Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 22d. 10:28

Žindymo specialistė E.Gurčinė – apie žindymo svarbą: „Vaikui nėra geresnio maisto nei motinos pienas“

Žindymas svarbus tiek vaikui, tiek mamai
123RF.com nuotr. / Žindymo specialistė, dula Eglė Gurčinė

Sakoma, kad motinos pienas – ir maistas, ir vaistas. Su tuo visiškai sutinka žindymo specialistė ir dula Eglė Gurčinė. „Taip idealiai subalansuoti maisto, kaip gamtoje sukurtas motinos pienas, net ir būdami labai geri mitybos specialistai nesugebėtume“, – sako pašnekovė. Su ja kalbamės apie žindymo svarbą ne tik vaikui, bet ir mamai. Taip pat apie pasiryžimą nenutraukti žindymo, iškilus problemoms ir, pavyzdžiui, mamai susirgus.

Naudinga fizinei ir emocinei sveikatai

Kiekviena moteris, kuri nors kartą gyvenime tapo mama, turi savo unikalią žindymo istoriją. Jos visos skirtingos – net ir ta pati moteris, augindama pirmą, antrą ar daugiau vaikų, kiekvieną kartą žindymą išgyvena kaip naują patirtį.

Ji nebūtinai sklandi – sunkumų žindant patirti gali net ir ne pirmą kartą gimdžiusi moteris. Vis dėlto, pasak žindymo specialistės E.Gurčinės, svarbiausia tokiu atveju nenuleisti rankų ir žinoti, kodėl žindymas toks svarbus vaikui ir mamai.

Asmeninė nuotr./Žindymo specialistė, dula Eglė Gurčinė
Asmeninė nuotr./Žindymo specialistė, dula Eglė Gurčinė

Vienas iš labiausiai motyvuojančių dalykų yra žinia, kad motinos pienas yra ne tik visavertis maistas, turintis tinkamą santykį kūdikiui reikalingiausių medžiagų: jame nėra nieko nereikalingo.

„Kiekviena motinos pieno sudedamoji dalis atlieka tam tikrą funkciją. Jis lengvai virškinamas, skaidomas kūdikio organizme, teikia energijos, saugo nuo infekcijų“, – priminė pašnekovė. Tačiau žindymas ir motinos pienas vaikui suteikia ne tik maistinės vertės, bet ir fizinį ir emocinį saugumą.

„Mama, glausdama kūdikį prie krūties, užtikrina fizinį ir emocinį artumą, sukuria saugumo jausmą. Tai labai reikalinga kūdikio asmenybės vystymuisi. Tačiau lygiai taip pat – ir mamai. Žindymas padeda sukurti harmoningą motinos-vaiko santykį“, – pabrėžė žindymo specialistė.

Motinos pienas yra ne tik visavertis maistas, turintis tinkamą santykį kūdikiui reikalingiausių medžiagų: jame nėra nieko nereikalingo.

Diskusijos – žindyti ar ne, kiek ilgai tai daryti – senos kaip pasaulis. Vis dėlto per pastarąjį šimtmetį buvo atlikta tiek mokslinių tyrimų, kad abejoti motinos pieno nauda neįmanoma.

„Mokslas jau seniai tyrinėja motinos pieno sudėtį ir vis dar atranda naujų dalykų. Įdomu tai, kad pradėti tyrimai su vėžiu sergančiais žmonėmis. Manoma, kad motinos pienas gali būti naudingas ir jų gydymui. Aišku, tam dar reikia daug tyrimų, bet tai parodo, koks vertingas yra motinos pienas“, – kalbėjo E.Gurčinė.

Motinos pienas – idealus maistas vaikui ir dėl to, kad jo sudėtis nuolat kinta.

„Kiekvienos motinos pienas yra skirtingas. Net ir skirtingu paros metu jis kinta. Naktį jis yra riebiausias ir maistingiausias, dienos metu sudėtis kinta. Jo maistingumas priklauso ir nuo to, kokio amžiaus vaikui skirtas – ar naujagimiui, kuriam reikalingas priešpienis, ar vyresniam kūdikiui.

Jeigu gimsta ankstukas – vėlgi motinos pienas yra skirtingas ir kitokios sudėties. Tokios, kokios reikia būtent prieš laiką gimusiam kūdikiui.

Taigi, motinos pienas yra nepastovus, nuolat kintantis ir prisitaikantis būtent prie tam tikro vaiko tuometinių poreikių. Tai iš tiesų unikalu ir nepalyginama su mišiniu, kurio sudėtis pastovi“, – sakė žindymo specialistė.

Donorinis pienas savo verte geresnis pasirinkimas nei mišinys

Žindymo istorija primena, jog praėjusiame amžiuje pasiturinčios motinos retai kada žindė savo vaikus pačios – tam būdavo randamos žindyvės. Jų pagalbos prireikdavo ir tuomet, jei kūdikį žindanti motina tam tikru metu neturėdavo pakankamai pieno (paprastai dėl to, kad žindymas dažnai būdavo įspraustas į laiko rėmus, kai žindoma ne pagal vaiko poreikį).

123RF.com nuotr./Donorinis pienas
123RF.com nuotr./Donorinis pienas

Šiais laikais tam tikra prasme žindyves pakeitė vadinamasis donorinis pienas. Jo reikšmė, pasak E.Gurčinės, labai didelė.

„Pavyzdžiui, jis labai praverčia tol, kol mamai „užsikuria pieno fabrikėlis“ po sunkaus gimdymo arba kai vaikelis gimsta neišnešiotas. Žinoma, jei reikėtų išdėlioti eilės tvarka, tai pirmiausia eitų savos mamos pienas, tuomet – donorinis pienas, o jeigu jau šių nėra arba neužtenka – naudojamas mišinys“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Ji priminė, jog „pieno banko“ donorystėje galioja tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, pieno paaukoti gali tik moteris, kurios kūdikis yra ne vyresnis nei 6 mėnesių.

„Vyresnio vaiko mamos pienas yra pritaikytas jau vyresniam vaikui. O donorinio pieno paprastai reikia naujagimiams“, – sakė E.Gurčinė.

Atsiradus problemoms nelikite vienatvėje

Dar visai neseniai Lietuvoje žindyti kūdikius mamos nebuvo skatinamos. Iš tų laikų likę daug mitų apie tai, kad, pavyzdžiui, ne visos moterys turi pakankamai pieno. Mokslas seniai paneigė šiuos dalykus. Be to, keitėsi ir visuomenės požiūris į žindymą.

Pastaruosius dešimt metų, tobulėjant mokslui, žindymo nauda nebeabejojama. Teigiamą įtaką tam padarė ir gydymo įstaigos bei jose dirbantys medikai – naujagimiams palankiose ligoninėse mamos yra skatinamos maitinti naujagimius savo arba donoriniu pienu. Vis dėlto nemaža dalis išėjusios iš ligoninės susiduria su sunkumais žindyti ir gana greitai motinos pieną pakeičia pieno mišiniu.

Priežasčių, dėl ko taip atsitinka, daug ir visos jos asmeniškos. Vis dėlto yra ir bendrumų. Iš į ją besikreipiančių klienčių žindymo specialistė neretai girdi panašias istorijas.

„Pati pradžia beveik visoms moterims būna sunki. Tačiau susidūrus su pirmomis problemomis reikia išsaugoti vidinį norą žindyti. Turėti motyvaciją ir žinoti, kad tas kelias gal ir nelengvas, bet išsprendžiamas“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, krizinėse situacijose labai svarbus aplinkos palaikymas – vyro, kitų šeimos narių ir artimųjų.

„Mamos po gimdymo būna pavargusios, pasimetusios, išsiblaškiusios. Moters hormonai labai svyruoja, kartu su jais ir nuotaika. Vieną minutę gali žiūrėti į vaikutį ir gėrėtis juo, džiaugtis, kaip pasisekė. Bet už minutės gali verkti, nes nesusigaudai kas vyksta, nesuprasti, kodėl taip nesiseka. Labai svarbu, kad tuomet jas pastiprintų artimieji, medicinos personalas. Kai kur gimdymo namuose jau yra ir žindymo konsultantės. Jei jų nėra, prašykite akušerių pagalbos. Svarbiausia patikėti pačiai mamai, kad ji gali žindyti“, – kalbėjo žindymo specialistė.

123RF.com nuotr./Susidūrus su žindymo iššūkiais moteriai svarbus artimųjų ir vyro palaikymas
123RF.com nuotr./Susidūrus su žindymo iššūkiais moteriai svarbus artimųjų ir vyro palaikymas

Užklupus sunkumams ji visuomet pataria moterims pagalvoti, kiek laiko jos nori žindyti. Dažniausiai trumpiausias nurodomas laikas būna iki primaitinimo, t.y. iki pusmečio.

„Mamoms tuomet sakau: „Jūs padirbsite savaitę, galbūt dvi. Bus galbūt sunkiau, bet paskui turėsite rezultatą ir džiaugsitės, kad žindote ir nepasidavėte“, – sakė pašnekovė.

E.Gurčinė priminė, kad teorinių žinių auginant vaikus dažniausiai nepakanka. O praktinių šiais laikais mes natūraliai gauname per mažai.

„Dažna moteris iki gimstant savo vaikui neturi įsivaizdavimo, kaip atrodo kūdikio auginimas. Mes gyvename mažose šeimose (vyras, žmona ir kūdikėlis) ir iki susilaukdami vaikų nebūname susidūrę su jų priežiūra. Nesame italų ar ispanų šeimos, kuriose močiutės, seneliai, seserys gyvena kartu ir vieni kitiems padeda. Mes, lietuviai, neturime to „kaimo“ šalia. Todėl labai dažnai parvažiavus į namus, į tą „savo dėžutę“ daugiabutyje su kūdikėliu nežinome, ką daryti“, – kalbėjo dula.

Realybė kitokia, nei feisbuke ar instagrame

Didelius lūkesčius susikurti „padeda“ ir socialiniai tinklai bei žiniasklaida, kuriuose motinystė ir žindymas parodomi kaip stebuklas ir nuolatinė ideali būsena.

„Žiūrint į juos, galima pagalvoti, kad kūdikis visada yra mielas ir gražus. Jis tik valgo, miega, tuštinasi. Mamytė graži ir pasipuošusi vaikšto su gražiu vežimėliu parke. Iš tikrųjų taip būna ne visada“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, reikėtų nepamiršti, kad tapus mama moters gyvenime tuo metu vyksta daug procesų.

„Pirmiausia įvyksta perversmas moters galvoje, savo padaro hormoninis fonas. Galiausiai prisitaikyti turi ir lėliukas, tėtis. Visiems daug jausmų ir sumišimo. Todėl ir svarbu turėti su kuo pasidalinti savo džiaugsmu ir nerimu“, – nekentėti vienatvėje ragino pašnekovė.

Tiesa, pastiprinti moters pasiryžimą žindyti gali ne visi. Kai kurios močiutės neretai padaro „meškos paslaugą“, patardamos dukroms „nesikankinti“ ir „nekankinti vaiko“, o geriau duoti mišinuko. Palaikymo mamoms kartais pritrūksta ir poliklinikose, kur šeimos gydytojai neretai pasiūlo mišinuką, kaip lengviausią kelią.

Anot E.Gurčinės, tokiu atveju svarbu rasti žmogų, kuris jau turi geros patirties su žindymu ir gali pastiprinti abejojančią mamą. Galbūt tai draugė, o gal – žindymo specialistė? Svarbiausia – pasitikėjimas tuo žmogumi ir jo patirtimi.

Fotolia nuotr./Maitinimas krūtimi
Fotolia nuotr./Maitinimas krūtimi

Sunkumai užklupti gali ne tik žindymo pradžioje

Ne vienerius metus žindymo klausimais šeimas konsultuojanti E.Gurčinė sakė, jog dažniausiai į ją kreipiasi pirmo kūdikio susilaukusios moterys. Kai kurios skambina tiesiai iš gimdymo namų.

„Klausia, kodėl kūdikis daug miega, jaudinasi, kad neišeina jo prižadinti ir pamaitinti. Skundžiasi, kad neturi pakankamai pieno arba jis nebėga, nors taip atrodo tik tuomet, kai mes bandome jo nusitraukti – kai vaikas žinda, pienas ir pradeda bėgti. Pirmos problemos tikrai kyla gimdymo namuose“, – sakė pašnekovė.

Antroji problemų banga gali kilti grįžus namo. Paprastai šis laikas sutampa su priešpienio pasibaigimu ir pieno atsiradimu. „Tuomet moterims krūtys pribrinksta, būna kietos, vaikelis neištraukia pienuko. Būna, kad moterims užkyla temperatūra, prasideda uždegimas – tuomet mamos ieško pagalbos, kaip sau ir vaikui padėti ištraukti pienuką“, – pasakojo žindymo specialistė.

Nemaža dalis moterų pagalbos pradeda ieškoti, kai užklumpa su žindymu susiję skausmai. Tiesa, kaip pastebėjo pašnekovė, lietuvės šiuo klausimu labai kantrios.

„Kai kurios mamos linkusios labai ilgai kentėti. Joms svarbu, kad vaikas valgytų. Yra tokių, kurios kentėdamos skausmą toliau žindo kūdikį net iki trijų mėnesių. Tai nėra gerai. Sakyčiau, kad geriau elgiasi tos, kurios nekantrios ir jau trečią dieną po prasidėjusio spenelių skausmo skambina ir prašo pagalbos. Žindymas neturi būti kančia, jis turi būti malonumas. Pirmos paros, savaitė gali įnešti skausmo, nes niekas niekada nestimuliavo nei spenelių, nei krūtų. Bet tikrai ne ilgiau“, – tikino žindymo specialistė.

Žindymas neturi būti kančia, jis turi būti malonumas.

Augant kūdikiui paprastai žindyti tampa lengviau – šeima jau turi savo ritmą. Tačiau net ir čia gali užklupti problemos. Viena jų – per mažas svorio priaugimas, kai motinos pienu maitinamas kūdikis priauga per mažai arba nepriauga iš viso, kartais – jo svoris net krenta. Tai įneša nerimo.

„Yra tokia taisyklė, kad per pirmus tris mėnesius mažiausias kūdikio svorio prieaugis per mėnesį turėtų būti 500 g. Pirmąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis skaičiuojamas nuo jo numesto svorio. Galima skaičiuoti taip: 500 g per mėnesį arba 1 kg 500 g per pirmus tris mėnesius.

Bet kai vaikelis priauga minimumą, reikėtų pasižiūrėti, ar nėra žindymo trukdžių. Galbūt žindymas vyksta nepatogiai, ir vaikelis negali pasisotinti tiek, kiek nori? Gali būti ir fiziologinių priežasčių, pavyzdžiui, prisegtas liežuvio pasaitėlis.

Žindymo efektyvumą mažina ir tarpininkai – buteliukas, čiulptukas, antspeniai. Pačioje pradžioje ypač svarbus mamos ir vaiko duetas. Vaikas galbūt dažniau žįstų ir būtų „ant krūties“, o mes jį užkišame čiulptuku. Užuot stimuliavęs krūtį ir daugiau žindęs, jis tiesiog ryja seiles čiulpdamas krūties pakaitalą“, – galimus „kaltininkus“ vardino E.Gurčinė.

Ji priminė, kad net ir iš tiesų per mažai priaugant kūdikiui, visų pirma reikėtų ieškoti pagalbos ir atrasti, kur problema. Jei vis dėlto reikia, primaitinti mišinuku po žindymo ir tik žindymui draugiškais būdais: taurele, šaukšteliu, pipete ar naudojant žindymo sistemą.

Fotolia nuotr./Mamos pienas tampa prabangos preke
Fotolia nuotr./Mamos pienas tampa prabangos preke

Motinos pienas svarbus ir vyresniam vaikui

Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 metų ir ir ilgiau, kol tai priimtina mamai ir vaikui. Tačiau kiekviena mama turi pati nuspręsti, kiek laiko ji nori ir gali žindyti vaiką. Žinoma, reikalingiausias motinos pienas kūdikiams iki vienerių metų amžiaus, nes net ir pradėjus primaitinimą 6 mėnesių, motinos pienas vis tiek išlieka svarbiausiu maistu visus pirmuosius metus.

„Paskaičius mamų forumus ir grupes, man darosi „neskanu“, nes žindymas turbūt yra viena dažniausių temų, dėl kurių susipyksta mamos. Iš tiesų taip neturėtų būti.

Žindymas neturi būti susijęs su spaudimu. Žmonės gali pasirinkti, kaip jie nori auginti savo vaikus. Nereikia primesti savo įsivaizdavimų. Vis dėlto iš savo darbo praktikos matau pagyvėjimą: moterys domisi ir ilgalaikiu žindymu, konsultuojasi, skaito knygas“, – sakė žindymo konsultantė.

Tokią tendenciją ji sieja su žmonių sąmoningumu. Pasak pašnekovės, šeimose daugiau dėmesio kreipiama į sveikatą, sveiką gyvenimo būdą, mitybą, emocinę gerovę. Natūralu, jog tėvai nori duoti savo vaikams tai, kas geriausia. Šiuo atveju – motinos pieną ir saugų prieraišumą. Pastarasis poreikis niekur nedingsta vaikui perkopus vienerių metų amžių. Priešingai – ugdymo įstaigas ar buvimo namuose su aukle etapą pradėjusiam mažyliui mamos pienas gali būti ta būtina „vitaminų dozė“, kuri padės išlikti sveikam ir laimingam.

Žindymas turbūt yra viena dažniausių temų, dėl kurių susipyksta mamos. Iš tiesų taip neturėtų būti.

„PSO rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 m. arba ilgiau, kol tai yra abipusė nauda vaikui ir mamai. Aš visą laiką sakau, kad žindymas nėra tik juoda ir balta, t. y. nebūtina tik nutraukti arba tik žindyti pagal poreikį. Mes galime paplanuoti žindymą taip, kad būtų smagu abiem pusėm.

Yra tokių situacijų, kai vaikelis jau didesnis, supranta, kad sugeba „valdyti pasaulį“ ir pienelio prašo labai dažnai. Mamas tai pradeda erzinti ir varginti. Tada jos sako: „Viskas, reikia baigti.“ Bet nebūtina taip daryti.

Galima, pavyzdžiui, susimažinti žindymų skaičių pagal savo kūno poreikius ir palikti kelis maitinimus: prieš užmiegant, naktį ar tik ryte. Tokiu atveju mamos ir toliau suteiks vaikui taip reikalingą naudą, bet ir pačios jaučiasi gerai“, – kalbėjo E.Gurčinė.

123RF.com nuotr./Motinos pienas – idealiausias maistas vaikui
123RF.com nuotr./Motinos pienas – idealiausias maistas vaikui

Ji priminė, kad žindymas suteikia apsaugą ir mamai, ir vaikui. „Pavyzdžiui, susirgusi mama savo pienu perduoda vaikui specifinius antikūnus ir taip jį apsaugo. Aišku, tai nėra 100 proc. garantija, kad vaikas nesusirgs. Tačiau jis gali sirgti lengvesne ligos forma.

Jeigu yra atvirkščiai – vaikas pasigauna virusą, tuomet jis per savo seiles kontaktuodamas su mamos speneliu į mamos organizmą perduoda informaciją apie ligą. Tuomet mamos kūnas per porą valandų jau gamina pieną su tos ligos antikūnais. Taigi, vėliau žįsdamas vaikelis juos jau gauna“, – pasakojo pašnekovė.

Tai – vienas svarbiausių ilgalaikio žindymo privalumų, tačiau ne vienintelis.

„Mažo vaiko imunitetas nėra visiškai susiformavęs, todėl ilgalaikis žindymas pastiprina jį. Tai ypatingai svarbu vaikui išėjus į lopšelį ar darželį, kur jis susitiks su daugybe iki tol nepažintų virusų. Daugelis mamų įsivaizduoja, kad į darželį vaikas turėtų išeiti jau nebežindomas. Tačiau aš sakyčiau priešingai: motinos pienas vaikui sugrįžusiam iš darželio bus naudingas ne tik kaip pagalba nuo virusų, bet ir kaip galimybė lengviau sugrįžti į save. Prisiglaudęs prie mamos jis paleis emocijas, sukauptas per dieną, nurims“, – apie ilgalaikio žindymo naudą kalbėjo pašnekovė.

Ar galima žindyti vaiką, mamai susirgus COVID-19?*

  • Remiantis mokslo žiniomis, motinos COVID-19 ligos atveju, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu naujagimiui ar kūdikiui, panašiai kaip ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių virusinių infekcijų atveju. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) netgi rekomenduoja, kad gimus naujagimiui mama, užsikrėtusi koronavirusu, žindyti pradėtų nuo pirmosios naujagimio gyvenimo valandos.
  • Kadangi koronavirusas – naujas virusas, kol kas aprašyti tik keli kūdikių koronaviruso (COVID-19) infekcijos lengvos klinikinės eigos atvejai. Tačiau gimdyvių, sergančių COVID-19 liga, vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje, jų naujagimių gerklės tepinėliuose bei motinos piene infekcijos sukėlėjo nerasta.
  • Nors dar nėra įrodyta, tačiau tikėtina, jog mama, serganti šia infekcija, savo pienu gali perduoti naujagimiui specifinius COVID-19 antikūnus, jau praėjus kelioms dienoms nuo infekcijos ir taip apsaugoti vaiką nuo ligos arba palengvinti jos simptomus.
  • Žindyti nerekomenduojama tik esant sunkiai motinos infekcijai. Jei motina karščiuoja, kosėja ar skrepliuoja, ji ir kūdikis turėtų būti atskirti tol, kol sulaukiama COVID-19 infekcijos patvirtinimo iš laboratorijos. Jei atsakymas teigiamas, mama ir kūdikis laikomi atskirai. Jei atsakymas neigiamas, kūdikis gali būti su motina. Svarbu tai, kad sprendimas dėl mamos ir kūdikio atskyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į mamos pageidavimą, ligoninės logistiką ir epidemiologinę situaciją šalyje. Jei vaikas laikinai atskiriamas nuo mamos, jį rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu. Visais atvejais rekomenduoja palaikyti motinos laktaciją – pieno gamybą, kad būklei pagerėjus ji pati galėtų maitinti vaiką savo pienu.

*Informacija parengta pagal „National Perinatal Association“ duomenis


Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką