Dailymail.co.uk rašo, kad pirmojo tyrimo dalyvių, kurie turėjo žaizdų ir apie savo patirtas traumas ir giliausius išgyvenimus kasdien rašė dienoraštyje, žaizdos gijo triskart sparčiau, palyginus su tais, kurie dienoraštyje planavo kitos dienos veiklą ir nė žodžiu neužsiminė apie savo psichinę ar fizinę būklę.
Po dviejų savaičių visiems tyrimo dalyviams buvo atlikta 4 mm rankos odos biopsija ir gauti rezultatai buvo palyginti.
Paaiškėjo, kad jau po vienuolikos dienų 76 proc. „ekspresyviosios“ grupės narių žaizdos užgijo, o iš kitos grupės visiškai pagijo tik 42 proc.
Ekspresyvus rašymas sumažina stresą. Streso hormonai gali paveikti miego kokybę ir susilpninti imunitetą. O stiprus imunitetas ir gilus miegas yra žaizdų gijimo palydovas.
„Mūsų tyrimas atskleidžia minčių ir kūno santykį ir tai, kaip mes galėtume panaudoti psichologinę intervenciją, siekdami patobulinti psichologinius rezultatus“, – teigė viena iš Oklando universiteto tyrėjų dr. Elizabeth Broadbent.
„Ateityje reikės ištirti, ar toks ekspresyvus rašymas gali padėti išgyti žmonėms, turintiems nuolatinių žaizdų, arba pacientams, atsigaunantiems po chirurginių operacijų.“
Antrojo tyrimo Glazgo Kaledonijos universitete metu 50-ies sužeistų atletų buvo paprašyta fiksuoti savo potyrius po 20 minučių kartą per savaitę. Taip jie turėjo daryti tris savaites. Viena grupė aprašė patirtos traumos poveikį ir savo emocijas, o kiti rašė apie su sužeidimais bei jausmais nesusijusius dalykus.
Rezultatai vėlgi parodė, kad rašę apie savo išgyvenimus ir problemas gijo ženkliai geriau.
Viena iš teorijų, kodėl taip yra, ta, kad ekspresyvus, emocionalus rašymas sumažina stresą. Streso hormonai gali paveikti miego kokybę ir susilpninti imunitetą. O stiprus imunitetas ir gilus miegas yra žaizdų gijimo palydovas.
