Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie planetos deguonį

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji žemės „plaučiai“ - iš tikrųjų jų indėlis į atmosferos turtinimą deguonimi praktiškai yra lygus nuliui.

Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji žemės „plaučiai“ - iš tikrųjų jų indėlis į atmosferos turtinimą deguonimi praktiškai yra lygus nuliui.

Niekas nepaneigs to fakto, kad Žemės atmosferą sukūrė ir palaiko būtent augalai. Ir tai atsitiko todėl, kad jie išmoko (o gal kažkas juos išmokino arba jie buvo tokie gabūs nuo pat pradžios) organines medžiagas kurti iš neorganinių, panaudodami tam saulės energiją mums žinomu fotosintezės būdu. Tik ne tuo, kurį įkalė į galvą mokykloje botanikai, o kiek kitokiu. Bet istorija ne apie tai, o apie fotosintezę,  galite pasiskaityti čia. Dėka fotosintezės augalų lapai kaip gamybos atlieką išskiria laisvą deguonį. Šios būtinos mums dujos pakyla į atmosferą ir po to tolygiai pasiskirsto joje.

Įvairių institutų duomenimis, mūsų planetoje kasmet į atmosferą yra išmetama apie 145 milijardus tonų deguonies. Ir didelė šio kiekio dalis sunaudojama visai ne planetos gyventojų kvėpavimo procesui, o mirusių organizmų ardymui, paprasčiau sakant – puvimui (maždaug 60% nuo gyvų organizmų naudojamo kiekio). Kaip matome, deguonis ne tik suteikia mums galimybę kvėpuoti, bet ir yra savotiška krosnis šiukšlių deginimui.

Žinome mes ir tai, kad bet kuris medis nėra amžinas, todėl, kai ateina laikas, ir jis miršta. Kai miško giganto kamienas nukrenta ant žemės, jo organizmą  ardo tūkstančiai grybelių ir bakterijų gana ilgą laiką. Visi jie naudoja deguonį, kurį gamina jiems likę gyvi augalai. Tyrinėtojų paskaičiavimais šiai „teritorijos tvarkymo akcijai“ sunaudojama apie 80% miško pagaminto deguonies.

O likę 20%  deguonies pakliūna visai ne į „bendrą atmosferos fondą“, bet yra sunaudojami miško gyventojų savo reikmėms, juk ir jiems reikia kvėpuoti, tam, kad iš maisto pasigaminti energiją gyvybei palaikyti. Kadangi miškai, kaip taisyklė, yra pakankamai tankiai apgyvendintos gyvybe zonos, tai šio likučio vos užtenka patenkinti jų gyventojų poreikius. Kaimynams, pavyzdžiui, miestų, kuriuose augalijos mažai, gyventojams jau nieko nelieka.

Tai kas gi tada yra pagrindinis šių būtinų kvėpavimui dujų tiekėjas Žemėje? Sausumoje, kaip nebūtų keista... pelkės. Visiems žinoma, kad, kai pelkėje žūsta augalai, jų organizmai nesuyra, nes atliekantys šią misiją grybeliai ir bakterijos negali gyventi pelkiniame vandenyje – ten daug gamtinių antiseptikų, kuriuos išskiria samanos.

Mirusios augalų dalys nesuirusios leidžiasi į dugną ir sudaro durpių klodus. O jei nėra irimo, tai ir deguonis nenaudojamas. Todėl pelkės į bendrą deguonies fondą atiduoda apie 50% jų pagaminamo deguonies. Kitą dalį sunaudoja šių nelabai patrauklių, bet labai naudingų vietų gyventojai.

Tik bėda, kad tas pelkių indėlis nėra toks jau didelis, nes Žemėje jų yra ne tiek jau daug. Kur kas aktyviau šioje deguonies akcijoje dalyvauja mikroskopiniai vandenyno vandens augalai, kuriuos mokslininkai vadina fitoplanktonu. Šios būtybės tokios mažos, kad paprasta akimi jų praktiškai nepamatysi. Tačiau jų bendras kiekis yra labai didelis, skaičius sukasi apie milijardų milijonus.

Visas pasaulio fitoplanktonas gamina 10 kartų daugiau deguonies, negu reikia jo paties kvėpavimui. To deguonies užtenka ir visiems vandenyno gyventojams, ir į atmosferą jo pakliūna nemažai. Lavonų irimui vandenyne deguonies reikia mažai – tik apie 20%  nuo viso pagaminto kiekio.

Tai yra dėl to, kad mirusius organizmus iš karto suėda gyvieji – tokių lavonėdžių vandenyne yra daugybė. Lavonėdžius po mirties irgi suvartoja kiti kolegos – lavonai vandenyne neužsiguli. Likučiai, kurie jau nieko nedomina, krenta ant dugno ir sudaro dumblą, tai yra ir šiuo atveju deguonis nenaudojamas.

Vandenynas į atmosferą išskiria apie  40%   to deguonies, kurį pagamina fitoplanktonas. Būtent šis deguonis ir yra naudojamas tose planetos vietose, kuriose jo gaminama labai mažai. Tokioms vietoms priskiriamos stepės, dykumos, pievos ir kalnai, miestai ir kaimai.

O dabar įsivaizduokite, kas atsitinka, kai į vandenyną paleidžia savo darbo broką kokia nors naftos platforma, arba suyra karo metu paskandintas cheminis ginklas. Tuomet artėja kaput ne tik fitoplanktonui, bet ir mums.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt