Turbūt niekas negali nubrėžti linijos tarp to, kur yra geras ir blogas menas. Kiek beskaitytume estetikos, filosofijos knygų, kriterijų nėra ir nebus. Šiandiena viskas keičiasi neįtikėtinu greičiu, o nuomonė priklauso tik nuo žmogaus išprusimo, apsiskaitymo ir tolerancijos.
Paimkime paprasta pavyzdį: portreto piešimas iš nuotraukos, kaip, pavyzdžiui, šioje svetainėje, ir praeikime kelią nuo žmogaus nuotraukos atsiradimo iki paskutinių dailininko potėpių.
- Fotografas užfiksavo žmogaus atvaizdą fotografijoje. Ar gautas žmogaus skaitmeninis atvaizdas gali būti laikomas menu (koks jis bebūtų, geras ar blogas)? Manau taip, juk šiandien fotografija yra laikoma pilnavertė meno šaka, kaip ir bet kuri kita, o fotoaparatas - tik įrankis fotografo (menininko) rankose. Einame toliau...
- Dailininkas nupiešė portretą iš nuotraukos. Ar portretas nupieštas iš nuotraukos gali būti laikomas visaverčiu meno kūriniu? (koks jis bebūtų geras ar blogas). Šį kartą, manau, su manimi taip lengvai visi nesutiksite, jei pasakysiu TAIP.
Čia reikėtų sugrįžti į fotografijos atsiradimo pradžią ir pažiūrėti, koks buvo tuometinis požiūrį į jas. Nuotraukos buvo laikomos bedvasiais, vidinio žmogaus pasaulio neperteikiančiais paveikslais, nes tik dailininkas, piešiantis portretą, iš natūros galėjo perteikti tuos jausmus. Šiandien, manau, mažai kas pasakytų, kad žiūrėdami į nuotrauką nematome žmogaus vidaus. Kas turėjo įtakos nuomonės pasikeitimui, sunku pasakyti: spalvos, technologijos ar kartų pasikeitimas.
Šiandien turime reiškinį, kai nežinome, kuo laikyti portretą, nupieštą iš nuotraukos. Tikru menu ar tiesiog kopija. Aš savo nuomonę norėčiau pasakyti cituodamas žymų Lietuvos dailininką P.Griušį: „Portretas sukurtas kito žmogaus akimis ir rankomis – vienetinis nepakartojamas kūrinys.“
