Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 24d. 10:34

Tūkstantmečius gyvenome kitaip – kokios pasekmės sveikatai ir ką turėtume keisti? Kineziterapeutės patarimai

Biuras
123rf.com nuotr. / Biuras

Kineziterapeutė Adelė Pakarklė įsitikinusi, kad judėjimas žmogaus kūnui yra būtinas, o fizinis pasyvumas – greičiausias kelias lėtinių ligų ir įvairių skausmų link. Anot jos, išeitis yra net ir dirbantiems sėdimą ar stovimą, tačiau monotonišką darbą.

Žmogaus kūnui judėti būtina

Ar tikrai judėjimas yra gyvybė, o sėdėjimas – žudo? Anot 15min pašnekovės, tiesos šiame posakyje išties yra, tačiau vertėtų prisiminti, kad kaltas ne pats sėdėjimas, o fizinis neaktyvumas. Kalbant paprastai, blogiausia yra tai, kad pasyviai žmonės praleidžia didžiąją dienos dalį.

„Tai nebūtinai sėdima, bet ir stovima padėtis, – pridūrė ji. – Bėda ta, kad žmonės kiekvieną dieną pasyviai praleidžia 8–10 ar dar daugiau valandų ir jokiu fiziniu aktyvumu neužsiima.“

15min kalbinta „Kardiolitos“ klinikų kineziterapeutė A.Pakarklė priminė, kad žmogaus kūnui judėjimas yra būtinas. Nuo seno, anot jos, kad išgyventų, žmonės turėdavo susirasti maisto ir slėptis nuo plėšrūnų. Jie klajodavo iš vienos vietos į kitą, vertėsi medžiokle bei rankiojimu. Pašnekovė pabrėžė, kad taip žmonės gyveno ištisus tūkstantmečius ir tik visai neseniai (vertinant visą žmonijos istoriją) pradėjo gyventi pasyviai.

„Atsiradusios technologijos skatina būti vis pasyvesnius, o tai kelia nemažai problemų. Vis daugėja įrodymų, kad fizinis pasyvumas yra tiesiogiai susijęs su daugeliu lėtinių ligų, o tai reiškia, kad žmogaus kūnas į pasyvumą reaguoja blogai“, – paaiškino ji.

Fizinis pasyvumas – įvairių ligų priežastis

Sėdime kasdien važiuodami į darbus, valgydami, dirbdami, o labai dažnai net ilsėdamiesi. Paklausta, su kokiomis rizikomis susiduria didžiąją dienos dalį ant kėdės, sofos ar sėdynės praleidžiantys žmonės, kineziterapeutė A.Pakarklė atskleidė, kad rizikų netrūksta. Visų pirma, pasak jos, fiziškai neaktyvūs žmonės žymiai dažniau suserga lėtinėmis ligomis, tarp kurių įvairios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas bei kt. Be to, su tuo glaudžiai siejasi ir daugelis judėjimo sistemos problemų, tokių kaip nugaros ar kaklo skausmai.

„Dėl pasyvaus gyvenimo būdo lėtėja medžiagų apykaita. Organizmas nesunaudoja visos gautos energijos, trinka kraujotaka, virškinimo procesai. Kalbant konkrečiai apie sėdėjimą – svarbios yra ilgalaikės statinės padėties pasekmės. Kai lūžus kaului imobilizuojame galūnę – ilgainiui sustingsta sąnariai, nusilpsta raumenys.

Labai panašus procesas vyksta su visu kūnu, kai ilgą laiką sėdime vienodoje pozicijoje – raumenys silpsta, sąnariai stingsta, o galiausiai nesugebame atlikti net paprastų fiziologinių judesių“, – vaizdžiai paaiškino A.Pakarklė.

Vida Press nuotr./Kaklo skausmai
Vida Press nuotr./Kaklo skausmai

A.Pakarklės teigimu, ilgą laiką praleidžiant vienodoje padėtyje kai kurie raumenys yra linkę trumpėti, o kiti priešingai – išsitempia. Tai lemia įvairių raumeninių disbalansų atsiradimą ir sutrikusią kūno judėjimo funkciją, kurią lydi skausmai.

„Raumenys dirba kaip pompa, – dar vieną pavyzdį pateikė ji. – Širdis varinėja kraują į visas kūno dalis, o susitraukdami raumenys padeda kraujui grįžti atgal į širdį. Jei nėra raumenų susitraukimų, šis procesas tampa apsunkintas. Ir tai tik keli pavyzdžiai iš daugelio kūne vykstančių procesų.“

Kaip teigė 15min kalbinta kineziterapeutė, lygiai taip pat su šiomis problemomis susiduria ir vaikai: „Pastebiu, kad kiemuose žaidžia vis mažiau vaikų, jie vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių ar telefonų. Vaikams fizinis pasyvumas gali būti net dar labiau žalingas nei suaugusiesiems, nes jie auga, vystosi organizmas, formuojasi laikysena.“

asmeninio albumo nuotr./Kineziterapeutė Adelė Pakarklė
asmeninio albumo nuotr./Kineziterapeutė Adelė Pakarklė

Ligų galima išvengti

Ar neigiamų sėdėjimo padarinių galima išvengti? 15min pašnekovė tuo nė neabejoja ir pataria mažinti sėdint praleidžiamą laiką, kitaip tariant – daugiau judėti. Remiantis mokslininkų tyrimais, įrodyta, kad rizikos smarkiai mažėja sportuojant.

„Bėda ta, – pridūrė ji, – kad kol kas trūksta tikslių rekomendacijų, kas yra pakankamas fizinis aktyvumas, kuris padėtų tas rizikas sumažinti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad suaugęs žmogus turėtų užsiimti bent 150 min./sav. vidutinio intensyvumo ar 75 min./sav. didelio intensyvumo aerobinio pobūdžio fizine veikla. Taip pat bent du kartus per savaitę turėtų būti atliekami jėgos pratimai skirti didžiosioms raumenų grupėms.“

A.Pakarklė 15min skaitytojams pataria sėdint daryti pertraukėles. Kuo jos dažnesnės – tuo geriau. Anot kineziterapeutės, darbo-poilsio režimą išlaikyti gali padėti įvairios mobiliosios programėlės, nuolat primenančios, kad atėjo laikas pailsėti, o tiksliau – pajudėti.

„Aišku, praktikoje tai kartais būna sunku įgyvendinti, bet turime prisiminti, kad nuo to priklauso mūsų sveikata. Labai svarbu, kad tos pertraukėlės nebūtų tik atsitraukimas nuo kompiuterio darbo metu. Jų metu reikėtų prasimankštinti, pasivaikščioti.“


Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką