Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 24, 09:00

V.Urbonas – apie neaiškios kilmės vaikų hepatitą: kokie simptomai gali jį išduoti?

Balandžio mėnesį pasirodė pirmieji pranešimai apie Europos šalyse plintantį neaiškios kilmės vaikų hepatitą. Kaip sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas, šis hepatitas išskirtinis tuo, kad nėra žinoma, kas jį sukelia.
Gastroenterologas Vaidotas Urbonas – apie neaiškios kilmės ūminį vaikų hepatitą
Gastroenterologas Vaidotas Urbonas – apie neaiškios kilmės ūminį vaikų hepatitą / 123rf.com ir Luko Balandžio / BNS nuotr.

Kaip rašo bbc.com, gegužės 1-ąją, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, buvo nustatyti 228 atvejai šio hepatito atvejai 20-yje šalių. Dar 50 atvejų buvo tiriama. Daugiausia atvejų buvo aptikta Europoje, tačiau jų yra ir Amerikoje bei Azijoje. Naujausiais duomenimis, 4 vaikai nuo šios ligos mirė.

Pirmasis atvejis aprašomas Škotijoje, kuris sukėlė įtarimų, todėl Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra nustatė atvejus Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje jau nuo sausio mėnesio. Dabar tiriami mažiausiai 163 atvejai, kurie nustatyti jaunesniems nei 10 metų vaikams. O dauguma jų – jaunesni nei penkerių. Nors dauguma pacientų patyrė vidutinio sunkumo simptomus, vienuolikai jų prireikė kepenų persodinimo.

Kaip pastebi gastroenterologas V.Urbonas, įprastai hepatitą gali sukelti įvairios infekcijos, apsinuodijimas, imuninės ligos, toksinai, todėl šiuo metu tyrinėjamos pačios įvairiausios versijos.

„Taip pat reikia pažymėti, kad šio neaiškios kilmės ūminio hepatito mažiau nei 10 proc. atvejų gali baigtis liūdnai – t. y. pacientui gali prireikti kepenų transplantacijos“, – sako gydytojas ir priduria, kad ypatingų ir išskirtinių požymių šis hepatitas neturi, tačiau, prieš atsirandant pakitimams, gali kamuoti pablogėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, tačiau karščiavimas – nenustatytas. Po kelių dienų atsiranda gelta, pradeda ryškėti kepenų uždegimas.

„Iš pradžių buvo galvota, kad ligą galėjo sukelti infekcinės kilmės priežastys, o jų yra pačių įvairiausių, tad šiuo metu kalbama apie virusus. Jų yra labai daug – nuo tradicinių hepatitų A, B, C, D, E iki netradicinių: citomegalo, Epštein-Barr, adenovirusų ir kt. Manoma, kad būtent virusai galėjo pažeisti kepenis ir niekas negali atmesti to, kad kažkuris virusas pasikeitė taip, jog galėtų sukelti kepenų uždegimą. Kad bakterijos pažeistų kepenis, yra labai retas atvejis“, – teigia V.Urbonas.

Specialistas sako, kas vis daugiau šalių skelbia apie ligos atvejus, tačiau pabrėžiama, kad tai – pavieniai atvejai: „Buvo galvojama, kad ūminis hepatitas gali būti susijęs su COVID-19 infekcija (ar net skiepais), tačiau tai buvo paneigta, juolab kad daugelis vaikų buvo neskiepyti. Dažniausiai neaiškios kilmės hepatitu sirgo vaikai iki penkerių metų, taip pat nustatyta atvejų ir nuo 5 iki 10 metų. Tačiau jų – gerokai mažiau.“

Gydytojai bendradarbiauja ir yra pasiruošę, jeigu Lietuvoje būtų patvirtintas ūminio hepatito atvejis.

Pasak gastroenterologo, vaikams hepatitas nustatomas gana retai. Net ir tarp suaugusiųjų atvejų stipriai sumažėjo.

„Šis ūminis kilmės hepatitas taip pat gali būti įvardytas kaip retas, nes pasaulyje nustatyti pavieniai atvejai. Šiuo metu jų nustatyta apie du šimtus. Tarp vaikų šios ligos atvejų Lietuvoje nenustatyta. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad nors ligos priežastis nėra aiški, hepatitas yra gydomas. Taigi gydytojai – tiek pediatrai, tiek vaikų gastroenterologai bendradarbiauja tarpusavyje ir yra pasiruošę, jeigu Lietuvoje būtų patvirtintas ūminio hepatito atvejis“, – sakė V.Urbonas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką