Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 27d. 09:20

Žinia jauniems: jei dabar imsitės veiksmų, nutolinsite senatvę ir sumažės silpnaprotystės rizika

„Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova
15min montažas / „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova
Kol nesusiduriame su senatvine silpnaprotyste vadinama demencija, jos atrodo, nėra. Tačiau amžėjant tėvams ir seneliams neišvengiamai pagalvojame ir apie savo ateitį. Kaip išvengti demencijos ir kitų psichikos sveikatos ligų, kas – mūsų valioje, o kiek nuo jos nepriklauso, „Camelia“ vaistinės projekte „Puiki sveikata – mažiau išlaidų“ kalbėjomės su vaistininke Sigita Izmalkova.

Vaistininkė sako, kad susirgti demencija – didelis sunkumas ne tik sergančiajam, bet ir visai šeimai. Be to, kad dėl šios ligos griūna gyvenimo kokybė, bet taip pat tai sukelia didelius nuotolius – kainuoja vaistai, papildoma priežiūra, slauga, kartais – reabilitacija ir pan. Kiek daugiau dėmesio skiriant savo sveikatai jauname amžiuje, ateityje galime išvengti ne tik gniuždančios ligos, bet ir didelių nuostolių visai šeimai.

Kas sukelia demenciją?

Senatvinė demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, ryškėja suvokimo, elgesio pokyčiai. Demencijos rizika didėja su amžiumi, o dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų.

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų sąlygotai demencijai įtakos turi padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai ir kt. kraujotakos problemos, galvos smegenų traumos, neatmetami ir genetiniai faktoriai.

Nuolatinis stresas, įtampa, neigiamos emocijos taip pat gali daryti įtaką demencijos atsiradimui. Vaistininkė sako, kad jaunesniame amžiuje pervargimą iššaukia užsitęsęs stresas. Šiuo metu pasaulyje – pandemija, todėl išgyvename daug nežinios, kaip bus su darbais, su vaikų mokslais ir t. t. Nuolatinis nerimas provokuoja psichikos sveikatos problemas. „Atėję į vaistinę žmonės skundžiasi, kad sunku užmigti, prabunda naktį, vakare negali pabėgti nuo minčių, kurios neleidžia ilsėtis. Tačiau tas „minčių nesusidėliojimas“, kaip dažnas pacientai įvardija, signalizuoja B12 trūkumą organizme”, – komentavo vaistininkė S.Izmalkova.

Kaip atpažinti pirmuosius demencijos požymius?

Kraujagyslinė demencija gali po truputį progresuoti metų metus, o gali žaibiškai, kai per kelis mėnesius žmogus tampa neatpažįstamas.

„Iš pradžių žmonės pastebi, kad sutrinka atmintis – kažką pamiršta, tampa labiau išsiblaškę, blogėja bendra sveikatos būklė, pasidaro apatiški, nebedžiugina įprasta veikla, patiria sunkumų kontroliuodami savo emocijas, kaip sako patys žmonės, tarsi nebesupranta savęs“, – vardijo vaistininkė.

Dažnas požymis – atsiradusi empatijos stoka, kai sunku ir suprasti, ir užjausti kitą. Haliucinacijos, kiti simptomai būdingesni vėlyvesnėms demencijų stadijoms. Didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių neatskiria demencijos simptomų, tad nesikreipia į specialistus.

123rf nuotr./Demencija
123rf nuotr./Demencija

„Dažnas numoja ranka, kad kažką pamiršta, nurašydamas tai amžiui. Susirūpina tik kai pradeda pamiršti elementarius dalykus, pvz., išsitraukęs piniginę nebesusieja, kad reikia parduotuvėje išsiimti pinigus, arba ištiesia ranką kažką imti ir „iškrenta mintis“, ko reikėjo. Atrodo, maži, nereikšmingi dalykai, bet gali signalizuoti demencijos pradžią“, – sakė 15min pašnekovė.

Sergantieji demencija gali pasidaryti apatiški, nebesidomėti įprasta veikla, sunkiai kontroliuoti emocijas. Sunku bendrauti, todėl siaurėja artimųjų ratas. Kadangi demencija neigiamai veikia gebėjimą mąstyti, žmogui gali pasidaryti sunku planuoti, organizuoti.

Paklausta, ar minėti požymiai gali rodyti ir elementarų pervargimą, S.Izmalkova sakė, kad taip, jeigu juos jaučiantis žmogus yra jaunesnio amžiaus.

Daugybė būdų, kaip sumažinti riziką

Kaip pabrėžė „Camelia“ vaistininkė S.Izmalkova, vieno būdo išvengti demencijos nėra, tačiau riziką mažina sveikas gyvenimo būdas, nervų sistemos ligų profilaktika, nes švelninti padarinius – daug sunkiau.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuovargį padeda mažinti magnis ir vitaminas B12. Mūsų smegenys, ypač galvos kaktinės srities, turi daug omega-3 riebalų rūgšties DHR. Būtent jos daugėja, kai smegenys auga, vystosi, tačiau mažėja mums senstant. DHR svarbą smegenų veiklai įvairiais aspektais tyrinėja viso pasaulio mokslininkai. Įrodyta, kad kasdien omega-3 riebalų rūgšties DHR kurio turetų būti ne mažiau kaip 250 mg, palaikoma normali smegenų funkcija”, – komentavo S.Izmalkova.

„Camelia“ vaistinės nuotr./Sigita Izmalkova
„Camelia“ vaistinės nuotr./Sigita Izmalkova

Pasak vaistininkės, mūsų visuomenėje B grupės vitaminai ir magnis turėtų būti tokia pat taisyklė, kaip papildyti organizmą vitaminu D, žinant, kad Lietuvoje trūksta saulės ir daugumai diagnozuojamas jo trūkumas. Kaip pabrėžė vaistininkė, vitaminas B12 būtinas visų kūno ląstelių funkcionavimui, yra reikalingas išgauti energijai iš baltymų ir riebalų, normaliai kraujodarai, palaiko nervų sistemos vientisumą ir DNR sintezę. Kai trūksta B12 gali sutrikti galūnių, ypač rankų, jutimai („bado adatėlėmis“, „laksto skruzdėlytės“). Stokojant šio vitamino vystosi mažakraujystė: sutrinka deguonies tiekimas ląstelėms, gali varginti nuovargis, silpnumas, mieguistumas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sportas, sveika mityba ir tinkama ligų prevencija tikimybę susirgti sumažina trečdaliu. Net jei nepavyksta išvengti ligų, jos būna lengvesnės formos.

„Penkias dienas per savaitę bent po 30 minučių turėtume aktyviai pajudėti, kad ir kokio amžiaus būtume. Vyresni dažnai turi problemų su sąnariais ar kitų bėdų, kurios tampa pasiteisinimu nesportuoti. Tačiau net ir turint sveikatos problemų galima rasti tinkamų būdų judėti, pvz., pasirinkti šiaurietišką ėjimą, lengvas mankštas namuose. Jauno ir vyresnio žmogaus fizinis aktyvumas skiriasi, bet pusvalandį per dieną aktyvesniam pajudėjimui tikrai kiekvienas galime atrasti“, – neabejoja vaistininkė. – Be to, per dieną žmogus turi suvalgyti maždaug 400 gramų vaisių ir daržovių, tačiau nedaug žmonių tiek suvartoja. Manau, geriausiu atveju 30-40 proc., nes jaunimas skuba, o vyresniems neretai nevirškina, sunku sukramtyti ar sukyla rūgštys. Todėl maisto papildai, mano nuomone, turėtų būti kasdieninė prevencija, norint išvengti sveikatos problemų.“

123RF.com nuotr./Ruduo
123RF.com nuotr./Ruduo

Senatvinės demencijos profilaktikai labai tinka įtraukiantis lavinimasis. „Mokantis kalbų, sprendžiant kryžiažodžius ar pan., aktyvinami mūsų smegenų centrai. Darbas yra darbas, o demencijos prevencijai reikia papildomos protinės veiklos, jei norime ir vyresniame amžiuje sveikai gyventi“, – atkreipė dėmesį „Camelia“ vaistininkė.

Ne be reikalo rekomenduojama vartoti ir ginkgo biloba preparatų, vertinamų dėl poveikio pažintinei funkcijai, atminčiai ir proto aštrumui. „Demencija siejama su pažinimo funkcijos blogėjimu, o smegenų žolele vadinamo ginkmedžio teigiamas poveikis jai kaip tik ir įrodytas moksliniais tyrimais, taigi, šis preparatas naudingas demencija sergantiems pacientams“, – komentavo S.Izmalkova. Veikliosioms medžiagoms prireikia laiko parodyti savo galią, bet maždaug po 4-6 savaičių pavartojus ginkmedžio rezultatai būna akivaizdūs: pagerėja atmintis, koncentracija, budrumas, pažintiniai gebėjimai.

„Camelia“ vaistinės nuotr./„Camelia“ vaistinė
„Camelia“ vaistinės nuotr./„Camelia“ vaistinė

Vaistininkė, kasdien bendraudama su pacientais, išgirsta, kad maisto papildai nemažai kainuoja. Visgi, pabrėžia S.Izmalkova, žinant kai kurias gudrybes, maisto papildų galim įsigyti už mažą kainą, o jauname amžiuje apsirūpinus būtinomis maisto medžiagomis, ateityje galime išvengti sunkių ligų, dėl kurių patirsime ne tik finansinių, bet ir moralinių nuostolių. „Kas mūsų valioje, privalome dėti visas pastangas siekiant išvengti sunkių ligų. Šiais laikais priemonių turime daugybę, tad belieka jomis pasinaudoti“, – reziumuoja „Camelia“ vaistininkė S.Izmalkova.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką