Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vienas odontologas – kelios darbovietės. O kiek sumokėtų mokesčių?

Odontologo kabinete
123rf.com / Odontologo kabinete
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
1
A A

Dauguma gydytojų Lietuvoje neapsiriboja viena darboviete. Jie gali sėkmingai dirbti keliose įstaigoje ir turėti solidų pajamų šaltinį. Tačiau kokia šių pajamų dalis yra oficiali su apskaitytais mokesčiais, o kokia sukasi kaip šešėlinis verslas – nežino net Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai. Privataus sveikatos priežiūros paslaugų verslo atstovai gali puikuotis turtais, kurie neatitinka jų pajamų, bet VMI numoja ranka ir net nereaguoja į piliečių bei organizacijų raginimus pasidomėti šia sritimi

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Gydytojai tarsi šaudyklės juda per kelias darbovietes, o dalis uždirbtų lėšų privačiuose kabinetuose ir klinikose sukasi neapskaitytos. Tačiau VMI nekreipia dėmesio, kiek gydymo įstaigų veiklos dengia šešėlis.

Susidaro įspūdis, kad, pavyzdžiui, odontologų veiklą prižiūrintys ir specialistams licencijas išduodantys Lietuvos odontologų rūmai apskritai nekelia skaidrios veiklos reikalavimų, todėl kyla klausimas: ar odontologų rūmų abejingumas nėra tyčinis?

Kodėl odontologų rūmai šalinasi dialogo su visuomene apie skaidrumo standartus ir vengia kovoti su šešėline rinka?

Išplito įtartina praktika

Kaunietis Marius pastebi, kad gimtajame mieste kasmet atsidaro naujų odontologijos kabinetų ir tai, vyro nuomone, rodo, kad ši verslo sritis yra perspektyvi. „Įdomiausia tai, kad ir mane, ir mano motiną gydo ta pati odontologė. Tačiau motina eina į valstybinę polikliniką ir ten laukia eilėje tris mėnesius. O aš grįžtu atostogų iš Londono, paskambinu į privatų kabinetą ir jau kitą dieną galiu ateiti dėl chirurginės procedūros ar naujos plombos“, – dėsto emigrantas.

Kontrastas tarp laukiančiųjų eilių valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose – sena ir akivaizdi problema. Nors gyventojų Lietuvoje mažėja, tačiau pacientų eilės, ypač pas dantų priežiūros ir gydymo specialistus valstybinėse įstaigose – labai ilgos.

Viena iš problemos priežasčių gali būti susiformavusi praktika, kai odontologas valstybinėje įstaigoje dirba tik porą dienų per savaitę, o visą kitą laiką skiria pacientams privačiuose kabinetuose.

Įsigalėjusį veiklos modelį tik patvirtino prieš kelis metus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdyta „Baltų chalatų“ akcija: ne vieną darbovietę turi dauguma odontologijos sektoriuje dirbančių specialistų.

Vienai darbovietei ištikimi medicinos specialistai šiame kontekste atrodo lyg baltos varnos, atsisakančios galimybės susižerti šešėlinių pajamų.

Apgauna valstybę ir konkurentus

Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai dar 2013 metais aiškiai įvardijo, jog kai kurie medikai turi 8 ar 10 skirtingų darboviečių.

Pripažinta, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti situacija, kai specialistai nuslepia dalį pajamų, taip vengdami mokesčių. Akivaizdu, kad tokios situacijos patenka į šešėlinės ekonomikos teritoriją, o jų veikėjai nepalaiko socialinės apsaugos sistemos, kuri gyventojams užtikrina apsaugą nuo ligos, motinystės atveju ir pan.

Valstybę apgaudinėjantys pažeidėjai taip pat nesąžiningai konkuruoja su odontologijos kabinetais ir klinikomis, kurios laikosi įstatymų nustatytos tvarkos.

Kaip naudojamas valstybės turtas?

Vartotojų teisių specialistas ir teisininkas Simas Banys, atstovaujantis viešajai įstaigai „Socialinė sveikatos akademija“, teigia ne kartą girdėjęs gyventojų pasakojimų apie valstybinėse gydymo įstaigose dirbančius specialistus, kurie valdiškoje poliklinikoje pacientui atlieka įvairius tyrimus ir tada nukreipia į privačią įstaigą, kitaip sakant, specialistai valstybės turtą išnaudoja savo verslo poreikiams patenkinti.

S. Banys mano, kad „Baltų chalatų“ ar panašaus pobūdžio projektą būtų galima atnaujinti, nes patirtis rodo, jog VMI akcija buvo efektyvi.

„VMI žvilgsnis sveikatos priežiūros paslaugų sektorių puikiai papildytų šiuo metu vykstančią akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, – mano S. Banys.

Šiemet ši akcija ypatingą dėmesį skiria Lietuvos regionų šešėlinės ekonomikos problemai. Projektą palaikanti VMI skelbia, kad 2016 metais nustatė 190 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

Apie odontologus VMI duomenų nepateikia

Tačiau paskelbti, kiek milijonų eurų mokesčių pernai nesumokėjo privačias odontologijos paslaugas teikiančios klinikos ir kabinetai, VMI negali.

Mokesčių inspekcijos atstovai nesiteikė atsakyti į „Socialinės sveikatos akademijos“ raštu pateiktus klausimus, kodėl nėra atnaujinamas puikių rezultatų davęs projektas „Baltieji chalatai“, kiek pažeidimų yra susiję su odontologijos paslaugas suteikiančių įmonių veikla ir t.t.

Prieš kelis metus vykęs projektas „Baltieji chalatai“ buvo kaip reta efektyvus: po VMI darbuotojų vizitų privačių sveikatos priežiūros, veterinarijos ar odontologijos paslaugas teikiančių klinikų ir kabinetų deklaruojamų pajamų dydis vidutiniškai ūgtelėjo iki 70 proc., o atskirais atvejais išaugo net ir 5 kartus.

Po garsiai ištrimituotos sėkmės sekė visiškas šios srities priežiūros ir kontrolės štilis.

Dėl tokio pasyvumo atrodo, kad į tam tikrus verslo sektorius VMI žvelgia itin atsainiai ir abejingai. Todėl, pavyzdžiui, per mėnesį vos 450 eurų uždirbantys, bet brangius visureigius vairuojantys, privačių medicinos įstaigų darbuotojai nesuka galvos, kad jų sukaupti turtai gerokai viršija oficialiai gaunamas pajamas.

Pažeidimų rizika niekam nerūpi

Lietuvos odontologų rūmai taip pat sulaukė „Socialinės sveikatos akademijos“ atstovo klausimų apie veiklos skaidrumą, tačiau organizacija, vienijanti gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, į raštu pateiktus klausimus atsakymų nepateikė.

Odontologų rūmų atstovai apie su mokesčių apskaita susijusius odontologinės priežiūros įstaigų pažeidimus nekalba ir nesileidžia į diskusiją, jog neoficialios odontologų ar dantų technikų pajamos nuo oficialaus atlyginimo gali skirtis kelis kartus.

Net ir dešimtyje ar daugiau darboviečių dirbančiam specialistui nesunku išpildyti pakankamai formalų odontologų rūmų reikalavimą – su kiekviena įstaiga turėti darbo sutartį ir kiekviename darbe per mėnesį praleisti bent valandą.

Kiek iš tikrųjų valandų kiekvienoje iš dešimties darboviečių praleidžia odontologas ir kaip jis apskaito savo darbo laiką, atlygį už paslaugas ir savo pajamas – paties darbuotojo sąžinės reikalas.

Taip susidaro sąlygos oficialiai priedangai, kuria tampa darbas valstybinėje gydymo įstaigoje. Kaip pagrindinis šešėlinių pajamų šaltinis specialistams tarnauja privatus sektorius, kuriame jie stengiasi sumėtyti pėdas – už paslaugas prašo atsiskaityti grynaisiais pinigais, dalies pajamų neapskaito, pacientams neišduoda mokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Kodėl tuomet ir valstybės institucijos, ir savikontrolės mechanizmą turintys užtikrinti odontologų rūmai užmerkia akis prieš akivaizdžią problemą? Kiek toks aplaidumas kainuoja valstybei?

Kol kas šie klausimai lieka be atsakymų ir tik skatina įvairius įtarimus ir nepasitikėjimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Odontologas Dantys
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką