Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Viltį išsaugoti dukters gyvybę prarandantys Marius ir Dalia Jančiauskai: „Narkomanus ir kalinius gydome, o kūdikio – ne“

Saldus miegelis
Shutterstock nuotr. / Asociatyvinė nuotrauka.
Šaltinis: 15min
0
A A

Gražią Kalėdų dieną į pasaulį atėjo JI – ilgai tėvelių laukta miela mergytė. Na, ne tokia jau ir mažutė: Estrėja svėrė net 4240 gramus ir buvo 53 cm ūgio. „Ji buvo pati didžiausia iš visų tą dieną gimusiųjų. Tokia judri ir tvirta”, – prisimena tėtis Marius ir vienintelį kartą per visą pokalbį nusišypso.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Savo aktyvumu ir puikiu apetitu pirmagimė ypatingai džiugino jaunus tėvelius. Niekas net pagalvoti negalėjo, kad tas džiaugsmas truks taip trumpai. Trijų mėnesių mažylę paskiepijo. Kitą dieną ji sukarščiavo, bet vaistukai pagelbėjo. Dar kitą dieną mamytei pasirodė, kad mažoji suslogavo.

Gydytoja patarė tiesiog praplauti nosytę. Abu tėvai beveik minučių tikslumu pasakoja, kaip dar kartą važiavo pas gydytoją, kaip giminaitė suabejojo mažosios kvėpavimo tikrumu, kaip Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje ji prarado sąmonę... Mergaitės gaivinimas, reanimobilis – viskas lyg sapne.

Širdutė pavargo dirbti

Net Santariškėse ne iš karto buvo nustatyta diagnozė. Tiesa, Marius prisimena, kad jam keistai atrodė kauburėlis mažosios krūtinės srityje, kad kakliukas buvo toks lyg pavandenijęs. Mažylė net suirzdavo, kai tėvai paliesdavo tą sritį. Vilniaus medikai, apžiūrėję konsultacijai atvežtą kūdikį, tuomet juos ramino – mergaitė visiškai sveika.

Narkomanus gydome nemokamai, kalinius išlaikome nemokamai, partijoms skiriame milijardus, o kūdikiui gailime pinigų...

Ir štai šiandien diagnozė jau žinoma – II laipsnio širdies nepakankamumas, kardiomiopatija. Tai ypatingai reta liga, reikalaujanti skubaus ir rimto gydymo. Ją išprovokuoti gali paprasčiausias peršalimas ar virusas.

Ja sirgdamas žmogus niekada nepasveiks, bet gyventi ir netgi lengvai dirbti jis galės. Dar visai neseniai ši liga buvo gydoma vieninteliu būdu – širdies transplantacija. Šiandien medicina pasiekė tiek, kad yra aparatų, kuriuos implantavus galima pratęsti žmogaus gyvenimą ir jį šiek tiek palengvinti.

Didžiausia bėda ta, kad mergytė yra dar labai maža – kūdikis. Lietuvos įstatymai nenumato galimybės kompensuoti tokio aparato pirkimo kūdikiui. O jis kainuoja nei daug, nei mažai – 200 000 Lt. Žinoma, sergant tokia liga vieną dieną prireiks transplantacijos.

Tiek Dalia, tiek Marius ketina ir patys įsigyti donoro korteles.

Donoro širdis

Būtent donoro širdis būtų pats geriausias sveikatos problemų sprendimo variantas. Bet surasti donorą kūdikiui galima tik per didžiausią stebuklą. Marius ir Dalia čia pat priduria, kad juos labai įskaudino komentatoriai, kaltinantys, jog jie – patys būdami tėvais – meldžia kažkieno vaiko mirties. Ne!

Jančiauskai linki, kad visi vaikučiai būtų sveiki ir gyvi. Tiesiog šalies žurnalistai, nepagalvoję parašė, o skaitytojai ėmė piktintis. Jauni tėvai nori tik vieno, kad jų mergytei būtų suteiktas šansas gyventi. Ir jis realiai yra! Tereikia valstybei leisti kompensuoti Berlyno širdį.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Donorystės dienos renginys
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Donorystės dienos renginys

Geriausi šalies medikai yra pasirengę bet kurią minutę operuoti mergytę. Bet reikia leidimo už valstybės pinigus nupirkti įrangą. Įrangą, kuri išgelbės ir dar vieną kartu su Estrėja laukiantį kūdikį. Jų Lietuvoje tik du. Dalį įrangos mūsų medikai turi. Tad nupirkus vieną komplektą, jo užteks abiems vaikučiams. Deja, mūsų valstybės vadovai delsia.

Marius, sunkiai tramdydamas ašaras, svarsto: „Narkomanus gydome nemokamai, kalinius išlaikome nemokamai, partijoms skiriame milijardus, o kūdikiui gailime pinigų... man tai labai dideli pinigai, nežiūrint į tai, kad aš dirbu, bet politikams, milijonieriams... Juk Estrėja taip pat šios šalies pilietė... Ji niekuo nenusikalto, niekam nieko blogo nepadarė...“

Skambučiai ir kelionės pas dukrelę

Viso pokalbio metu Dalia nepaleidžia telefono iš rankų. Atėjus laikui ji vėl skambina į Santariškes. Žinios neguodžia: mergaitei prasidėjo vienos pusės plaučių uždegimas, širdies ritmas nuolat sutrinka... Marius, klausydamasis žmonos pokalbio su medikais, prasitaria: „Toks jausmas, kad man širdis iššoks, labai bijau blogos žinios.“

Estrėja taip pat šios šalies pilietė... Ji niekuo nenusikalto, niekam nieko blogo nepadarė.

Dabar telefonas jų nuolatinis palydovas, net naktimis po pagalve laikomas. Labiausiai Jančiauskai bijo naktinio skambučio, nes tai reikštų tik viena – baisią žinią. Su gera žinia niekas naktį neskambins, taip jiems patys medikai pasakė.

Kadangi mergytės gyvybė palaikoma reanimacijoje, tėvai šalia jos būti negali. Vos tik atėjus jiems, mergytė budinasi iš miego (ji slopinama vaistais), o tada ir vėl trinka širdies darbas.

Todėl, nors ir labai skauda širdį nematyti savo kūdikio, tėvai supranta, kad Estrėjai taip geriau. Nuvažiuoja, pamato akies krašteliu savo angelėlį ir vėl suka atgal į Širvintas.

Spengianti tyla

„Kaip tuščia namuose“, – atsidūsta skausmo iškamuoti tėvai. Net nesitiki, kad vienas mažas kūdikėlis gali taip užpildyti visus namus. Lovelė stovi tuščia ir laukia Estrėjos.

Net šeimos numylėtinis, baltapūkis katinas, vaikšto atsargiai, lyg saugodamas šeimą nuo dar didesnio skausmo. Šeima gyvena laukimu ir viltimi.

Tėvai teigia, jog net nenujautė nelaimės. Bet čia pat prisimena, jog trys dienos prieš nelaimę prie jų buto lango priskrido juoda varna ir tris kartus sukarkė. Kad tai negeras ženklas, žinojo abu, bet net neįtarė, apie kokią tragediją jiems buvo pranešta.

Marius gailisi, jog atšventęs savo trisdešimtmetį, į vieną portalą įdėjo savo ir mažylės nuotrauką. „Gal kas nužiūrėjo ar prakeikė?“ – tyliai svarsto jaunas tėvas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eutanazija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepai

Nuotraukas visas jau išėmė – toliau nuo bėdos. Juk kiekvienas mūsų, nelaimės atveju, saugomės, kaip išmanome. Todėl tėvai nesutiko, kad serganti mergytė būtų filmuojama televizijos. Net jos nuotraukų mažai kam rodo.

O iš nuotraukos, darytos nelaimės išvakarėse, žvelgia gražutė guvi mergytė. Tokiom smalsiom akytėm... Visiškai sveikas kūdikis. Na, ši liga tokia – vieną akimirką žmogus atrodo sveikas, o kitą jam reikia medikų pagalbos.

Sutariame, kad ir tėvų kol kas nefotografuosiu. Dabar ne laikas. Juo labiau, kad jau pikti liežuviai Širvintose Mariaus mamai papriekaištavo, jog jie lenda į televiziją, siekdami populiarumo.

Mes kovosime iki galo. Jeigu reikės, eisiu pas prezidentę ir maldausiu.

„Mes tenorime išgelbėti savo kūdikį, populiarumo mums nereikia,“ – tvirtai ištaria abu.
Viltis miršta paskutinė

Tikisi žmonių gerumo

„Mes kovosime iki galo. Jeigu reikės, eisiu pas prezidentę ir maldausiu, – garsiai mąsto Marius. –  „Jeigu nespėsime išgelbėti savo dukrytės, tai bent išgelbėsime kitą vaikelį.“

Kad mažylei būtų lengviau kovoti su baisia liga, ji buvo skubiai pakrikštyta. Ir tuomet, kai atėjo kunigas, prie aparatūros pajungtas vaikas jam nusišypsojo. Gal ji davė ženklą, kad kovos iki galo?

Šiandien renkami pinigai mažosios operacijai. Sąskaitoje yra tik 679 Lt. Aukoja šeimos draugai. O aš širdies gilumoje tikiu, kad įvyks stebuklas, ir jei valstybė nusisuks nuo bejėgio kūdikio, mes visi kartu parodysime, kad pinigai pirmiausiai reikalingi vaikui, gyvybei, už kurią taip madinga dabar kovoti.

Norintys prisidėti prie mažosios Estrėjos Jančiauskaitės išgelbėjimo gali paaukoti: LT 277300010083278241 (gavėjas Dalia Jančiauskienė).

Paypal yra gitajur@gmail.com

Daugiau informacijos: specialiai sukurtoje „Facebook" grupėje „Maža širdelė laukia tavo pagalbos https://www.facebook.com/groups/234685803405034/

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką