Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie anonimiškumą globaliame tinkle

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Jacobas Appelbaumas, nepriklausomas kibernetinio saugumo ir kriptografijos ekspertas iš Vašingtono, vienas laukiamiausių konferencijos pranešėjų, stovi „Linux.conf.au 2012“ scenoje, kantriai laukdamas ilgo organizatorių pristatymo.

Jacobas Appelbaumas, nepriklausomas kibernetinio saugumo ir kriptografijos ekspertas iš Vašingtono, vienas laukiamiausių konferencijos pranešėjų, stovi „Linux.conf.au 2012“ scenoje, kantriai laukdamas ilgo organizatorių pristatymo. Prieš pradėdamas skaityti pranešimą, Jacobas išmaniuoju telefonu fotografuoja salėje susirinkusius klausytojus, o nuotraukas, kaip vėliau prisipažįsta pats, nieko nelaukdamas išsiunčia, baimindamasis, kad mobilusis įrenginys gali būti konfiskuotas oro uoste pakeliui namo į Jungtines Valstijas.

Tai toli gražu nėra tik pranešėjo hiperbolė — keliauti ypač mėgstantis Appelbaumas jau daugelį kartų buvo sulaikytas pasienyje. Dar 2010-tųjų liepą, Jacobas bent dvyliktąjį kartą buvo trumpam įkalintas Niujorko Newarko oro uosto apklausų kambaryje, jo lagaminas kruopščiai apieškotas, o trys korinio ryšio telefonai konfiskuoti ir niekada negrąžinti.

Ekspertas sulaukia tokio specialiųjų tarnybų dėmesio ne dėl įtarimų teroristine veikla ar bandymų įsivežti Jungtinėse Valstijose draudžiamus „Kinder siurprizus“. Appelbaumas kovoja už laisvę bei anonimiškumą internete — vertybes, kurios šiandieninėje visuomenėje yra ypač svarbios, nors dažnai nuvertinamos žinasklaidoje bei negerbiamos daugelio interneto vartotojų.

Appelbaumas, vienas svarbiausių gerai žinomo anonimiškumo tinklo „Tor“ vystytojų, moko pasaulio bendruomenes efektyvių slaptumą tinkle užtikrinančių priemonių. Nuo pat jo egzistavimo pradžios, projektas „Tor“ padėjo beveik 36-iems milijonams vartotojų pajusti tinkrąją žodžio kiberentinėje erdvėje laisvę, tuo pat metu nekeliant grėsmės privatumui. „Tor“ tapo nepakeičiamu įrankiu plintant disidentinėms idėjoms Irane bei Egipte.

Kibernetinio saugumo specialistas pranešimą pradeda įdomiu britų filosofo Jeremy Benthamo suformuluotos idėjos pristatymu. 18-tojo amžiaus pabaigoje Benthamas iškėlė visuomeninio pastato, kuriame visi gyventojai gali būti stebimi bet kuriuo laiko momentu idėją. Pastatas, kurį filosofas vadino panoptikonu, kartais buvo laikomas idealaus kalėjimo modeliu ir turėjo sukurti didžiausios įmanomos gyventojų elgesio kontrolės mechanizmą.

Jeremy Benthamas buvo tikras, kad žmonės elgiasi kitaip, kai žino, jog yra stebimi. Per keletą pastarųjų metų, įvairioms šiandieninės visuomenės institucijoms stebėti gyventojų elgesį darėsi vis lengviau. Net ir  nepaisant to, kad egzistuoja aiškūs oficialūs įstatymai, ribojantys sekimo galimybes. Daugeliu atveju randami visai paprasti būdai tokių teisės aktų nepaisyti, o globalus panoptikonas kuriamas iš pirmojo žvilgsnio nekaltų projektų pagalba.

Susidomėjimas privatumu globaliame tinkle išaugo dėl pastarųjų metų Wikileaks veiklos, naujienų apie SOPA bei PIPA įstatymus, tinklo turinio filtrus Kinijoje bei įstatymų, įgalinančių autorinių teisių savininkus reikalauti operatorių nutraukti paslaugų teikimą įtariamiems pažeidėjams. Šiandien interneto vartotojai jau žino apie riziką privatumui, kylančią tokių kompanijų, kaip Google, Twitter ar Facebook teikiamų paslaugų vartotojams. Keletas net žino, kad įprasti tinklo paslaugų, judriojo ryšio teikėjai, finansinės institucijos turi visas technines galimybes kaupti jų naršymo, atsiskaitymo kredito kortele duomenis ar tekstines žinutes.

Kad ir kaip bebūtų, daugelio internetinės bendruomenės narių nuomone, šie neturi ko slėpti, nėra niekuo ypatingi ir todėl nebijo viešumos bei galimo veiklos registravimo. Šiandien galite ir nebūti niekuo ypatingu, tačiau nežinia, kas gali būti laikoma ypatingu ateityje. Tiesą sakant, visai nesunku internete aptikti kažką, ko aptikti įprastai neturėtumėte. „Labai lengva netyčia susipažinti su kažkuo, kas pažįsta kažką kas yra įtrauktas į vieną iš vyriausybės juodųjų sąrašų“, — „Linux.conf.au“ sakė J. Appelbaumas. Visame globaliame tinkle vykdomos veiklos ataskaitos, istorijos failai dažnai saugomi nepriskiriant jiems jokios galiojimo pabaigos datos, todėl gali būti panaudoti patogiausiu metu. Iš metų metus kauptos informacijos išsirinkti kažką įtartino negali būti labai sunku. Kiekvieno populiarios paslaugos serverio veiklos ataskaita, vadinamasis „log“ failas, gali daug ką papasakoti, o jį analizuojantys specialistai pasitelkę interpretacijos laisvę — dar daugiau.

Vien Australijoje, anot senatoriaus ir žaliųjų partijos atstovo Scotto Ludlamo, praėjusiais metais buvo pateikta šimtai tūkstančių valstybės institucijų prašymų joms perduoti asmeninius gyventojų veiklos tinkle metaduomenis. Metaduomenis sudaro tokia informacija, kaip asmens geografinė padėtis, siunčiamų failų pavadinimai, apimtys ir tipai, bet ne turinys, taip pat telefonų numeriai, tinklapių adresai, bet ne žinučių tekstai. Dėl nedidelės spragos teisinėje sistemoje, vyriausybėms dažnai nereikia sudėtingų ir ilgų procedūrų leidimui manipuliuoti tokia meta-informacija gauti, nes „metaduomenys nėra svarbūs“. Akivaizdu, kad metaduomenys yra svarbūs ir suteikia pakankamai informacijos; institucijų susidomėjimas jais tai tik įrodo. Įvairios istorijos bei interpretacijos gali būti sukurtos net ir nežinant failų ar susirašinėjimo turinio, tik jų pavadinimus bei vietoves.

Ne paslaptis, kad daug naujų komunikacijos įrenginių parduodami su jau įdiegtomis navigacijos, o kartu ir nuotolinio sekimo funkcijomis. Tokių funkcijų žemiausiojo lygio valdymas dažnai glūdi giliai įrenginio programinėje įrangoje, o jos kodo tekstas vartotojams negali būti žinomas. Negalima atmesti ir galimybės, kad pozicijos nustatymo mechanizmai gali būti aktyvuoti vartotojui nežinant. 2005-tųjų sekimo Graikijos vyriausybėje istorija, vadinamoji „Atėnų afera“, patvirtina galimą sekimo naudojant mobilias ryšio priemones grėsmę ir atskleidžia milžinišką sekimo įrankių įtaką kontrolės sudarymui. Kaip sakė J. Appelbaumas, asmeninio ryšio įrenginiai tampa nuotolino stebėjimo prietaisais, kurie kartais tinka ir skambučiams artimiesiems.

Asmens identifikacija tinkle padeda kontroliuoti skelbiamos informacijos turinį, tačiau tai tik vienas iš daugybės viešosios informacijos tinkle cenzūros būdų. Kinijos institucijų griežtos teisinės normos neleidžia pasiekti draudžiamų tinklapių, o svarbiausia, kuria baimę net bandyti kovoti už laisvę tinkle. Kitose moderniose valstybėse, baimė būti sučiuptam indukuojama teisiniais grasinimais; taip kuriamas panoptikoniškas cenzūros mechanizmas. Stebimi žmonės elgiasi kitaip, ir, įdomiausia, kad patys pradeda cenzūruoti savo skelbiamą informaciją. Kinijos ryšio paslaugų teikėjai, nenorėdami prarasti galimybės veikti dėl vartotojų skelbiamų žinučių, patys pradeda redaguoti viešus pranešimus. Da-ma, arba didžiosios mamytės — kompanijų darbuotojai, atsakingi už turinio cenzūrą — kasdien stengiasi pašalinti bet kokius vartotojų publikuotus tekstus jautriomis temomis. Būtent dėl menkiausios baimės būti sučiuptiems, net ir vakariečiai vengia lankyti kontraversiškus tinklapius, vengia išsakyti savo laisvas teises, prisidėti prie tokią veiklą skatinančių organizacijų bei lieka nuošalėje anonimiškumą užtikrinančių priemonių. Priešingai, čia vyrauja sunkiai paaiškinama tendencija dalintis asmenine informacija, nuotraukomis bei tikslia geografine padėtimi milžiniškuose tinkluose.

Ką galime padaryti mes? Laisva, atviro kodo programinė įranga yra nepaprastai svarbus įrankis kovoje prieš visuotinę kontrolę. Vartotojai privalo žinoti, kas vyksta jų nešiojamuose įrenginiuose, ryšio paslaugų teikėjų serveriuose, kompiuteriuose bei nuotolinėse duomenų saugyklose. Laisvųjų programų naudojimas užkerta kelią kontrolei, paslėptam mašininės įrangos valdymui, duomenų sekimui bei įrašymui.

Anonimiškumas tinkle svarbus ne tik užtikrinant asmens laisves, bet ir saugumą. Galimybė likti nežinomu griauna visuotinio institucinio stebėjimo strategiją, trukdo taikyti įprastas informacijos cenzūros priemones. Atviri projektai, tokie kaip jau minėtasis Tor, padeda išlikti nežinomu bei kuria anonimišką informacijos platinimo tinklą — tinklą, kuriuo visai neseniai sėkmingai naudojosi Irano bei Egipto disidentų bendruomenėms.

Galiausiai, svarbu žinoti apie laisvos informacijos skelbimo bei gavimo teisę, išmokti ja naudotis prieš  ribojančius institucijų aktus. Svarbu neleisti, kad naujos teisinės priemonės griautų atvirą ir laisvą globalųjį tinklą be išorinės teisėto turinio kontrolės.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt