Labai dažnai skaitant vieną ar kitą straipsnį ir ypač komentarus po juo, į galvą šauna mintis, kad morale ten nekvepia. Itin dažnai žurnalistai yra kaltinami tuo, kad rašo neįdomius straipsnius, dar blogiau – parsiduoda. Už pinigus galima parašyti bet ką.
Tačiau ar tikrai? Ar tikrai Lietuvos žurnalistai parsidavę? Lietuvos šou pasaulyje yra keletas moterų, kurių veidus didžiuosiuose portaluose išvysime bene kasdien. Ir pasakoja jos ne apie tai, ką nuveikė savo srityje, o apie tai, kokį automobilį vairuoja, ką nusipirko ir panašiai. Didžiajai daliai žmonių tai visiškai neįdomu, ir jie automatiškai ima teigti, kad šie straispsniai užsakyti, o žurnalistai – parsidavę. Bet tuomet reikėtų susimąstyti, ar ne tokia žiniasklaidos paskirtis? Skelbti tai, į ką reaguoja žmonės, net jei tie straipsniai ir yra nupirkti. Ar nereikėtų kalbėti apie žmonių moralę, neetiškumą, kurį jie demonstruoja rašydami komentarus internete? Aš tikiu, kad bet koks straipsnis sulaukia skaitytojų, kurie jį skaito ne dėl to, kad jiems neįdomu, bet priešingai – jiems tai aktualu. Net jei tai bulvarinės paskalos, bet jos ir yra sukurtos tam, kad žmonės mėgsta aptarinėti gyvenimą tų, kuriuos kasdien mato.
Galų gale, atkreipkime dėmesį į tuos straipsnius, kuriuose aprašomi rimti dalykai – politika, verslas, kriminalai. Sutikite, politinės tematikos straipsniai yra pavojingi, kadangi žmonės jautriai reaguoja į kiekvieną iš jų. Ir ypač dažnai žurnalistai kaltinami, kad kažkam pataikauja, rašo straipsnius, neatitinkančius realybės. Bet ir čia iškyla klausimas – ar kalta žurnalistų moralė? Ar tų, kurie užsakinėja tokius straipsnius, skleidžia informaciją, kuri galbūt nėra visiškai teisinga.
Taigi, visi kaltina tuos, kurie tiesiogiai prieinami, tačiau visų pirma reikia susimąstyti, kad žurnalistai atlieka savo darbą. O moralės pradėti ieškoti ten, kur prasideda kiekvienas straipsnis – jų herojuose.
Aistė Dimskytė
