Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Valevičius. Kas apgaudinėja apklausomis?

?
Fotolia nuotr. / ?
Šaltinis: ikrauk.lt
0
A A

Žiniasklaidoje labai mėgstama skelbti ir aptarinėti sociologinių apklausų rezultatus. Čia politikų ar partijų reitingai, ten požiūris į žemės pardavimas ar euro įvedimą, galų gale – laikraščio ar televizijos populiarumo išaukštinimas. Aišku, kad visi siekia savo tikslų: reklamos pinigų, rinkėjų balsų, valdžios ar dar ko nors. Sociologija jiems priemonė, kuri atrodytų yra labai patogi. Iš tiesų situacija priešinga.

Sociologinė apklausa yra informacijos rinkimas apie žmonių nuomones. Akivaizdžiai matomos dvi pusės: reikia numanyti, kas yra nuomonė, o čia jau aibė mokslų ją aiškina skirtingai, bei apklausos metodika. Pastaroji kelia žymiai daugiau klausimų specialistams ir žurnalistams.

Pradėkim nuo nuomonių. Jos gali būti pačios įvairiausios, man svarbu pažymėti, kad nuomonė gali būti racionali, t.y. pagrįsta protine veikla, arba kitokia, pavyzdžiui, emocionali. Gali būti ir įgyta kaip sektinas pavyzdys. Tokie yra tikėjimai, kurie dažnai sudaro auklėjimo šeimoje pagrindą. Gali būti ir nuomonė, besiremianti patyrimu, žinojimu, bet ir čia reikia matyti, jog pastarosios yra nelygios. Vienas žino daugiau, kitas mažiau, vienas iš kažkur sužinojo, kitas padarė tas žinias pats, tai jo paties patyrimas. Nuomonė remiasi ir pasireiškia įsitikinimu. Tai sukauptų „žinojimų“ tam tikras apibendrinimas, išgryninimas.

Kita medalio pusė yra ta, kad žmonės dažnokai atsakinėja taip, kad geriau pasirodytų. Dar kartais pasilinksmina, kartais tyčiojasi. Todėl apklausa niekuomet negali pilnai atskleisti net žmonių įsitikinimų, manymų apie tam tikrą situaciją ar problemą. O jei klausiama apie ateitį, tai tikslumas dar labiau mažėja. Toli gražu ne kiekvienas turi pakankamai sugebėjimų ir patyrimo spręsti apie būsimus dalykus.

Sociologija yra mokslas, kuris turi savo paskirtį ir ribas. Yra sričių, kuri ji tinka, t.y. taikytina, yra vietos, kur ji nesugeba atsakyti į klausimus. Deja, žurnalistai retai tai pastebi ir labai dažnai netiksliai aiškina apklausų rezultatus. Sociologinis tyrimas baigiamas aiškinimu arba interpretacija. Rimtai tai gali daryti tik profesionalai. Taip kaip žmogaus kūno rentgeno nuotrauką gali paaiškinti tik medicinos žinovas. Tai kas matyti paviršutiniškai, dažnai yra klaidinga.

Labai krenta į akis taip vadinamos politologinės apklausos. Jos bene dažniausiai naudojamos kaip priemonė manipuliuoti visuomenės nuomone. Tam daro įtakos ne vienas faktorius, iš jų dažniausias yra pinigai. Užsakovas gauna informaciją ir aiškina ją sau naudingai, nutylėdamas „nereikalingus“ duomenis, pabrėždamas sau tinkamus. Dažniausiai daromos klaidos – neteisingas skaičiavimas ir neteisingas aiškinimas. Pirmiausia nesakoma tiesa – pagal rinkimų įstatymą balsai skaičiuojami nuo balsavusių, t.y. apklausų rezultatai turi būti traktuojami kitaip – didėjimo prasme. Antra klaida yra sakymas, kad atėjusieji į rinkimus balsuos taip, kaip sakė anksčiau. O tai jau netiesa.

Sociologijos priedanga yra labai patogi manipuliuoti žmonių nuomonėmis. Apgavystėmis paprastai užsiima ne mokslininkai, o viešosios nuomonės formuotojai, viešųjų sričių „specialistai“. Kažkada buvo sakoma: „Žinojimas – jėga“.  Tačiau tai peilis, kurį galima panaudoti ir duonos raikymui, ir žmogui žudyti. 

Vytautas Valevičius

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt