Žindymo konsultantė Daiva Šniukaitė-Adner sako, kad medicinos personalui vis dar trūksta žinių apie natūralų kūdikio maitinimą, todėl gimdyvės ne visada gauna pakankamai joms reikiamos informacijos tuoj po gimdymo.
Gimdymo stacionarų darbuotojai įsitikinę, kad sėkmingam žindymui neretai trukdo išankstinis motinų nusistatymas arba tiesiog nesusikalbėjimas.
Gera pradžia – sėkmingas žindymas
Kaip turėtų atrodyti ideali kūdikio gyvenimo pradžia? Vos gimęs naujagimis iškart paguldomas motinai ant krūtinės. Specialistai išskiria net 9 etapus, kurie nusako, kas vyksta su kūdikiu per pirmąsias dvi jo gyvenimo valandas, jeigu šio proceso netrikdo joks įsikišimas.
Pirmojo įkvėpimo metu naujagimis pravirksta, padėtas mamai ant krūtinės (ar pilvo) jis sušyla ir atsipalaiduoja, tada tarsi prabunda, ima aktyviai ieškoti krūties, aktyvius veiksmus periodiškai keičia poilsis. Jei vaikeliui niekas nepadeda iš šalies, praėjus maždaug pusvalandžiui po gimimo, mažylis ima šliaužti prie motinos krūties, pats ją suranda ir pažindęs užmiega.
Visas šis procesas užtrunka maždaug dvi valandas. Tačiau, anot specialistų, kantrybe apsišarvuoti tikrai verta, mat tokia pradžia užtikrina sėkmingą žindymą ir pakankamą pieno gamybą. Užsienio praktika rodo, kad nepertraukiamą „oda prie odos“ kontaktą pirmąsias dvi valandas galima užtikrinti net ir po cezario pjūvio operacijos, jei mama lieka sąmoninga. Prireikus, vos gimusį kūdikį ant savo nuogos krūtinės gali sušildyti ir tėtis.
Apie tai, kuo svarbus „oda prie odos“ kontaktas ir kodėl itin svarbu jo nepertraukti, buvo pasakojama Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje įvairių sričių medikams.
Užtikrinti sėkmingą žindymo pradžią ypač stengiasi tie gimdymo namai, kuriems suteiktas Naujagimiams palankios ligoninės vardas.
„Man beveik viskas žinoma, mūsų ligoninėje jau seniai šie dalykai taikomi. Nauja buvo tai, kad reikia laukti, kol pats vaikelis susiras krūtį. Daug kas priklauso ir nuo gydytojo, jei jis senoviškų pažiūrų, tada naujovių nepripažįsta“, – po konferencijos sakė iš Vilkaviškio atvykusi akušerė Inga Kuncevičienė. Vilkaviškio gimdymo namai – viena iš aštuonių įstaigų, turinčių Naujagimiams palankios ligoninės statusą.
„Po cezario pjūvio pirma palaukiam, kol sutvarko motiną ir tik paskui išrengiam ir padedam ant pilvuko naujagimį bei laukiam, kol jis susiras krūtį. Kiekvienas vaikelis elgiasi individualiai – vienas greičiau pažinda, kitam reikia daugiau laiko“, – pasakojo kita vilkaviškietė akušerė Aurelija Valaitienė.
Anot kolegių, provincijoje apskritai nėra daug nėščių moterų, todėl medikės visą būtiną informaciją būsimoms gimdyvėms papasakoja asmeniškai, per konsultacijas. Vilkaviškio akušerės pastebėjo, kad kai kurios gimdyvės ir pačios nenori, jog kūdikis tuoj po gimimo būtų paguldytas joms ant krūtinės – to reikalauja tik labiau apsiskaičiusios, tuo pasidomėjusios mamos.
Naujagimiui palanki ligoninė – tik vardas?
Gimdymo namai, gavę Naujagimiui palankios ligoninės vardą, turėtų nepriimti jokių nemokamų ar pigiau siūlomų kūdikiams skirtų mišinukų, buteliukų ar čiulptukų.
Gimdymo namai, gavę Naujagimiui palankios ligoninės vardą, turėtų nepriimti jokių nemokamų ar pigiau siūlomų kūdikiams skirtų mišinukų, buteliukų ar čiulptukų.
Ligoninė taip pat turi įgyvendinti 10 sėkmingą žindymą užtikrinančių reikalavimų: informuoti visas gimdyves apie natūralaus žindymo naudą bei dirbtinio maitinimo trūkumus, mokyti mamas, kaip skatinti laktaciją, jei dėl kokių nors priežasčių ji kurį laiką negali žindyti savo kūdikio.
Naujagimis turi būti maitinamas tik motinos pienu, o jei negali žįsti – nutrauktu mamos pienu iš taurelės, bet jokiu būdu ne iš buteliuko. Be to, visi įstaigos darbuotojai – tiek tiesiogiai dirbantys su gimdyvėmis, tiek aptarnaujantis personalas ir net administracija turi būti išklausę vienodus kursus ir žinoti, kaip įgyvendinama Naujagimiui palankios ligoninės programa. Naujagimiui palanki ligoninė taip pat įsipareigoja namo išvykstančias moteris informuoti apie žindančių mamų savitarpio grupes, kad iškilus nesklandumams ar klausimams, jos turėtų, kur kreiptis.
Tačiau Všį „Pradžių pradžia“ direktorė Rasa Siudikienė, kuri yra ir savanorių grupės „Mama – mamai“ sumanytoja, įsitikinusi, kad neretai medicinos įstaigose Naujagimiui palankios ligoninės principai taip ir lieka tik surašyti popieriaus lape.
„Matome skirtumus tarp to, kas deklaruojama, ir realybės, apie kurią kalba mamos, kai kreipiasi į mus pagalbos. Sulaukiame daug mamų laiškų, daugumai jų būdavo duodami neteisingi patarimai. Jos išleidžiamos namo su antspeniais ir nežino, kaip toliau žindyti.
Yra didelis skirtumas tarp to, kokias matome ligonines, kai jas vertiname, ir kas vyksta, kai vertintojai išeina. Skirtumus gimdyvės jaučia net ir priklausomai nuo to, ar darbo diena, ar šventės, kai, pavyzdžiui, ligoninėje nėra vadovų“, – sakė R.Siudikienė.
Anot jos, labiausiai ligoninėms trūksta nemedikalizuoto požiūrio, paprasčiausio šilto, žmogiško palaikymo, kuris yra kur kas efektyvesnis net ir už profesionaliai suteiktą informaciją.
„Ligoninėse noras padėti neretai susipina su komerciniais interesais. Pavyzdžiui, kai iškilus žindymo problemoms vietoj konsultavimo žindyvei siūlomi brangiai apmokami krūtų masažai. Be abejo, kad moteris, paskaičiavusi, kiek jai tai kainuoja, galbūt pasirinks visiškai nutraukti žindymą. Konsultavimas ir pagalba moterims privalo būti lengvai prieinama ir geriausia – nemokama“, – akcentavo R.Siudikienė.
Svarbus ir motinų nusiteikimas
„Daug kas priklauso ir nuo personalo geranoriškumo, ir nuo mamyčių pasirengimo. Kartais viena pusė nemoka paklausti, kita – nemoka atsakyti. Negaliu sakyti, kad nėra problemų – juk skaitom mamų atsiliepimų, pagalvojam, ką darom ne taip, gal reikėtų dar daugiau šnekėtis su mamomis, mokyti jas“, – svarstė Vilniaus gimdymo namų (VGN) naujagimių skyriaus vedėja Silva Narbutienė.
Vilniaus gimdymo namai – vieninteliai sostinėje, kurie nuo 2002 metų turi Naujagimiams palankios ligoninės vardą. Prieš ketverius metus ligoninei šis vardas buvo suteiktas antrą kartą. Šiemet visam įstaigos personalui vėl organizuojami kursai, kuriuose jie supažindinami su naujausiais tyrimais žindymo srityje.
„Sunku užtikrinti, kad visas personalas, kuris šalia gimdyvės, viską aiškintų vienodai, nepaisant to, kad visi vienodai apmokomi. Kartais darbuotojai būna pavargę, gal ne kiekvienas moka taip gražiai išaiškinti, juk dirbam su žmonėmis ir patys esam žmonės. Bet stengiamės, kad moterys žindytų, stengiamės nenusižengti tiems reikalavimams“, – tikino S.Narbutienė.
Anot medikės, kartais pačios mamos būna nusiteikusios neigiamai – kad žindant skaudės arba priešingai – būna įsitikinusios, kad žindymas vyks sėkmingai be jokių pastangų, todėl pasimeta susidūrusios su nesklandumais.
Anot medikės, kartais pačios mamos būna nusiteikusios neigiamai – kad žindant skaudės arba priešingai – būna įsitikinusios, kad žindymas vyks sėkmingai be jokių pastangų, todėl pasimeta susidūrusios su nesklandumais.
„Motinos būna nusiteikusios, kad viskas bus idealu, todėl joms būna sunku priimti kitokią informaciją, bet juk kartais būna ir objektyvių priežasčių, kodėl ligoninės personalas siūlo kitokią išeitį, galbūt tai susiję su naujagimio raida. Tačiau ne visada viskas būna taip, kaip knygose parašyta. Juk ne visi gimsta visiškai sveiki“, – sakė VGN naujagimių skyriaus vedėja.
Ji sako, kad sėkmingam žindymui svarbus ne tik ligoninės personalas, bet ir aplinkinių palaikymas:
„Retai kuriai pasiseka žindyti, jei ji yra nenusiteikusi to daryti. Be to, turi būti visos šeimos palaikymas. Pirmomis dienomis gali būti sunku, mama neišsimiegojusi, kūdikis ištisai žinda, o jei dar ateina seneliai ar vyras, kurie jos gaili ir siūlo pamaitinti naujagimį mišiniais, tai kartais to ir užtenka, kad kai kurios pasiduotų.“
Baiminasi dėl skirtingų interpretacijų
„Išklausius ir mamas, ir medikus, atrodo, kad ir vieni, ir kiti kalba argumentuotai. Bet faktas, kad medikai neturi išsamių žinių apie žindymą. Medikai rūpinasi daugiau klinikiniais dalykais, o žindymo sritis palikta tokioje stadijoje, tarsi šie klausimai turėtų išsispręsti savaime. Bet juk savaime niekas nevyksta“, – sako tarptautinio lygio žindymo konsultantė, žindymo kursų vadovė ir viena iš Všį „Pradžių pradžia“ steigėjų Daiva Šniukaitė-Adner.
Anot jos, jei gimdymo namuose nesuteikiama pakankamai informacijos, ar bent jau paskatinimo, kad mama viską daro teisingai, moteris grįžta namo taip ir neišmokusi žindyti.
D.Šniukaitei-Adner nerimą kelia tai, kad Lietuvoje, 2010 metų duomenimis, tik 27 proc. kūdikių buvo išimtinai žindomi ( t.y. negauna jokio kito maisto ar gėrimų, tik motinos pieną) iki 6 mėnesių, nors išimtinai žindyti pirmąjį pusmetį Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja visus kūdikius. Ji taip pat įsitikinusi, kad reikia klausti ne ar Lietuvoje pakanka 8 Naujagimiui palankių ligoninių, bet ar jos tikrai atitinka tarptautinius šiam vardui keliamus kriterijus.
„Kadangi gimdymo stacionarų sumažėjo, tai procentaliai Naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo. Taigi tos aštuonios NPL yra beveik ketvirtadalis Lietuvoje veikiančių gimdymo namų. Užpernai šį statusą turinčiuose gimdymo namuose gimė 43 proc. naujagimių.
Bet jeigu visiškai sąžiningai vertinant pagal naujausius pasaulinius kriterijus, man kiltų klausimas, ar tos įstaigos tikrai pakartotinai gautų šį vardą“, – abejojo žindymo konsultantė.
Anot jos, ligoninių monitoringas vyksta nepakankamai reguliariai. Be to, neaišku, kas turėtų juo rūpintis.
Ligoninių monitoringas vyksta nepakankamai reguliariai. Be to, neaišku, kas turėtų juo rūpintis.
„Visame pasaulyje žindymo skatinimas laikosi ant savanorių pečių, tačiau valstybė juos palaiko. Dirba nepriklausomos nuo ministerijos organizacijos, kurios neturi jokios politinės įtakos tačiau yra šios srities specialistai, taip išvengiama komercijos.
Aš dirbu su šia programa 20 metų ir ne tik kad kiekvieną eilutę moku atmintinai, bet ir tų žodžių prasmę suprantu. O ministerijoje teisininkams pavedama tiesiog paruošti tvarką. Teisininkas skaito žodžius, bet jų nesupranta, todėl labai bijau, kad gali būti iškreipti, neteisingai interpretuoti kai kurie dalykai. O tai yra PSO prekės ženklas ir jis turi būti vykdomas taip, kaip jis aprašytas ir jokių interpretacijų neturi būti. Jei tai bus iškreipta, tada tai bus Lietuvos interpretacija, bet ne PSO standartas“, – svarstė D.Šniukaitė-Adner.
Ją liūdina ir tai, jog ligoninės ne tiek rūpinasi, kaip įgyvendinti NPL kriterijus, bet vis dar svarsto, ar apskritai verta siekti šio vardo: „Vis dar klausiama: „Ar mes nedraugiški be to?“ arba „Kokia iš to nauda ligoninei?“. Kartais žmonės galvoja, kad viską teisingai daro, gal taip ir yra, bet juk žinių niekada nebūna per daug. Kita vertus, jei sąžiningai laikomasi NPL principų, tai nauda tikrai yra – pirmiausia, laimingesnė ir sveikesnė mama, sveikas kūdikis, patenkintos šeimos.“
