Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 14d. 15:00

Vaikų sveikatos patikra: kraujo tyrimai atskleidė bauginančią situaciją

Gydytoja ima kraują
123RF.com nuotr. / Gydytoja ima kraują

Paaiškėjo, kad rudens pradžioje daugiau nei kas antram šalies moksleiviui gali stigti labai svarbaus vitamino D. O ko laukti pasibaigus šaltajam sezonui? Išsami kraujo tyrimų programa išryškino ir daugiau vaikų sveikatos problemų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Vis daugiau tėvų reikalauja, kad privaloma vaikų profilaktinė sveikatos patikra, vykstanti prieš prasidedant mokslo metams, būtų atliekama išsamiau. Ir jie teisūs. Taip tvirtinti leidžia ir medicininių tyrimų laboratorijos tinklo „Medicina practica“ rugsėjį pasibaigusios išsamesnės vaikų sveikatos profilaktinio ištyrimo programos rezultatai.

Specialistai pabrėžia, kad neturėtų būti kalbos apie vaiko sveikatos profilaktinę patikrą neatlikus bendro kraujo tyrimo. Vis tik neretai ir jo gali nepakakti, jei norima diagnozuoti dar tik prasidedančią lėtinę ligą. Čia reikia tėvų ir medikų bendrų pastangų.

Įspėjo apie rimtus sveikatos sutrikimus

Apie du mėnesius 11-oje Lietuvos miestų vykusios išsamesnio vaikų ištyrimo akcijos metu pacientui iš vieno mėginio buvo atliekami šeši kraujo ir vienas šlapimo tyrimai.

Išanalizavus per pusės tūkstančio moksleivių tyrimų atsakymus paaiškėjo, kad daugiau nei 61 proc. ištirtųjų nepakanka vitamino D. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.

Akcijos metu apie 20 proc. vyresnio mažiaus mergaičių (13–18 m.) nustatytas feritino trūkumas. Tai rodo, kad pacientėms gresia geležies stokos anemija. Jaunesnių mergaičių (7–12 m.) grupėje šio geležį organizme išsaugoti padedančio baltymo stigo 7,5 proc.

Hemoglobino kiekis buvo sumažėjęs per 11 proc. visų ištirtų moksleivių. Tai rodo, kad geležies atsargos yra labai išnaudotos. Susirgę geležies stokos mažakraujyste vaikai jaučiasi pavargę, pablogėja mokymasis, jiems sunku atlikti kasdienius darbus ar pakelti didesnį fizinį krūvį.

Apie 16 proc. ištirtųjų kraujyje nustatyta padidinta gliukozės koncentracija, kuri įspėja apie kaip epidemija plintančio cukrinio diabeto riziką.

Anemija dažnai atsiveja iš paauglystės

Pasak „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, programai buvo atrinkti tyrimai, kurie leidžia nustatyti dažniausiai pasitaikančių vaikų bei paauglių vystymosi sutrikimų paslėptas priežastis.

„Pastaraisiais metais esame pastebėję, kad dažniausiai vaikai susiduria su cukriniu diabetu, anemija ir vitamino D trūkumu. Tačiau šį kartą rezultatai nustebino, nes Lietuvoje jau nuo pavasario vaikai galėjo džiaugtis saule, kuri yra pagrindinis vitamino D šaltinis. Matyt, daugelis moksleivių kiemo žaidimus ir gryną orą iškeitė į kompiuterines pramogas. Žiemą tokių pacientų vitamino D kiekis gali pasiekti kritinę ribą“, – analizės rezultatus komentavo S.Barakauskas.

Specialistas priminė, kad itin svarbu pasirūpinti ir anemijos prevencija, nes neišgydyta mažakraujystė moteris dažnai atsiveja iš paauglystės. Atlikus vien įprastą bendrąjį kraujo tyrimą geležies stokos mažakraujystę galima nustatyti gana vėlai.

„Laiku nepastebėta ar iki galo neišgydyta anemija ypač daug problemų gali sudaryti besilaukiančioms moterims. Ligos ištakos dažniausiai būna paauglystėje. Kai kurios mažakraujystės formos labai sunkiai gydomos“, – pabrėžė S.Barakauskas.

Pirmiausia – laiku pastebėti pokyčius

Statistika bei gydytojų praktika rodo, kad auga vaikų sergamumas cukriniu diabetu, endokrininėmis, skrandžio, kraujotakos ligomis. Dažniau diagnozuojamas alerginis rinitas, lėtinis otitas, regos, psichoemociniai sutrikimai ir kt. Nerimą kelia vaikų antsvorio bei nutukimo problema.

Laboratorijos vadovo pastebėjimu, vien sveikatos profilaktinė patikra ir patys tyrimai dar neišsprendžia problemos – reikia išmokyti vaiką analizuoti savo kūno pokyčius ir apie tai laiku pasipasakoti tėvams ir savo gydytojams. Taip pat pirmiausia siūloma atkreipti dėmesį į mokymosi rezultatų ir moksleivio elgesio neigiamus pokyčius.

„Susirūpinkite ir kartu su šeimos gydytoju ieškokite tikros pokyčio priežasties, jei pablogėjo vaiko pažymiai ar jis vilkina ruošti namų darbus, jei prislopo jo emocijos, pasikeitė mitybos įpročiai ir kt. Būtina laiku aiškintis, kas galėjo sukelti organizmo sistemos išbalansavimą“, – patarė S.Barakauskas.

Pasak gydytojo, ypač didelės atidos reikia vaikui pradėjus lankyti darželį ir mokyklą, kai kolektyve padaugėja kontaktų ir auga infekcijų galimybė, o taip pat – lytinio brendimo laikotarpiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:51
04:17
01:26

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką