Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 19d. 18:06

Tėvų apklausa: skiepijimą nuo meningokoko labiausiai stabdo informacijos trūkumas

Skiepijama mergaitė
123RF.com nuotr. / Skiepijama mergaitė

Kas antra šeima, auginanti vaikus iki 10 metų, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Vos 22 proc. teigia, kad neskiepys savo atžalų, o pagrindinėmis priežastimis įvardija informacijos trūkumą ir nepasitikėjimą skiepais. Tokius duomenis rodo naujausia Lietuvoje atlikta tėvų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Medikų teigimu, abejojantiems tėvams vertėtų prisiminti, kad skiepas nuo meningokokinės B tipo infekcijos – gyvybę gelbstintis skiepas, kuris gali apsaugoti nuo nereikalingų mirčių.

„Meningokokas nėra paprasta liga, kaip koks peršalimas. Tai pavojinga liga, kuri nepraeina be komplikacijų, išgyvenusiems gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui. Vienintelė patikrinta ir patikima meningokoko prevencijos priemonė – skiepai“, – pažymi šeimos gydytoja Elena Šopytė.

Meningokokas – pavojinga liga, kuri nepraeina be komplikacijų, išgyvenusiems gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui.

Skatina ieškoti informacijos apie ligą

Medikai pastebi, kad nepasitikėjimą ir baimę stiprina klaidinantys straipsniai, antivakcininio judėjimo šalininkai.

„Dažnai į antivakcininį judėjimą nuklysta tėvai, kurių vaikai turi genetinių, įgimtų ar autoimuninių ligų. Dauguma ligų žmogui pasireiškia kūdikystėje ir dažnai tėvai jas susieja su skiepais, kurie atliekami būtent iki dvejų metų. Vaiko sveikatos sutrikimams įtakos gali turėti ir aplinka ar genetika. Kai ligos priežastis nėra aiški, tėvai ieško bet kokio pateisinimo“, – sako E.Šopytė.

Informacijos ir žinių apie ligą trūkumas klaidina visuomenę, todėl kyla abejonių dėl skiepų būtinybės, mažėja pasiskiepijusių. Tokia padėtis kelia nerimą specialistams, nes Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo šios klastingos, dažnai žaibinės formos, infekcijos yra vienintelė reikšminga apsauga. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 žmonių, o kas dešimtas jų miršta.

Medikų teigimu, gyvybes pavyktų išsaugoti, jeigu daugiau žmonių išvystų ir žinotų ligos padarinius. Deja, bet nemaža visuomenės dalis yra tik šiek tiek girdėjusi apie meningokoką B, nežino, kokios gali būti skaudžios komplikacijos, turinčios įtakos visam likusiam gyvenimui. Ligą išgyvenusiems asmenims gali būti amputuotos galūnės, ant kūno išlikti daugybiniai randai, galimas dalinis ar visiškas klausos praradimas, traukuliai.

Medikų teigimu, gyvybes pavyktų išsaugoti, jeigu daugiau žmonių išvystų ir žinotų ligos padarinius.

Siekiant žmones paskatinti susipažinti su liga, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje startuoja nauja iniciatyva. Jos metu kviečiama kuo daugiau sužinoti apie meningokoką B, į kompiuterio ar telefono paieškos langelį įrašius žodį „meningitis B“ ir pasirinkus „vaizdus“ pamatyti šios infekcijos padarinius. Taip pat skatinama ieškoti patikimų šaltinių internete ir taip susidaryti savo nuomonę apie grėsmingą ligą, jos padarinius visam gyvenimui ir veiksmingas mokslo naujovėmis paremtas apsaugos priemones.

Medikai atkreipia dėmesį, kad susipažinus su vaizdine ir tekstine informacija apie ligą internete, dėl skiepijimo būtina konsultuotis su šeimos gydytojais.

Gydytoja ramina: skiepai negali pakenkti

Įvairių šalių stebėsenos duomenimis, didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų. Praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai – 5 mažųjų gyvybes. Šiemet sausio–birželio mėnesiais nuo pavojingos, per parą laiko išplintančios infekcijos mirė du vaikai.

Medikai ramina tėvus, kurie baiminasi, kad vakcina gali pakenkti. „Nė vienas vaistas neužtikrina visiškos apsaugos, todėl gali nutikti taip, kad vakcina nesuveiks ir nesuformuos būtino imuniteto. Tačiau tikėtina, kad skiepytas vaikas sirgs lengviau. O visa kita – tik nestiprūs šalutiniai poveikiai: injekcijos vietos paraudimas, patinimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad vaikams ar kūdikiams po skiepo pakyla temperatūra, bet tai laikina paros ar dviejų būklė, rodanti, kad imuninė sistema mokosi kovoti su šia klastinga bakterija. Tai visiški menkniekiai, palyginti su pavojingos ligos padariniais“, – sako šeimos gydytoja.

Geriausias poveikio įrodymas – išnykusios ligos

Medikai pataria dėl skiepų pasikonsultuoti su medicinos profesionalais – šeimos ar vaikų ligų gydytojais. „Artimųjų, draugų ar pažįstamų nuomonė yra svarbi, tačiau jie nėra specialistai ir negali patikimai patarti, o kartais netgi atkalbėti nuo skiepijimo“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai

E.Šopytė teigia, kad geriausias skiepų poveikio įrodymas – išnykusios ligos, kuriomis vaikystėje sirgo seneliai.

„Dažnai girdisi nuomonių, kam skiepyti, jeigu niekas neserga tomis ligomis. Tačiau pavojingų ligų, pavyzdžiui, difterijos, nėra daugiau kaip 30 metų todėl, kad tam tikru laikotarpiu visi sutartinai skiepijosi. Jeigu paskiepysime 95 proc. populiacijos nuo meningokoko B infekcijos, tikėtina, kad kitos kartos gydytojams nebeteks su ja susitikti“, – sako šeimos gydytoja.

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad skiepai – medicinos išradimas, kuris per visą istoriją išgelbėjo daugiausia gyvybių. Ne antibiotikai ar chemoterapija, o skiepai. „Skiepykite ne dėl savęs, o dėl savo atžalos“, – tikina gydytoja.

Tėvų apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario ir kovo mėnesiais. Siekiant sužinoti visuomenės požiūrį į vaikų skiepijimą nuo meningokokinės B tipo infekcijos, visoje šalyje buvo apklausti 506 tėvai, auginantys vaikus iki 10 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką