Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 19d. 15:39

Viduriavimą sukelia ne tik infekcijos: kaip atpažinti lėtinę ligą ir ją gydyti?

Moteris tualete
Vida Press nuotr. / Moteris tualete

Jei viduriuojame ir tai mums sukelia diskomfortą, dažniausiai šia nemalonia problema pašnibždomis pasidalijame tik su artimiausiais žmonėmis ir, numoję ranka, į gydytojus nesikreipiame. Viduriavimas visuomenėje dažniau siejamas su suvalgytu blogu maistu ar virusais. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Laura Mašalaitė pranešime žiniasklaidai sako, kad viduriavimą lemia ne tik infekcijos.

Gydytojos teigimu, viduriavimas – vienas dažnesnių įvairių virškinamojo trakto ligų ir sutrikimų simptomas. Tai – tuštinimosi sutrikimas, pasireiškiantis dažnu (dažnesniu nei 3 kartai per dieną) tuštinimusi skystomis išmatomis. Viduriavimas gali būti skirstomas į infekcinį (bakterinį, parazitinį ar virusinį) ir neinfekcinį, kurį sukelia kitos priežastys. Viduriavimą neretai lydi ir kiti nusiskundimai, tokie kaip pilvo skausmas ar pilvo pūtimas.

„Neinfekcinio viduriavimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo mitybos, dietos ypatumų ir žarnyno veiklos funkcinių sutrikimų iki organinių virškinamojo trakto ligų. Vis dėlto viena dažniausių lėtinio viduriavimo priežasčių yra funkciniai žarnyno sutrikimai – dirgliosios žarnos sindromas su viduriavimu ir funkcinis viduriavimas“, – sako dr. L.Mašalaitė.

Neinfekcinio viduriavimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo mitybos, dietos ypatumų ir žarnyno veiklos funkcinių sutrikimų iki organinių virškinamojo trakto ligų.

Tai – ligos, kurių išsivystymas nėra visiškai aiškus ir yra susijusios su daugeliu veiksnių: žarnyno motorikos sutrikimais, padidintu žarnyno jautrumu, žarnyno mikrofloros ypatumais, jautrumu tam tikriems maisto produktams ir genetine predispozicija. Kartais dirgliosios žarnos sindromą išprovokuoja buvęs infekcinis viduriavimas. Taip pat reikšmės turi ir įvairūs psichosocialiniai veiksniai, bendra nervų sistemos būklė, nerimo sutrikimai ir reakcija į stresą. Pasak gydytojos, tokiems pacientams atlikus įvairius diagnostinius laboratorinius ir instrumentinius tyrimus nenustatoma jokių organinių pakitimų.

Tarp priežasčių – ir pieno produktai

Skystam tuštinimuisi įtakos taip pat gali turėti tam tikri dietos ypatumai, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas, kai yra laktozę skaldančio fermento laktazės trūkumas.

„Viduriavimą gali sukelti ir dirbtiniai saldikliai (sorbitolis, kramtomoji guma, saldinti gėrimai); kofeino turintys produktai, gausus alkoholio vartojimas. Kitos neinfekcinio viduriavimo priežastys yra kviečių baltymo gliuteno netoleravimas, storojo žarnyno ligos (pavyzdžiui, storosios žarnos piktybinis susirgimas), lėtinės uždegiminės žarnyno ligos“, – vardija gastroenterologė.

Be to, viduriavimą gali sukelti ir įvairių vaistų vartojimas – antibiotikai, vaistai nuo skausmo, magnio turintys preparatai, vaistai cukriniam diabetui gydyti. Taip pat yra nemažai retesnių viduriavimą galinčių lemti priežasčių, tokių kaip lėtinis pankreatitas, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas.

Tik gydytojas gastroenterologas, įvertinęs paciento skundus ir atlikęs tyrimus, gali nustatyti viduriavimo priežastį ir skirti tolesnį ištyrimą ir gydymą.

„Tik gydytojas gastroenterologas, įvertinęs paciento skundus, jų pobūdį ir atlikęs tyrimus, gali nustatyti viduriavimo priežastį ir skirti tolesnį ištyrimą ir gydymą. Dažniausiai pradžioje pakanka nesudėtingų tyrimų: bendro ir biocheminio kraujo tyrimo, išmatų tyrimo, išmatų pasėlio“, – tikina gydytoja.

Kada būtina kreiptis pas gydytoją?

Nors iš karto atpažinti, dėl kokios priežasties viduriuojama, gali būti sudėtinga, infekcinis viduriavimas dažniau bus ūminis, kuris prasideda staiga, praeina paskyrus gydymą arba netgi ir savaime. Infekcinį viduriavimą diagnozuoja ir gydo infekcinių ligų gydytojai. Viduriavimą gali lemti labai įvairios priežastys, kurios gali būti visiškai nepavojingos sveikatai ir kurių prognozė yra gera.

Tačiau reikia nepamiršti, kad viduriavimą gali lemti ir ligos, kurias būtina laiku atpažinti ir gydyti: žarnyno uždegiminės ligos, virškinimo sistemos piktybiniai susirgimai. Jei skystas tuštinimasis pasireiškia vieną kartą po tam tikro maisto, neužtrunka ir nesikartoja, nerimauti nevertėtų.

Funkcinio viduriavimo ir dirgliosios žarnos sindromo su viduriavimu prognozė yra gera, tiesiog blogina gyvenimo kokybę, todėl pacientai ir kreipiasi – jiems viduriavimas kartojasi, užtrunka, riboja kasdienę veiklą, vargina pilvo skausmai.

123RF.com nuotr./Pilvo skausmas
123RF.com nuotr./Pilvo skausmas

Jau pasikalbėjus su pacientu ir įvertinus skundų pobūdį galima nuspėti viduriavimo priežastį. Vertinant priežastį, svarbu viduriavimo pobūdis, ar išmatose nestebima kraujo ar gleivių, simptomų atsiradimo pradžia, kokie yra lydintys simptomai. Pasak dr. L.Mašalaitės, taip pat reikėtų nepamiršti ir apie antrines viduriavimą sukeliančias priežastis: įvertinti gretutines ligas, vartojamus vaistus.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei viduriavimas atsirado naujai (ar viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu), ypač vyresniame nei 50 metų amžiuje, yra kraujavimo požymių, naktinis viduriavimas, progresuojantis pilvo skausmas, vėmimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, pakitimai laboratorinių tyrimų rezultatuose (ypač mažakraujystė), šeimos nariai serga uždegiminėmis žarnyno ligomis ar piktybiniais storosios žarnos susirgimais, – teigia dr. L.Mašalaitė.

Gydymas priklauso, kokia liga diagnozuojama

Gydant neinfekcinį viduriavimą, gydoma liga, kuri jį sukelia, arba, funkcinių sutrikimų atveju, gydymas yra simptominis.

„Kalbant apie funkcines ligas, kai atlikus tyrimus nenustatoma pakitimų, pacientui yra labai svarbu paaiškinti šios ligos atsiradimo priežastis ir ligos prognozę, kuri paprastai yra gera“, – tikina dr. L.Mašalaitė.

Gydytoja pasakoja, kad dirgliosios žarnos sindromas su viduriavimu – viena dažnesnių lėtinio viduriavimo priežasčių, pasireiškianti pilvo skausmu, kuris palengvėja arba pasunkėja pasituštinus. Paprastai būdingas skystas pasituštinimas (be kraujo, gali stebėti nedaug gleivių) kelis kartus iš eilės, dažniau pirmoje dienos pusėje arba greitai iš karto po valgio.

„Tokiems pacientams skiriamas simptominis gydymas vaistais, mažinančiais žarnyno spazmus, pilvo pūtimą ar stabdančiais viduriavimą. Taip pat svarbu ir dietinės rekomendacijos, todėl pacientai yra nukreipiami dietologo konsultacijai“, – sako gastroenterologė.

Jei atlikus tyrimus diagnozuojama, kad lėtinį viduriavimą sukelia uždegiminė žarnyno liga (opinis kolitas ar Krono liga), skiriamas gydymas tam tikrais priešuždegiminiais vaistais. Diagnozavus laktozės ar gliuteno netoleravimą, pacientus konsultuoja ir gydo gydytojas dietologas. Jei atlikus tyrimus nustatomas piktybinis susirgimas, pacientai siunčiami pas gydytoją chirurgą ir onkologą.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:02
01:19
00:44
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką