Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 21d. 20:46

Vėžys, kuriuo kasmet suserga šimtai: didžiausia klasta – nepastebima pradžia

Lašelinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Lašelinė
Vidurvasarį, kai visi mėgavosi atostogų malonumais, trisdešimtmetė klaipėdietė Auksė visiškai neturėjo jėgų nei pramogauti, nei bendrauti su draugais. Merginą staiga apleido jėgos. Lipant laiptais ji uždusdavo, tad tekdavo sustoti ir pailsėti.

„Iš niekur nieko pasidarydavo silpna. Einu – ir akyse aptemsta. Viskas buvo labai keista ir netikėta. Jaučiausi kaip stipriai pasiligojusi senutė“, – pasakojo Auksė, iki tol niekada nesiskundusi jokiomis ligomis.

Diagnozė jai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus: klaipėdietei diagnozuota limfoma – tai viena iš kraujo vėžio formų.

Onkologinės kraujo ligos diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta daugiau nei 1000 žmonių. Po bendru kraujo vėžio pavadinimu slepiasi daugybė skirtingų ligų – įvairios limfomos, mieloleukemijos, kitos ligos.

Rugsėjį visame pasaulyje minimos kraujo ligų žinomumo dienos. Rugsėjo 15 d. – Pasaulinė limfomos diena, rugsėjo 22 d. – Pasaulinė lėtinės mieloleukemijos diena, rugsėjo 20–24 d. – Pasaulinė imuninės trombocitopenijos savaitė. Ta proga ligoniai ir sveikieji vienijasi, dalijasi istorijomis, skleisdami žinią apie šias ligas ir didindami supratimą apie jas.

Didžiausia klasta – tyli ligos pradžia

„Piktybinės kraujo ligos – tai dažnai agresyvios būklės, kurių metų pakinta, suvėžėja viena iš daugelio kraujo ląstelių, navikinis klonas pradeda intensyviai ir nevaldomai daugintis, plisti po žmogaus organizmą, įsiskverbti į organus ir audinius. Dėl to sutrikdoma organų funkcija, nuslopinama imuninė sistema, ima trūkti normalių kraujo ląstelių“, – paaiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas hematologas Andrius Degulys.

Asmeninio albumo nuotr./Andrius Degulys
Asmeninio albumo nuotr./Andrius Degulys

Kur kas daugiau žmonių suserga gėrybinėmis kraujo ligomis, tačiau, gydytojo teigimu, jos gali būti tokios pat sunkios kaip ir piktybinės.

„Šių ligų atveju vėžinių ląstelių neaptinkama, jos yra mažiau agresyvios, tačiau dėl kraujo ląstelių kiekybinių ir kokybinių pokyčių sutrinka kraujo atliekama tiesioginė funkcija.

Dėl to gali atsirasti spontaninis kraujavimas ar trombozė, progresuoti mažakraujystė ar sutrikti paciento imuninė sistema“, – vardijo A.Degulys.

Kraujo ligos klastingos ir tuo, kad dažniausiai jos nepasireiškia jokiais specifiniais simptomais.

Trūkstant raudonųjų kraujo ląstelių, pacientai jaučia nuovargį, sunkiai toleruoja fizinį krūvį, jiems gali atsirasti dusulys. Dėl raudonųjų kraujo ląstelių pertekliaus gali ištikti miokardo infarktas, plaučių arterijos tromboembolija, insultas, kitų organų trombozės, trūkstant krešumo ląstelių išsivysto spontaninis kraujavimas, o kai yra jų perteklius – trombozė.

Mažėjant baltųjų kraujo ląstelių organizmas tampa neatsparus ligoms, įvairiems užkratams – pacientams pasireiškia dažnos infekcijos, reikalaujančios antibakterinio, antivirusinio ar priešgrybelinio gydymo.

„Tačiau kraujo ligos labai dažnai nustatomos profilaktinio patikrinimo metu, kai žmogus nejaučia jokių simptomų ir nieko net neįtaria“, – ligos klastą pabrėžė gydytojas hematologas.

Medicinos laimėjimai palengvino pacientų dalią

Jam antrino ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja Ilma Tavorienė – pradinės lėtinės mieloleukemijos (LML) stadijos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai atlikus kraujo tyrimą dėl kokių nors kitų priežasčių ar profilaktinio patikrinimo metu.

Lėtinė mieloleukemija – viena iš keturių pagrindinių leukemijos tipų. Tai lėtai progresuojanti kraujo ir kaulų čiulpų liga, kuri paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje. Šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Ji prasideda nuo kamieninių ląstelių pokyčių, kai nuo branduolyje esančių 22-os ir 9-os chromosomų atskyla jų dalys ir susikeičia vietoms, taip suformuodamos vadinamąją Filadelfijos chromosomą. Šio naujai susidariusio geno gaminamas baltymas ir skatina vystytis lėtinę mieloleukemiją.

Šiuolaikinės medicinos ir technologijų pažangos dėka nuo 2001 metų lėtinės mieloleukemijos gydymas išgyvena tikrą pakylėjimą. Šiuolaikiniais vaistais gydomi pacientai išvengia agresyvios chemoterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos, įvairiausių infekcijų, išlieka darbingi ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Juos gydant tirozinkinazės inhibitorių (TKI) grupės vaistais, pakanka kasdien juos gerti ir kas kelis mėnesius apsilankyti pas gydytoją kontroliniams tyrimams.

TKI grupės vaistai dar vadinami taikinių terapija, kadangi jais paveikiamas vėžinėje ląstelėje esantis taikinys, kurį užblokavus, vėžinės ląstelės toliau nesigamina.

„Dėl vaistų pacientų savijauta neabejotinai pagerėja. Tačiau ir tuomet tenka kasdien laikytis visų gydytojo nurodymų, reguliariai vartoti vaistus. Lėtinės mieloleukemijos gydymas yra nuolatinis ir nenutrūkstantis procesas. Net jei ir visi tyrimų rezultatai yra geri, tęsti gydymą būtina, kad liga ir toliau būtų sėkmingai slopinama“, – pabrėžė gydytoja I.Tavorienė.

Kai kuriems pacientams, kurių gydymo rezultatai yra labai geri, t.y. ligą sukeliančio geno lieka taip mažai, kad jo praktiškai nebeaptinkama, netgi realu visiškai nutraukti gydymą. Tačiau šis tikslas pasiekiamas ne visiems pacientams.

Ilma Tavorienė
Ilma Tavorienė

„Atlikti ilgos trukmės tyrimai parodė, kad net 46 proc. pacientų, kuriems buvo nutrauktas gydymas, jo nereikėjo atnaujinti. O tiems, kuriems liga sugrįžo, atnaujinus gydymą ji būdavo sėkmingai kontroliuojama“, – medicinos laimėjimais pasidžiaugė gydytoja I.Tavorienė.

Pandemija apsunkino gydytojų darbą

Kaip koronaviruso pandemija pakoregavo darbą? Ar ligoniams dabar lengva patekti pas gydytojus hematologus?

Pasak gydytojo A.Degulio, pacientų, laukiančių hematologo konsultacijos, skaičius iš esmės priklauso nuo šeimos gydytojų užimtumo, nes šie gydytojai įtaria kraujo ligas ir nukreipia pacientus hematologo konsultacijai. Kraujo pokyčiai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, todėl šeimos ar kitų specialybių gydytojai turi nuspręsti, kokiai ligai jie būdingi ir kokio specialisto konsultacija būtina.

Tačiau dėl pandemijos sumažėjus prieinamumui pas šeimos gydytoją, sumažėjo ir siuntimų pas hematologus.

Iš kitos pusės, pati pandemija apsunkino ligonių gyvenimą ir gydytojų hematologų darbą. Kadangi COVID-19 virusas gali pažeisti kraują, dėl jo gali sumažėti krešumo ląstelių ir dėl to prasidėti kraujavimas ar priešingai – atsirasti trombozės, gydytojų hematologų krūvis padidėjo.

Nuo pavėluotos, užvilkintos diagnostikos apsaugo tai, kad hematologiniai pacientai, sergantys agresyviomis ligomis, ar tie, kuriems ką tik diagnozuota piktybinė liga, priimami skubos tvarka, aplenkiant planinių konsultacijų eiles.

Net 46 proc. pacientų, kuriems buvo nutrauktas gydymas, jo nereikėjo atnaujinti.

„Santaros klinikose hematologų specialistų konsultacijos buvo prieinamos ir karantino metu. Visi pacientai, kuriems liga nustatyta pirmą kartą, atvykdavo kontaktinėms konsultacijoms, jiems būdavo atliekami visi reikalingi tyrimai. Tad ir karantino laikotarpiu esame diagnozavę lėtinės mieloleukemijos atvejų ir sėkmingai pradėję pacientų gydymą. Gal dėl to, kad šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi sveikata, domisi sveika gyvensena ir vis plačiau dalyvauja profilaktinėse programose, užleistų šios ligos atvejų praktiškai beveik nebepasitaiko“, – pasakojo I.Tavorienė.

Dėl koronaviruso – didesnis pavojus

Pasak A.Degulio, koronaviruso pandemijos metu galimybė hematologiniams pacientams greitai patekti pas hematologus labai svarbi, mat jie žymiai sunkiau serga COVID-19 liga, taip pat jų užsikrėtimo rizika – žymiai didesnė.

123RF.com nuotr./Kraujo vėžys
123RF.com nuotr./Kraujo vėžys

„Kraujo ląstelės yra tiesiogiai atsakingos už organizmo apsaugą nuo mikroorganizmų, todėl daugumai pacientų, sergančių kraujo ligomis, padidėja infekcijų rizika. Sergant kraujo ligomis dažnai išsivysto įvairios sunkios bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos. Imuninę sistemą slopina ir daugelis kraujo ligoms naudojamų vaistų. Būtent dėl šių priežasčių mūsų pacientams kyla didesnis pavojus“, – vardijo gydytojas.

Hematologinius pacientus labai svarbu apsaugoti nuo infekcinių komplikacijų, nes tai, pasak A.Degulio, – viena dažniausių jų mirties priežasčių. Būtent todėl kraujo ligomis sergantys pacientai skiepijami nuo COVID-19 prioritetine tvarka. Jei tokių ligonių imunitetas nesusiformavęs, jie turėtų vengti kontaktų su žmonėmis, ypač neskiepytais. Bendravimas tik su paskiepytais sumažina jų riziką užsikrėsti ir numirti.

Kalbant apie sergančiuosius lėtine mieloleukemija, jiems skiriami taikinių grupės vaistai TKI nenaikina sveikųjų ląstelių, todėl žmogaus imunitetas nėra suardomas, ir sergamumas COVID-i9 infekcija tikėtinas toks pat, koks ir bendrai visuomenėje.

Tarp I.Tavorienės pacientų buvo tokių, kurie užsikrėtė COVID-19.

„Džiaugiuosi, kad visiems pavyko įveikti šią ligą, nors vyresnio amžiaus pacientams teko gydytis ir ligoninėje. Bet kadangi vaistai lėtinei mieloleukemijai gydyti nepažeidžia pacientų imuninės sistemos ląstelių, vakcinacija ir susiformavęs imuninis atsakas gali apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos ar bent nuo sunkesnės jos formos. Todėl neabejodama raginu visus pacientus skiepytis ir taip saugoti save“, – pabrėžė gydytoja.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

SEB verslo augimo programa

01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

30:48
22:16
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką