Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sveika mityba: povandeninės uolos, apie kurias net neįtariame

Ar įmanoma maitintis taip, kad gautum visų reikalingų medžiagų tik iš maisto? Taip, bet tam nepakaks kaskart užsimanius ko nors skanaus prie kavos sugraužti morką, vyną užkąsti kopūsto lapais, o nuotaiką gerinti triauškinant obuolius. Sveika mityba – tai daug daugiau, nei penkis kartus per dieną valgyti vaisių ir daržovių, vengti saldumynų ir riebalų, o mėsa mėgautis tik sekmadieniais.
Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas / A.Laučiaus nuotr.

Vyrai turi didesnį polinkį vergauti pilvui

Naujausias Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir žinių apie mitybą tyrimas rodo, kad didesnė jų dalis vergauja pilvui. Prieš dėdami produktą į pirkinių krepšį ar kąsnį į burną beveik 40 proc. žmonių pirmiausia pasikliauja skonio savybėmis, o į naudą sveikatai atsižvelgia rečiau. Tik apie pusė suaugusiųjų daržoves, vaisius ir grūdinius produktus vartoja kasdien, tik trečdalis kartą ar du per savaitę valgo žuvį ir jos produktus. Per trečdalis moterų, bet vos penktadalis vyrų maisto produktus renkasi prieš tai kruopščiai išnagrinėję jų sudėtį. Tuo metu žymiai daugiau vyrų nei moterų iš lentynos ima tai, kas skanu bei pigu.

„Nematomos“ ilgo galiojimo ir terminio apdorojimo pinklės

Toli gražu ne visada pirkdami maisto produktus atsižvelgiame į tai, kaip jie pagaminti. Svarstykles dažnai nusveria jų ilgas galiojimas, tačiau tokie produktai būna apdoroti tam tikromis maisto ruošimo technologijomis, kurios užtikrina maisto saugumą, kad jis nesugestų ištisus mėnesius ar net metus, tačiau gerokai sumažina jo maistinę vertę. Tam naudojami konservantai, perteklinis terminis apdorojimas.

Atgabenti iš svetur vaisiai ir daržovės maistine verte taip pat neprilygsta užaugintiems Lietuvoje, nes jie ilgą laiką laikomi šaltai, gali būti auginami dirbtinėmis sąlygomis, naudojant skatinančius nokimą priedus.

Kita vertus, ir lietuviška daržovė šiandien greičiausiai jau nebe tokia, kaip prieš kelis dešimtmečius. Dėl pernelyg intensyvios žemės ūkio veiklos nemažos Lietuvos dalies dirvožemis šiuo metu yra nuskurdęs, todėl prastėja ir derliaus kokybė – mažėja maistingumas, mikroelementų, vitaminų ir kitų bioaktyvių medžiagų kiekis. Norint patenkinti jų poreikį, daržovių turėtume sunaudoti dar daugiau. Tačiau nerealu, kad dėl to pulsime kirsti burokus, agurkus ar porus kilogramais.

Padeda susikoncentruoti ekstremaliomis sąlygomis

Tai, ką valgai, svarbu ne tik sveikatai. Po „teisingų“ pusryčių ar pietų jausiesi ne apsimiegojęs, aptingęs, o žvalus ir energingas, bus lengviau susikoncentruoti. Tuo įsitikinęs ir vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų Benediktas Vanagas, kuriam sveika mityba, jau seniai tapusi kasdieniu įpročiu, padeda pasiekti geriausių sportinių rezultatų. Tačiau taip buvo ne visada: „Gimiau sovietmečiu, kai į tai nebuvo žiūrima sistemiškai. Bet mano tėvų šeimoje buvo svarbu žinoti, iš kur atkeliauja maistas, kurį valgome. Man subrendus atsirado dar stipresnis noras kontroliuoti šį procesą, renkantis produktus atsižvelgti į jų kokybę“, – aiškina B.Vanagas.

A.Laučiaus nuotr./Benediktas Vanagas
A.Laučiaus nuotr./Benediktas Vanagas

Visų pirma jis stengiasi sužinoti, kokiomis sąlygomis produktas buvo auginamas ar gaminamas. Paskui gilinasi, koks jo glikemijos indeksas, į kitus energetinius bei įsisavinimo parametrus. „Gaminant, natūralu, kad norisi nepabloginti esamo produkto kokybės, todėl naudoju tausojančius maisto ruošimo būdus“, – teigia lenktynininkas. – Skonis irgi svarbus, tačiau nėra lemiantis veiksnys. Kaip ir kiti mano aplinkos žmonės vis dažniau pirmiausiai žiūriu, ar tai, ką valgau, yra sveika. Pritariu filosofijai „You are what You eat“ (angl. esi tai, ką valgai).

Jo žodžiais, kai supranti, kad savimi reikia rūpintis, sveika mityba tampa pirmuoju prioritetu. Tiek B.Vanago šeimoje, tiek komandoje yra gerai suprantančių maisto derinimo principus. Jis yra išbandęs įvairias maisto derinimo programas, tad nuovoką bei pajautimą, kaip tai daroma, jau turi ir pats. Žinoma, kad nutinka visko. Ir silpnumo akimirkų pasitaiko, o kartais laiko ar geografinės aplinkybės neleidžia gauti tinkamu metu tinkamo maisto. Tuomet netyčia, arba savęs palepinimui suvalgo tokių patiekalų ar produktų, kurių įprastai jo valgiaraštyje nėra.

Vis dėl to, kad ir kaip sveikai maitintumeisi, sunku kaskart gauti reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį, neabejoja B.Vanagas. Todėl kiekvieną dieną, ne tik ruošdamasis varžyboms, jis naudoja vitaminų kompleksus. Renkasi „Wellman“, nes pasitiki juos sukūrusiais profesionalais. Dėl to nereikia gaišti laiko gilinantis į detales – jų sudėtį ir pan. Lenktynių metu, dėl ypač didelio fizinio krūvio bei prakaitavimo, be įprastų vitaminų komplekso jis naudoja ir specialius priedus, atstatančius organizmo skysčių pusiausvyrą bei mikroflorą.

Laikydamasis šių taisyklių garsus lenktynininkas palaiko gerą formą ir pasiekia geriausių sportinių rezultatų. „Kai organizmui netrūksta jokių reikalingų medžiagų, jaučiuosi žvalus, energingas ir ilgiau galiu išlaikyti tinkamą koncentraciją esant sunkioms darbo sąlygoms. Be to, ruošdamasis varžyboms dažnai darausi įvairius sveikatos tyrimus, kad žinočiau, ar visų medžiagų turiu pakankamai, išsiaiškinčiau, kokių konkrečiai man trūksta“, – dalijasi patirtimi neseniai Dakaro ralyje dalyvavęs B.Vanagas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius