Nuo vasario pradžios visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ pastangomis pradėjo veikti nauja plačiajai visuomenei skirta interneto svetainė www.manoskiepai.lt. Čia pateikiama moksliniais tyrimais paremta informacija apie užkrečiamąsias ligas, jų grėsmę bei prevenciją, skiepus ir jų rūšis, galimybes pasiskiepyti įvairiose Lietuvos miestuose ir panšiai. Svetainė skirta aktyviam skaitytojui: lankytojai galės diskutuoti portale aptariamomis temomis bei internetu bendrauti su specialistais – vaikų ligų gydytojais, imunologais ir kitais.
Kas paskatino imtis šią visuomenės informavimo priemonę? Visų pirma – siauras požiūris, kaip vertiname medicinos mokslo pasiekimus, kurie pastaraisiais dešimtmečiais gelbėja tūkstančius gyvybių. Nepaisant pastarojo fakto, šiandien nereikia net laiko mašinos, norint nukeliauti į viduramžius. Užtenka prabilti apie skiepus ir iškart stoji į akistatą su prietarais ir mitais. Žodžiu, prasideda tikra raganų medžioklė, kaltinimų absurdiškumu nenusileidžianti tamsiausiems istorijos šimtmečiams. Jei tuo metu tikėta, kad moteriškė nusimovusi kojinės sukels audrą, taip dabar tikima, kad, pavyzdžiui, skiepai gali sukelti autizmą arba skiepus gali atstoti tiesiog grynas oras. Smagiausia klausytis tų, kurie teisuoliškai teigia, kad skiepai išvis neturi jokio poveikio. Su šypsena tokių skiepų žinovų norisi paklausti, kokio poveikio tikimasi, jei vis dėlto nesusirgote ta liga, nuo kurios skiepijotės? Logiška būtų manyti, kad gal tai ir yra tas poveikis?
Šie faktai ir pamąstymai – ne iš piršto laužti. Dar praėjusį pavasarį visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ užsakymu TNS atliko visuomenės nuomonės tyrimą apie Lietuvos gyventojų požiūrį į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones. Pasirodo, 8 iš 10 piliečių, kalbėdami apie ligų prevencijos priemones, iš tiesų prioritetą linkę teikti liaudies medicinos ir savigydos būdams. Taip pat priemonėms, susijusioms ne tik su sveikatingumu, bet ir maloniu laiko praleidimu, pavyzdžiui, buvimu gryname ore (net 90 proc.!), miegu ne mažiau 8 valandas (64 proc.). Paradoksalus klausimas – kuris šiuolaikinis kasdienybės maratone užsikasęs žmogus gali sau leisti prabangą kasdien vaikščioti gryname ore ar miegoti tas 8 valandas?
Beje, toliau – dar gražiau. Minėtasis tyrimas atskleidė, kad tokie ligų prevencijos veiksmai, kaip reguliarus apsilankymas pas šeimos gydytoją ar bendro kraujo tyrimas, atliekami daug rečiau. O štai skiepijimasis iš šiuolaikinių ligų prevencijos priemonių yra iš viso nuvertintas ir šiam būdui gyventojai skiria tiek pat dėmesio kiek masažui ar jogai. Paklausti, ar žino skiepus kaip ligų prevencijos priemonę ir ar naudoja kartu su šeimos nariais, teigiamai atsakė vos 18 proc. respondentų. Na, kuo ne viduramžiai?
Deja, dažnai objektyvumą deklaruojančios masinės informavimo priemonės taip pat imasi vakcinacijos inkvizitoriaus vaidmens, pavyzdžiui, žurnalistai vis dar godžiai narsto istorijas, kuriose „gali būti, kad gali būti“ įpainioti ir (ne)ginčijami įtariamieji – skiepai. Beje, tokioms temoms pristatyti televizijoje sukuriami tokie anonsai, kad šiurpuliukai nugara bėgioja, tačiau pažiūrėjus tokią laidą staiga supranti – eilinį kartą iš skiedros malkų vežimą priskaldė. Apmaudu, jog kartais tos malkos oi kaip dega, kurstomos mitų pagimdytomis baimėmis.
Vis dėlto, manau, kad visuomenė jau persisotino skiepų linčiavimo tema. Šiandien ieškančiųjų tiesos atsiranda vis daugiau, o moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos apie sveikatą ir jos priežiūrą (taip pat ir skiepus) apstu, tik ji iki šiol būdavo ne visada išsami ar vienoje vietoje.
Taigi, rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata, XXI amžiuje iš tiesų pradėsime gyventi, „ant inkvizicijos laužo degindami“ ne skiepus, o prietarus ir mitus apie juos. Norėčiau tikėti, kad svetainė www.manoskiepai.lt prie to prisidės.
