne tik save, bet ir visą gyvenimą. Gali sutrikti miegas: arba vargina nemiga, sunkiai užmiegi, prabudinėji naktį, arba priešingai – nuolat nori miego. Ryte negali atsibusti, o vakare anksti krenti į lovą. Gali išsibalansuoti apetitas: arba labai norisi valgyti ir kemši niekaip nepasisotindamas, arba visai neturi apetito net tiems produktams, kuriuos dievinai“, – depresijos ženklus apibūdino V.Čioraitienė.
Depresijai būdingas ir seksualinio gyvenimo sutrikimas – atsiranda abejingumas artimam žmogui, vengiama intymių santykių.
Išbandymas ir vaikams
Depresija nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nors manoma, kad moterys ja serga dažniau. Ji užpuola tam tikro tipo asmenybes – iš prigimties jautrius žmones, linkusius į pesimizmą.
Pacientai pasakoja, kad jiems geriau, kai lyja, nes lietus atitinka jų vidinę būseną. Šviečiant saulei kyla susierzinimas, – sako V.Čioraitienė.
„Stabilesnis žmogus lengviau susitvarko ir su gamtos, ir su vidiniais virsmais. Optimistas paprasčiau vertina dalykus ir reiškinius, daug ką neigia ir nesureikšmina. Pesimistams sudėtingiau. Žinoma, labai svarbus ir paveldimumo aspektas“, – sakė gydytoja.
Pavasarį gana sunku vaikams ir paaugliams. Pastebėta, kad per pastaruosius 10–15 metų vaikų depresijos atvejų gerokai padaugėjo. „Tik vaikams ji reiškiasi nebūtinai liūdesiu. Kur kas dažniau – per įvairius kūno negalavimus: galvos, pilvo skausmus, pykinimą. Kartais tėvams atrodo, kad vaikams apsinuodijo maistu, tačiau tai yra depresija, tik užslėpta“, – pasakojo V.Čioraitienė.
Daliai vaikų depresija atsiskleidžia per negerą, net agresyvų elgesį. „Vaikas gali tapti neramus, hiperaktyvus, piktas“, – kalbėjo psichologijos specialistė.
Pasak jos, sirgdami depresija žmonės geriau jaučiasi ne saulėtą, bet apniukusią dieną: „Pacientai pasakoja, kad jiems geriau, kai lyja, nes lietus atitinka jų vidinę būseną. Šviečiant saulei kyla susierzinimas: visi vaikšto laimingi, besišypsantys, o aš jaučiuosi blogai. Išorinis pasaulis labai kontrastuoja su žmogaus vidumi.“
Savivalė pridaro žalos
Psichiatrai sako, kad tikroji depresija savaime nepraeina. Jei liūdesys neišsisklaido daugiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.
„Depresija gali užklupti po kokio nors įvyko: netekties, skyrybų, nelaimės, darbo praradimo, didelių bėdų namie, sveikatos problemų. Kai ūpas dingsta dėl konkrečių trumpalaikių įvykių, problema gali būti išspręsta ir be vaistų – užtektų psichologo konsultacijos, psichoterapijos ar relaksacijos. Galbūt tereikėtų sanatorijos ar ilgesnių atostogų“, – svarstė V.Čioraitienė.
Tačiau pacientui diagnozavus gilią depresiją, be vaistų dažniausiai neapsieinama. Tada gydymas trunka nuo pusmečio iki metų ar dvejų.
V.Čioraitienė stebisi, kad lietuviai linkę piktnaudžiauti vaistais, kliaudamiesi draugų ar kaimynų rekomendacijomis. „Giminaitė tokius vaistus vartoja, todėl pabandysiu ir aš. Taip elgtis nedera“, – įspėjo psichologė psichoterapeutė.
Ji apgailestauja, kad visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad depresija – ne liga. Esą tai viso labo kaprizas. „Depresija sirgti gėda. Vaistų vartoti negalima, nes priprasi ir tapsi toksimanu. Tokios nuostatos labai trukdo žmogui ryžtis kreiptis pagalbos. Jis jaučiasi nevykėlis, kad nesusitvarko pats. Depresija nelaikoma liga, labiau neįgalumu, suprask, susirgai – pats kaltas. Bet juk nesi kaltas, kad susergi kokia nors liga“, – stebėjosi V.Čioraitienė.
Net jei depresija būtų išsigalvojimas, ji siūlo apsilankyti pas specialistą ir įsitikinti: „Tai bet kuriuo atveju išeis į naudą. Kartais užtenka su kuo nors atvirai pasikalbėti.“
