Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 7d. 12:59

Sveikatą be vaistų pasirinkusi medikė D.Povilauskienė siūlo atsisakyti trijų produktų

Dainora Povilauskienė
Asmeninio albumo nuotr. / Dainora Povilauskienė
Savo karjerą pradėjusi pediatrijoje, šiandien Dainora Povilauskienė save įvardija gydytoja natūropate. Mat, dar studijų metu jos galvoje nuolat kirbėjo mintis, kad vaistai – tik greitoji pagalba, o ligų priežastys slypi daug giliau. Po įvairialypių studijų ji atrado organizmo būklę nustatantį biofunkcinį tyrimą. Su medike kalbamės apie tai, kas lėmė jos profesinį pokytį, apie požiūrį į maisto papildus bei apie tai, kaip palaikyti gerą savijautą nieko nekainuojančiais būdais.

Dainora pabrėžia, kad visi jos mokslai – natūralios medicinos srities studijos Rusijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Lietuvoje – susiję su paieškomis, kaip padėti organizmui pasveikti be vaistų.

Ji neatmeta tradicinės medicinos gydymo būdų ir sako, kad sergant autoimuninėmis ligomis, vėžiu, psichikos liga, patyrus traumą ar prireikus operacijos, būtina pasikliauti šiuolaikinės medicinos pasiekimais. Tačiau yra daug vadinamųjų gyvenimo būdo ligų (hipertenzija, diabetas, podagra ir pan.), kurios, jos įsitikinimu, sėkmingai gydomos natūraliais būdais, jeigu žmogus ir pats deda pastangas jaustis geriau.

Papasakokite apie savo kelio pradžią – kodėl pasirinkote mediciną ir kodėl nusprendėte pasukti ne gydymo, bet sveikatinimo keliu?

– Mano tėtis labai norėjo, kad būčiau daktarė. O aš tėvus mylėjau, todėl nusprendžiau įgyvendinti tėčio svajonę. Tiesa, nuo mažų dienų badydavau visiems užpakalius ir aiškinau, kad būsiu daktarė. Taip mane ir vadino – mūsų mažoji daktarytė. Tačiau užaugusi dideliu noru studijuoti medicinos nedegiau, tiesiog atrodė natūralu patenkinti tėvų lūkesčius. Įstojau, nors ir iš ketvirto karto.

Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė

Pasirinkau pediatriją, nes visada mylėjau vaikus ir rasdavau su jais ryšį, be to, man atrodė, kad su vaikais paprasčiau dirbti, jiems nereikia įrodinėti paskirto gydymo reikalingumo. Tik vėliau supratau, kad su vaikais kaip tik kyla daugiausiai problemų, nes vienas vaikas pas gydytoją neateina. Jis ateina su mama, tėčiu ar močiute. Ir dirbti tenka ne tik su vaiku, bet ir su jo tėvais, kurie gali turėti savo įsivaizdavimą apie gydymą.

Tačiau nuo pat pradžių kirbėjo abejonė, ar teisinga sveikatos problemas spręsti tik vaistais. Jau tada užčiuopiau, kad neretai, šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą, kai kurios bėdos susitvarko savaime.

Gydžiau vaiką, kuris kentė nuo stiprios alergijos – buvo visas išbertas, kosėdavo, mama jį vedžiodavo nuo alergologo pas alergologą, bet niekas nepadėjo. Netyčia mamos paklausiau, kaip jį maitina. Mama ir sako, kad vaikas valgo tik saldžius varškės sūrelius. Kaip tik jie buvo tuo metu atsiradę. Pasiūliau keletą mėnesių jų neduoti, o maitinti kuo paprastesniu maistu.

Per pusę metų išsisprendė visos vaiko sveikatos problemos. Man tai buvo stebuklas!

Šiandien labai populiaru organizmą stiprinti įvairiais maisto papildais. Kaip jūs vertinate šią tendenciją?

– Aš asmeniškai manau, kad viską galime gauti iš gamtos, o sintetinius maisto papildus vertinu atsargiai, juolab kad ši sritis labai komercializuota. Kartais veikliosios medžiagos tabletėje būna mažiau nei įvairių pridėtinių medžiagų, kurios neturi jokios naudos, tik teršia organizmą.

Labai svarbu, kaip papildas pagamintas, į ką jis „įvilktas“, kurioje virškinamojo trakto vietoje suyra. Jeigu tabletė tirpsta skrandyje, o ne žarnyne, maisto papildo veikliosios medžiagos kontaktuoja su skrandžio rūgštimi ir neutralizuojamos, organizmas beveik nieko negauna.

Man priimtinesnė nuostata, kad reikia įsiklausyti į savo kūną, kuris mums duoda signalą, kokių medžiagų mums trūksta.

Pavyzdžiui, tam, kad būtų pelyno poveikis, šią žolę būtina pakramtyti ar bent jau gerti jo arbatą, kad sureaguotų burnoje esantys receptoriai ir „užvestų“ atitinkamas organizmo reakcijas. O kas iš to, jeigu kapsulė pateks tiesiai į skrandį, ten suirs ir bus neutralizuota?

Man priimtinesnė nuostata, kad reikia įsiklausyti į savo kūną, kuris mums duoda signalą, kokių medžiagų mums trūksta. Ar nebūna jums taip, kad vienu periodu nuolat norisi valgyti kokio nors vieno produkto? Organizmas taip parodo, kad jam trūksta tam tikrų medžiagų. Kai jų atsargos papildomos, produkto noras dingsta, bet galbūt užsimanome kito produkto.

Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė

Kodėl susidomėjote biofunkcine diagnostika?

– Su šiuo metodu susidūriau atsitiktinai natūropatijos studijų metu. Jis paremtas moksliniu atradimu, kad kiekvienas mūsų kūno organas skleidžia elektromagnetines bangas. Juk ir kraujospūdį šiandien jau galima pasimatuoti išmaniuoju telefonu. Principas tas pats – matuojamas elektromagnetinių bangų dažnis.

Visi biofunkciniai, kitaip vadinami biorezonanso, tyrimai remiasi vokiečių mokslininko R.Folio sukurta organizmo skenavimo programa, tačiau šiuolaikinėmis priemonėmis ji labai ištobulinta. Vienos programos atpažįsta kelis šimtų ligų, kitos, naujausios, – keliasdešimt tūkstančių.

Vis dėlto svarbu ne tik pats prietaisas, kuriuo atliekamas biofunkcinis tyrimas, bet ir tyrėjas, t. y. žmogus. Tai, ką rodo programa, dar reikia ir teisingai suprasti, įvertinti ir paaiškinti pacientui.

Šiuolaikinis mokslas leidžia sukurti labai galingas programas – jos apdoroja duomenis apie tūkstančių tam tikro amžiaus žmonių organizmo skleidžiamas elektromagnetines bangas. Taip išvedamas etalonas, koks turėtų būti sveikas konkretaus amžiaus žmogaus organizmas.

Tyrimo metu nuskenuojamas paciento elektromagnetinis laukas, programa palygina jį su etalonu ir apskaičiuoja nuokrypius. Kadangi į programą suvesti ir duomenys apie organizmo sistemų sutrikimus, taip pat įvairių bakterijų, virusų bei parazitų skleidžiamas elektromagnetinių bangų dažnis, galima gana tiksliai diagnozuoti organizmo būklę.

Ypač gerai ši programa parodo parazitus. Buvo atvejis, kai žmogus apie 10 metų ieškojo priežasties, kodėl slenka plaukai, kamuoja baisus nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmai. Aparatas parodė, kad jo organizme gyvena kaspinuotis, nors ankstesniais laboratoriniais tyrimais jo aptikti nepavykdavo. Patariau išmatų tyrimą kartoti daug kartų ir galiausiai pavyko kaspinuotį „pagauti“. Jį išnaikinus negalavimai liovėsi.

Taigi jūs tik diagnozuojate, bet neskiriate gydymo?

– Jeigu reikia rimtesnio gydymo, žmogus turi kreiptis į savo gydytoją. Aš padedu susidoroti tik su tais sveikatos sutrikimais, kuriuos galima įveikti pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą. Tiesą sakant, jeigu žmonės laikytųsi nurodymų, visi pasiektų didesnį ar mažesnį rezultatą. Bėda ta, kad daugelis nieko nenori keisti, nenori įdėti savo pastangų.

Pavyzdžiui, ateina žmogus su 20 kg antsvoriu – nepaeina, skauda sąnarius, prastai jaučiasi, geria vaistus nuo įvairiausių sutrikimų ir nesupranta jų priežasties. Aš jam rodau tyrimo rezultatus: jis visiškai sveikas, tik reikia numesti svorį.

Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė

Dar vienas visiems žinomas sveikatos receptas – sportas. Vėlgi žmonės tingi sportuoti, o sporto nauda – labai didelė. Turėjau 78 metų pacientę. Name, kuriame ji gyveno, sugedo liftas. Į 7-ą ar 9-ą aukštą jai tris savaites tekdavo kopti pėsčiomis. Įdomiausia, kad po tų trijų savaičių ji tapo daug sveikesnė. Mūsų organizmas yra toks tobulas, kad jis pats sveiksta, jeigu jam tik truputį padedi: laiku eini miegoti, laiku keliesi, daug judi (ypač naudinga kopti), sveikai maitiniesi.

Labai sveika vaikščioti basomis įvairiais gruoblėtais paviršiais – smėliu, žvirgždu, per akmenukus. Einant smėliu reikia 2–3 kartus daugiau energijos negu einant normaliu paviršiumi, todėl ne tik pėdas pamasažuosite, bet išdeginsite nereikalingas kalorijas. Galima ir namuose į kojines prisidėti kankorėžių atplaišų ir 10–15 min. pavaikščioti arba pastovėti.

Mūsų organizmas yra toks tobulas, kad jis pats sveiksta, jeigu jam tik truputį padedi.

Galima netgi pasidaryti smėlio takelį arba keletą dėžių jo prisipilti ir pažingsniuoti vietoje. Jau seniai nustatyta – kuo daugiau žmonės laiko kojas batuose, tuo nesveikesnės jų pėdos. Vaikštant basomis pagerėja ne tik savijauta, bet ir pusiausvyra, laikysena.

Turėjau pacientą, kuris nuolat sirgdavo peršalimo ligomis. Kai išsikėlė gyventi į nuosavą namą, kiaurus metus namuose ir kieme pradėjo vaikščioti basas, ir visos ligos pasibaigė. Vienais metais aš pati kiekvieną rytą 1–2 minutes basomis pabėgiodavau po savo kiemą. Grįždavau raudonais žandais ir kupina energijos. Nebedrįsau tik spustelėjus 20 laipsnių šaltukui.

Ne kartą minėjote maisto svarbą mūsų sveikatai ir, ko gero, šiam teiginiui niekas neprieštarautų. Ar yra produktų, kurių atsisakyti patariate visiems?

– Mano manymu, mityba lemia apie 80 proc. mūsų geros savijautos, 20 proc. – judėjimas. Kiti skaičiuoja taip: 60 proc. – mityba, 20 proc. – judėjimas, 20 proc. – emocinė būsena. Tačiau jeigu tu sportuoji, automatiškai gerėja nuotaika.

Produktai, kurių siūlau atsisakyti, yra trys – cukrus, kviečiai ir pienas įvairiais pavidalais. Nors mūsų protėviai valgė daug kviečių, tuometinis kvietys ir dabartinis – du skirtingi grūdai. Tuo metu nebuvo taip išvystyta pramonė, laukai nebūdavo tręšiami sintetinėmis trąšomis. Apie cukraus žalą visi žinome, o pieno produktų patariu atsisakyti dėl juose esančio baltymo kazeino. Kviečiuose esantis glitimas ir kazeinas – dažniausiai sisteminį organizmo uždegimą sukeliantys veiksniai.

Pavyzdžiui, medicinoje yra toks pasakymas – varškiniai sąnariai, kai senyvo amžiaus žmonėms jie ištinsta, apauga nereikalinga mase. Atsisakius pieno produktų, per dvejus metus situacija gali pagerėti iki 40 proc. Svarbiausia nuslopinti uždegimą, kuris vyksta ne tik sąnariuose, bet visame kūne, automatiškai ir kraujagyslėse.

Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Dainora Povilauskienė

Aš labai domiuosi įvairių šalių ilgaamžiais – bandau išsiaiškinti, ką jie visi valgo. Pasirodo, jų mitybos racione nėra šių trijų produktų. Išbandykite – 10 dienų jų nevartokite, o 11-ą pavalgykite. Pamatysite, kas darosi su organizmu.

Kaip pastiprinti organizmą patartumėte šiuo metu?

– Rudenį ypač daug reikia vitamino C, todėl valgykite visus produktus, kurie jo turi. Tinka rauginti kopūstai, granatai, greipfrutai ir visos ryškios daržovės. Jeigu leidžia skrandis, per dieną reikėtų suvalgyti pusę paprikos. Daugiausiai vitamino C turi geltonoji paprika, toliau seka oranžinė, raudona ir žalia. Jeigu sunku organizmui ją virškinti šviežią, galima 1–2 minutes patroškinti.

Taip pat svarbus vitaminas D, bet natūralus, todėl saulėtą dieną reikia kuo daugiau būti lauke.

Naudinga pasidaryti trijų savaičių organizmo valymo kursą. Kepenis, inkstus, tulžį puikiai valo kiaulpienių šaknų arbata. Patiekalus gardinkite ciberžole. Indijoje toje žemėje, kurioje norima auginti bulves, pirmus metus augina ciberžolę, kad dirvą išvalytų, nes bulvės turi savybę viską sukaupti iš aplinkos. Taip pat gerai valo organizmą salierų šaknys.

Labai sveika kartą per savaitę padaryti iškrovos dieną, t. y. pavalgyti mažiau nei įprastai. Ne veltui visos religijos turi pasninko laikotarpius. Mes beveik nejudame ir visą dieną užkandžiaujame. Tai nenormalu – valgyti turime ne daugiau kaip 3–5 kartus. Ir tikrai dauguma valgome per daug.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

02:11
16:07
02:16

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką