Dabar populiaru
Publikuota: 2012 vasario 23d. 10:38

Kodėl švaistome pinigus brangiai šilumos energijai?

Įkrauk reporterio nuotrauka /

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Tokius duomenis pateikia Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Nors šilumos energija vis labiau brangsta, deja, pinigai ir toliau švaistomi šilumos įmonių rėmimui, o ne pastatų modernizavimui.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Tokius duomenis pateikia Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Nors šilumos energija vis labiau brangsta, deja, pinigai ir toliau švaistomi šilumos įmonių rėmimui, o ne pastatų modernizavimui.

Technikos mokslų daktaras, mokslininkas ir nepriklausomas statinių bei jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius įsitikinęs, kad pinigai išleidžiami pastatų šildymui išmetami į balą. Jo nuomone, šiuo metu susiklosčiusi paradoksali situacija, kai gyventojai patalpas kaitina, o šiluma išeina lauk pro skylėtus namų fasadus. „Reikia suprasti, kad daugumos mūsų daugiabučių apdaila yra sudūlėjusi, o sienos jau nebe tokios sandarios. Jose susidaro plyšiai, kuriuose kaupiasi teršalai ir drėgmė. Kaip žinome, vandens šilumos laidumas yra net 25 kartus didesnis nei oro. Tad akivaizdu, kad drėgna ir kupina teršalų siena praleidžia kur kas daugiau šilumos", - teigia mokslininkas. Č. Ignatavičius pabrėžia, kad pinigai išleisti pastatų šiltinimui, skirtingai nei šildymui, niekur nedingsta, o veikiau virsta nekilnojamuoju turtu.

Mokslininkų išsakytai pozicijai pritaria ir statybinių medžiagų ekspertai. Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos (PPGVA) prezidentas Vytautas Čaplikas pažymi, kad pastatų išorinių sienų šilumos izoliacija po modernizacijos gali būti apie 4-5 kartus geresnė nei prieš renovaciją. Ekspertas pabrėžia, kad apšiltinant būstą labai svarbu tinkamai pasirinkti kokybiškas ir sertifikuotas termoizoliacines medžiagas.

„Lietuvos mokslininkai pastatų šiltinimui rekomenduoja rinktis kokybiškas lietuviškas statybines medžiagas ir išskiria polistireninį putpastį. Daugelis atliktų tyrimų parodė, jog polistireninis putplastis išlaiko savo pirmines termoizoliacines ir mechanines savybes per visą pastato gyvavimo, kuris yra ne mažesnis kaip 50 metų, laikotarpį. Ši statybinė medžiaga buvo išrasta Vokietijoje, pastebėjus, jog kai kurios šilumos izoliacinės medžiagos turi įvairių trūkumų, pavyzdžiui, yra neatsparios drėgmei, gniuždimui, smūgiams, juose kaupiasi purvas ir t.t.", - polistireninio putplasčio privalumus įvardija V. Čaplikas. Asociacijos prezidentas pabrėžia, kad šią statybinę medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų, tad ji ne tik puikiai tinka pastatų šiltinimui, bet ir yra draugiška aplinkai.

Apie polistireninį putplastį:

Vokietijoje apie 80 procentų namų yra apšiltinami polistireniniu putpasčiu. Šioje šalyje atliktas ne vienas tyrimas, po kurių paaiškėjo, kad į šią termoizoliacinę medžiagą neprasiskverbia vanduo, teršalai, jos neprapučia vėjas. Jeigu polistireninis putplastis yra tinkamai apsaugotas nuo ultravioletinių spindulių, jis tampa ilgaamže termoizoliacine medžiaga ir išsaugo savo gerąsias savybes be didesnių pakitimų apie penkiasdešimt metų.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, statybose polistireninis putplastis naudojamas tiktai su degumą slopinančiais priedais, todėl savarankiškai degti negali. Putų polistirolo pakuotės, skirtos maisto produktų laikymui, gabenimui ir pervežimui, plačiai naudojamos visame pasaulyje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt