Kibernetiniai sukčiai dažniausiai dirba po vieną arba didesnėmis grupuotėmis bei siekia išvilioti pinigus arba svarbius duomenis. Tai tampa žymiai paprasčiau šiomis dienomis, kuomet sukčiai naudojasi vis labiau besivystančiu dirbtiniu intelektu.
Lietuvoje vis dar dominuoja sukčiavimas elektroniniais laiškais, padidėjęs yra telefoninių skambučių sukčiavimas, investicinis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas bei avansiniai mokėjimai.
Tačiau šiuo metu atsiranda ir naujų, gyventojams mažai žinomų sukčiavimo būdų. Lietuvoje yra suaktyvėjęs žmonių verbavimas, kuomet bandoma tam tikrų kompanijų darbuotojus užverbuoti siekiant gauti platesnės auditorijos kontaktus bei vis labiau plintantys įmonių QR kodai.
„Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis įvardija, kokių naujų metodų reikėtų pasisaugoti.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
