Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie Šiaurės Korėją ir saugumo problemas

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiandieninė Rytų Azija yra vienas labiausiai išsivysčiusių regionų pasaulyje. Regiono vystimasis ir plėtra yra puikus pavyzdys visam pasauliui. Visgi šiandieninė situacija yra vakarų valstybių pagalbos ir įsikišimo padarinys, kadaise padėjęs pakeisti nedemokratinius rėžimus ir sustabdyti jų sklaidą. Nepaisant didelio kiekio taikių, išsivysčiųsių ir stabilių valstybių šis regionas neretai patraukia dėmesį kaip keliantis nemažai saugumo klausimų.

Šiandieninė Rytų Azija yra vienas labiausiai išsivysčiusių regionų pasaulyje. Regiono vystimasis ir plėtra yra puikus pavyzdys visam pasauliui. Visgi šiandieninė situacija yra vakarų valstybių pagalbos ir įsikišimo padarinys, kadaise padėjęs pakeisti nedemokratinius rėžimus ir sustabdyti jų sklaidą. Nepaisant didelio kiekio taikių, išsivysčiųsių ir stabilių valstybių šis regionas neretai patraukia dėmesį kaip keliantis nemažai saugumo klausimų.

Bene ryškiausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis centras yra Korėjos pusiasalis, kuriame laikas nuo laiko įvyksta ginkluoti incidentai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Šiaurės Korėja įvardijama kaip didžiausia Rytų Azijos saugumo problema, vadovaujama nenuspėjamų lyderių ir savo pareiškimais grąsinanti bene visam pasauliui branduoliniu ginklu. Pasak Richard Betts, „nors regionas paviršutiniškai atrodo taikus ir stabilus, tačiau po šaltojo karo likusi struktūra dar nėra pasikeitųsi".

Nors dauguma aplinkinių šalių yra priverstos taikstytis su aikštinga valstybe, o jos lyderiai mėgina šokdinti net didžiausias pasaulyje galybes, dauguma ekspertų tvirtina, kad Šiaurės Korėjos grėsmė pasauliui ir aplinkinėms valstybėms yra gerkokai pervertinama. Kadangi Šiaurės Korėjos problema yra opi visam regionui, norėčiau jos grėmę ir saugumo klausimą regionui apžvelgti šiek tiek detaliau šiame darbe.

Kadangi saugumo dialogo vykdomo regione pagrindas yra šešiašalės derybos (Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Japonija, JAV), norėčiau pažvelgti ar verta traktuoti Šiaurės Korėją kaip pavojingą valstybę ir kaip grėsmę.

Pagrindiniai šešiašalių derybų klausimai būna tarptautinės bendruomenės reikalavimas Šiaurės Korėjai sustabdyti branduolinę programą, o ši savo ruožtu reikalauja humanitarinės paramos nuo bado kenčiantiems šalies piliečiams. Nepaisant humanitarinės paramos, Šiaurės Korėja atsisako visiškai įšaldyti branduolinę programą ir sustabdyti su ja susijusių objektų veiklą, išskyrus keletą pavienių atvejų. Įtampą kartais katina naujų raketų bandymai ir įvairios abiejų pusių pratybos.

Tokiu atveju iškyla klausimas apie tokios šalies galimybę kariauti ir jos grėsmės mastą. Nuolatos nuo bado ir nepritekliaus kenčianti valstybė su atsilikusiomis technologijomis ir kvestionuotino patriotizmo piliečiais gal ir galėtų kelti realią grėsmę Japonijai ir Pietų Korėjai, tačiau Geltonojoje jūroje dažnai vyksta Pietų Korėjos ir JAV bendros pratybos, kurios rodo nuolatinį JAV dėmesį ir branduolinę atsvarą Šiaurės Korėjos grėsmei. Kaip teigia kai kurie ekspertai, Šiaurės Korėja nei gali nei nori panaudoti branduolinį ginklą. Šalies „balistinės raketos yra nepakankamai patikimos", kad prie jų būtų galima tvirtinti ir taip negausų branduolinių užtaisų arsenalą, o visiškas tarptautinis pasmerkimas ir atsakas iš JAV bei Pietų Korėjos būtų pražūtingas rėžimui.

Karo scenarijus netenkintų ir aplinkinių valstybių. Pietų Korėja ir Kinija jau susidūrė kaip sunku integruoti į visuomenę nuo rėžimo pavėgusius pavienius asmenis, o karo su rėžimu atveju, jiems tektų atsakomybė už šalyje gyvenančius maždaug 24 milijonus gyventojų, kurie badauja, neturi jokių žinių apie likusį pasaulį, beveik nesugebėtų integruotis ir didelė dalis jų yra treniruoti kariai. Galima baimintis, jog žlugus rėžimui nusikalstamumo, prekybos ginklais ir žmonėmis lygis regione smarkiai pakiltų ir smarkiai paveiktų kaimynes. Pasak Aidan Forster-Carter: „Šiaurės Korėjos pabėgelių Kinijoje skaičiui pasiekus apie 300 000, kurių Kinija nepripažysta kaip pabėgelių <...> ši pradėjo juos sulaikiusi pasienio ruožuose deportuoti atgal į Šiaurės Korėją."

Status quo išsaugojimu yra suinteresuota ir kita kaimynė - Rusija. Būtent ji bendradarbiaudama su Pietų Korėja rengiasi tiesti dujotiekį ir tiekti dujas per Šiaurės Korėją. Šiuo metu jau yra gautas visų trijų šalių neformalus susitarimas dėl vamzdyno ir žiniasklaida praneša, jog „Pietų Korėja ketina pasirašyti dujų pirkimo kontraktą trims dešimtmečiams". Akivaizdu, kad kai įsipainioja tokių valstybių kaip Rusija ekonominiai ir energetiniai interesai, šioje vietoje rimtų permainų sunku tinkėtis. Išbraukus iš sąrašo tradicines grėsmes galima prisiminti branduolinio terorizmo grėsmes. Pradedant tuo, jog 2003 metais Šiaurės Korėja išstojo iš branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, o vėliau atmetus religinius skirtumus dauguma turtingų teroristinių grupuočių neabejotinai rastų bendrą antiamerikietišką nuomonę su jei ne Šiaurės Korėjos lyderiais, tai korumpuotais karininkais.

Visgi į šalį yra nukreiptos daugelių valstybių specialiosios tarnybos ir visi turintys ryšių su Šiaurės Korėja yra akylai stebimi net rėžimo sąjungininkų. Bent tai ir tarptautinės bendruomenės tvirta pozicija. Larry Niksch teigia, kad „Šiaurės Korėja užsiima Hezbollah apmokymu ir apginklavimu bei padeda Irano revoliucinei gvardijai vystyti branduolinius projektus".

Neatmetama ir antra galimybė, susijusi su šalyje įtakingais karininkais - perversmas. Po Kim Jong Il mirties, prieš kelis mėnesius prie šalies vairo stojo jo sūnus Kim Jong Un. Vizualiai neryžtingas galimai 29-erių metų (tikrasis amžius nežinomas, manoma, jog jam 27 arba 29 metai) jaunuolis mažiau nei per du metus spėjęs pakilti iki generolo laipsnio negalėtų išsilaikyti valdžioje be kariuomenės paramos. Jau oficialiai perėmęs valdžią jis keletą kartų buvo pastebėtas viešumoje įsikibęs į kitus karininkus. Galima spėti, jog jam nesuformavus pavaldžios įtakingų asmenų aplinkos ir absoliučiai neįtvirtinus absoliučios savo valdžios, rėžimo laukia neramios dienos, o jaunojo vado geriausiu atveju marionetės postas. Tai patvirtina ir jo brolio Kim Jong-nam'o duotas interviu Australijos spaudai: „Kim Jong Un bus tik simbolinė figūra, kol keli realią galią turintys asmenys seks mano tėvo pėdomis."

Apibendrinant galima pasakyti, kad nerimas dėl Šiaurės Korėjos ateities yra pagrįstas, tačiau jos kaip valstybės agresijos baimė neturi rimto pagrindo. Rėžimas neturi jokių sąjungininkų. Konflikto ir jėgos panaudojimo atveju ir tokie veiksmai jam būtų pražūtingi. Kadangi yra didelė nepalankių regionui tiek socialinių, tiek ekonominių, tiek kriminogeninių veiksnių tikimybė, aplinkinės šalys taipogi yra suinteresuotos geriausiu atveju palaipsniu rėžimo švelnėjimu. Bene vienintelės realios saugumo grėsmės tėra branduolinių technologijų sklaida teroristinėms organizacijoms ir galimi, tačiau sunkiai nuspėjami neramumai šalies viduje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt