Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaistinės istorija: nuo žolelių, miltelių, nuodų iki patentuotų vaistų ir gydytojų konsultacijų

Homeopatiniai vaistai
Shutterstock nuotr. / Homeopatiniai vaistai
Šaltinis: 15min
0
A A

Trumpa medicinos istorija: 2000 metų prieš mūsų erą – pagraužkite šaknelių. 1000-ieji mūsų eros metai – šaknelės yra pagonybė, melskitės ir išgysite. XIX a. – malda yra prietarai, išgerkite mikstūros. XX a. pradžia – mikstūra yra nuodai, išrašysiu Jums tablečių. XX a. pabaiga – tabletės neveikia, naudokite antibiotikus. XXI a. – antibiotikai yra nenatūralūs cheminiai produktai, geriau pagraužkite šaknelių.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Šis tarp medicinos ir farmacijos srityje dirbančių žmonių gana populiarus pokštas tarsi patvirtina amžinąją tiesą, jog viskas šiame gyvenime sukasi ratu. Kas kadaise buvo madinga, į populiarumo viršūnes gali grįžti po kelių šimtų ar net tūkstančių metų. Ar tai galioja ir vaistinėms? Kuo panašios ir kuo skiriasi pirmosios vaistinės ir dabartinės? Kaip jos bėgant metams keitėsi?

Tik kilmingiems ir turtingiems?

Kadaise įsikūrusios pirmosios vaistinės, kur buvo galima įsigyti įvairių vaistų, kaip ir apskritai gydytojų paslaugos, toli gražu buvo prieinamos ne kiekvienam. Tai buvo labiau turtingų ir kilmingų asmenų privilegija, mat medikamentai, specializuotas gydymas kainavo nemažas sumas pinigų. Sunegalavę paprasti žmonės gydydavosi pačių surinktomis vaistažolėmis, šių nuovirais, antpilais, užpiltinėmis.

Mokslininkai spėja, jog pirmosiomis vaistinių užuomazgomis derėtų laikyti prieš kelis tūkstančius metų senovės Kinijoje bei senovės Egipte užveistus sodus, skirtus vaistiniams augalams auginti. Sodus prižiūrėję žmonės netoliese esančiose trobelėse gamindavo įvairias tinktūras, tepalus, ekstraktus, kitokias medikamentines priemones. Čia pat vietoje jas ir parduodavo, mainydavo į kitokias prekes.

Plintant krikščionybei, farmacijos ir medicinos praktiką perėmė vienuoliai – vienuolynuose ar šalia  esančiuose soduose jie augindavo įvairias vaistažoles.

Išliko labai nedaug istorinių dokumentų, galinčių iliustruoti, kaip viskas vyko. Tačiau piešiniai ir daiktai, rasti piramidėse, rodo, kad, pavyzdžiui, Egipto gydytojai ir šventikai naudojo daugiau kaip 700 rūšių vaistinių augalų ir žinojo daugiau nei 800 vaistų receptų.

Plintant krikščionybei, farmacijos ir medicinos praktiką perėmė vienuoliai – vienuolynuose ar šalia  esančiuose soduose jie augindavo įvairias vaistažoles, iš šių pagamintus vaistus pardavinėdavo apylinkėse gyvenantiems žmonėms.

Medicinos istoriniuose šaltiniuose itin daug dėmesio skiriama arabų gydytojams, arabiškų vaistų gamybai. Anot išlikusių duomenų, arabiškų vaistų sudėtyje būdavo iki 100 vaistinių medžiagų, jų gamyba reikalavo išsamaus supratimo, patyrimo ir labai daug laiko.

Tvirtinama, jog pirmoji vaistinė Artimuosiuose Rytuose buvo įkurta apie 754 m. Bagdade, o vaistų asortimentas joje buvo itin platus. Pastarieji buvo atvežami net iš Indijos, Kinijos ir Indonezijos. Žinoma, pagrindiniai šios vaistinės klientai anuomet taip pat buvo daugiausia tik valdžioje esantys ar pasiturintys asmenys.

Europoje pirmosios parduotuvės tipo vaistinės atsirado maždaug XII amžiuje. Viena seniausių Europoje laikoma Triere, Vokietijoje, 1241 m. atidaryta vaistinė. Beje, ji gerokai pasikeitusi tiek vidumi, tiek išoriškai toje pačioje vietoje veikia ir šiandien.

Asortimento variacijos

Viduramžiais Europos šalyse veikusiose vaistinėse pagrindiniai vaistai buvo įvairūs preparatai, pagaminti iš vaistažolių bei kitų gamtos gėrybių. Jose taip pat prekiauta ir brangakmeniais, gintaru, kitokiais mineralais, džiovintomis gyvūnų dalimis, elnių ir ožkų krauju, gyvačių nuodais, Egipto mumijų milteliais, taukais, muilu, vynu, saldainiais, prieskoniais, kvepalais.

Norint atidaryti vaistinę, tais laikais reikėjo gauti karaliaus ar kito aukšto valdžios atstovo leidimą. Dažnai vaistinėms būdavo suteikiamas ir leidimas prekiauti alkoholiu. Didžioji dalis vaistų, kuriuos buvo galima įsigyti vaistinėse, buvo gaminami tose pačiose patalpose, griežtai pagal receptą.

Anglijos karalienės Viktorijos laikais tiek Didžiosios Britanijos, tiek kitų šalių vaistinėse buvo nemenkas patentuotų receptinių ir be recepto parduodamų vaistų pasirinkimas. Taip pat toje pačioje vietoje buvo galima įsigyti namų apyvokos produktų, odos priežiūros priemonių bei regėjimą gerinančių optinių įtaisų – akinių, didinimo lęšių.

Ne tik vaistai, bet ir konsultacija

Šiandieninės vaistinės nuo savo pirmtakių pirmiausia skiriasi tuo, kad jos yra prieinamos visiems žmonėms be išimties. Kitaip tariant, medikamentų, skirtų išgydyti ligą ar pagerinti savijautą, gali nusipirkti ne vien tam tikriems socialiniams luomams priklausantys asmenys.

 

Vaistinėse prekiauta ir brangakmeniais, gintaru, kitokiais mineralais, džiovintomis gyvūnų dalimis, elnių ir ožkų krauju, gyvačių nuodais, taukais, muilu, vynu, kvepalais.

Nuolat pristatoma tai, kas skirta mamos ir kūdikio reikmėms, taip pat išskirtinių kosmetikos prekių ženklų, higienos priemonių. Atrenkant prekes, kuriomis bus prekiaujama vaistinėse, itin didelis dėmesys skiriamas jų kokybei, gamintojų patikimumui ir rekomendacijoms.

Kalbant apie vaistinių asortimento variacijas, pastaruoju metu vis dažniau vaistinėse galima sutikti ne tik profesionalių vaistininkų, kurie padeda išsirinkti reikiamų vaistų, pataria, kaip teisingai preparatą vartoti, įspėja apie galimas šalutines vieno ar kito medikamento reakcijas, bet ir gydytojų: kardiologų, oftalmologų, gastroenterologų, dermatologų, kitų specialistų.

Su medikais galima nemokamai pasikonsultuoti, aptarti labiausiai rūpimus klausimus, atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus: pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio ar gliukozės kiekį kraujyje, pasitikrinti regėjimo aštrumą, nusistatyti odos tipą ir pan.

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką