Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Būkime Karlsonais: apie europiečius ir daugiakalbystę

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Tikriausiai esi girdėjęs apie visam pasauliui gerai žinomą personažą Karlsoną, kuris gyvena ant stogo. O galbūt vaikystėje ne kartą buvai užsiropštęs ant stogo ir ieškojai šio herojaus palėpės? Juk būtų taip įdomu susipažinti su be galo savimi pasitikinčiu, sugebančiu išsisukti iš bet kokių situacijų žmogumi ir dar turinčiu patį šauniausią privalumą - propelerį ant nugaros, kuriuo Karlsonas lyg raketa nardo tarp Stokholmo miesto stogų. O ar įsivaizduoji, kaip būtų smagu tokį propelerį turėti tau? Galėtumei pats apskrieti visą pasaulį! Skamba gundančiai, ar ne? Siūlau išbandyti tokį propelerį ir tau. Tai - daugiakalbystė!

„Žinau viską" redaktoriaus pavaduotoja Ingrida Jotkaitė

Tikriausiai esi girdėjęs apie visam pasauliui gerai žinomą personažą Karlsoną, kuris gyvena ant stogo. O galbūt vaikystėje ne kartą buvai užsiropštęs ant stogo ir ieškojai šio herojaus palėpės? Juk būtų taip įdomu susipažinti su be galo savimi pasitikinčiu, sugebančiu išsisukti iš bet kokių situacijų žmogumi ir dar turinčiu patį šauniausią privalumą - propelerį ant nugaros, kuriuo Karlsonas lyg raketa nardo tarp Stokholmo miesto stogų. O ar įsivaizduoji, kaip būtų smagu tokį propelerį turėti tau? Galėtumei pats apskrieti visą pasaulį! Skamba gundančiai, ar ne? Siūlau išbandyti tokį propelerį ir tau. Tai - daugiakalbystė!

Kas ketvirtas europietis turi Karlsono savybių

Europiečiai iš esmės sutaria, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turėtų mokėti bent vieną užsienio kalbą, o didžioji dalis apklaustųjų pritarė ES vizijai, kad europiečiai kalbėtų nors dviem užsienio kalbomis. Atlikus Eurobarometro apklausą, beveik devyni iš dešimties ES piliečių yra įsitikinę, kad mokėti užsienio kalbų - labai naudinga, tačiau maždaug ketvirtadalis (23 proc.) europiečių niekad nesimokė užsienio kalbos, o net 44 proc. teigia neketinantys to daryti. Štai čia ir išryškėja karlsoniška savybė. Ar pameni, kaip Karlsonas norėjo apsimesti sergančiu, kad jo draugas Mažylis atneštų uogienės ir šokolado? Pasirodo, tai visai gyvenimiška situacija, nes tyrinėdamas statistinius duomenis gali pamanyti, jog dalis europiečių taip pat nori, kad kažkas už juos pradėtų mokytis. Dažniausiai minima užsienio kalbų mokymosi kliūtis - nepakankama motyvacija. Maždaug ketvirtadaliui (28 proc.) europiečių mokytis kalbų trūksta laiko arba per brangu (25 proc.), o kas penktas (19 proc.) apklaustasis teigia, kad mokytis jam trukdo talento stoka. Tačiau ar iš tikrųjų norint išmokti kalbą reikalingas talentas? Žinoma, yra žmonių, kurie turi įgimtą talentą ir geba greitai mokytis, tačiau vertėtų prisiminti posakį: jei labai nori - viskas įmanoma.

Populiariausias būdas mokytis užsienio kalbų - pamokos mokykloje. Taip kalbą išmoko kiek daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) europiečių. Gerokai mažiau žmonių užsienio kalbos mokėsi neformaliai bendraudami su gimtakalbiu (16 proc.) arba vykdami į dažnas ar ilgas keliones į tas šalis, kurioje kalbama būtent ta kalba, kurios mokomasi (15 proc.). Visgi dauguma europiečių mano, kad pamokos mokykloje - pats veiksmingiausias būdas mokytis kalbos. Net 98 proc. ES piliečių teigia, jog užsienio kalbos pravers jų vaikams ateityje, tačiau Europos Komisijai atlikus kalbų mokėjimo Europoje tyrimą paaiškėjo, kad žinių praktinio taikymo siekiai neatitinka realybės: testai, kuriuos atliko keturiolikos Europos šalių paaugliai rodo, jog pirmąją užsienio kalbą gerai moka tik 42 proc. moksleivių, o antrąją - tik 25 proc. Remiantis statistika, nemažos dalies moksleivių žinios nesiekia net pradedančiojo vartotojo lygio. Tad įdomu, ar tikrai pamokos mokykloje yra efektyvi priemonė mokytis kalbų ir ar verta švaistyti mokytojų bei mokinių laiką, jei rezultatai visai nedžiugina. Aišku viena, kad europiečiai neabejoja daugiakalbystės nauda, nes 72 proc. žmonių pritaria valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašytai Barselonos deklaracijai, kurioje raginama nuo ankstyvo amžiaus mokyti bent dviejų užsienio kalbų, o 77 proc. europiečių mano, jog kalbų mokymasis turėtų būti politinis prioritetas.

Vienas ryškiausių pokyčių - internetas paskatino žmones gilinti pasyvaus skaitymo ir klausymo užsienio kalba gebėjimus. Pastebėta, jog europiečių, reguliariai vartojančių užsienio kalbas internete, išaugo 10 procentinių punktų. Svetainių, skirtų kalbos mokymuisi, yra daugybė, tad kiekvienas gali pasirinkti jam tinkamiausią alternatyvą, o toks bendravimas interneto bendruomenėse - puikus dalykas, nes žmogus vartoja tikrą, o ne vadovėlio sukurtą kalbą. Vis dėlto bendras europiečių, mokančių užsienio kalbų, skaičius sumažėjo. Viena iš akivaizdžiausių priežasčių yra ta, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybių moksleiviai, kaip ir Lietuvoje, neprivalo mokytis rusų ir vokiečių kalbų.

Kokią uogienę mėgsta Karlsonas, o kokią - europiečiai?

Jeigu namuose yra uogienių - Karlsonas jas visas suvalgys, tačiau europiečiai šiek tiek išrankesni nei garsusis švedų personažas. Vienomis skaniausių uogienių arba kitaip sakant vertingiausių kalbų - laikytinos prancūzų ir vokiečių kalbos (po 20 proc.), ispanų - 16 proc., kinų - 14 proc. Maždaug 4 iš 5 europiečių teigia, kad jų vaikams ateityje labiausiai pravers anglų kalba, tačiau pastebėta, jog auga ir kinų kalbos tendencija. 81 proc. ES piliečių mano, kad visas ES vartojamas kalbas reikėtų traktuoti vienodai ir iš esmės nepritaria teiginiui, kad kuriai nors kalbai turi būti suteiktas prioritetas.

Būkime Karlsonais!

Kad tapti Karlsonais būtų paprasčiau, Europos Komisija, įgyvendindama naująją programą „Erasmus visiems", ketina labiau remti kalbų mokymąsi. Planuojama skirti daugiau lėšų kalbų kursams norintiems užsienyje studijuoti, mokytis bei savanoriauti. Tad jeigu ir tu nori tapti Karlsonu, galinčiu laisvai keliauti po pasaulį, griebk patį šauniausią propelerį - daugiakalbystę.

Čia atrasi, kaip paprastai ir patogiai gali pagilinti savo užsienio kalbų žinias ar išmokti naują kalbą: http://www.zinauviska.lt/lt/mokymasis/ismok-kalba.

Šaltiniai: Eurobarometro apklausa

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt