Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 27d. 17:14

Kūrybiškumas darbe – būtinybė ar privalumas?

Dabartinėje dinamiškoje ir labai greitai besikeičiančioje verslo aplinkoje laimi tik tos įmonės, kurios sugeba į verslą pažvelgti lanksčiai, atrasti metodus ar sprendimus, kurių...

Dabartinėje dinamiškoje ir labai greitai besikeičiančioje verslo aplinkoje laimi tik tos įmonės, kurios sugeba į verslą pažvelgti lanksčiai, atrasti metodus ar sprendimus, kurių konkurentai dar neturi, o kad tai galėtų padaryti, reikia „įdarbinti“ kūrybiškumą. Pasak mokslininkų, kūrybiškumas neturėtų būti siejamas vien su gebėjimu užsiimti menine veikla. Ši savybė įgalina ne tik sukurti kažką naujo, bet taip pat kūrybingai spręsti problemas. Ir visgi kyla klausimas, ar reikia lavinti kūrybingumą ir kuo jis gali būti naudingas darbinėje veikloje?

Kūrybiškumo apibrėžimui yra skirta daugybė mokslinių studijų, tačiau dauguma akademikų sutaria, kad tai yra sąmoninga veikla – tam tikras mąstymo įgūdis. Pasak VšĮ „Kūrybinių dirbtuvių“ psichologės Dovilės Vinkevičiūtės, kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonės, tačiau kai kurie to neįsisąmonina. Stipresnę ar silpnesnę šio gebėjimo išraišką nulemia gyvenimo aplinkybės ir konkreti situacija: ar dažnai žmogui reikia ieškoti sprendimų, kaip dažnai jam tenka mąstyti savarankiškai ir pan.

„Juk nuo vaikystėms mums „kalama“ į galvą, kad kūrybiškumu apdovanotas tas, kuris moka gražiai piešti, lipdyti, vaidinti ir pan. O tai, kad jo reikia, tarkime, sprendžiant sudėtingą matematikos uždavinį – apie tai nesusimąstoma. Kūrybiškumas yra procesas, būdingas tiek menininkams, tiek tiksliųjų mokslų atstovams, o skirstyti į „meninę“ ir „ne meninę“ kategorijas galime nebent rezultatą: naujus kūrinius, išradimus, požiūrius“, – pastebi psichologė.

Be abejo, menininkams ar mokslininkams gebėjimas kurti yra tiesiog būtinas. Tačiau, anot psichologės, šis įgūdis gyvenime naudojamas labai plačiai, o darbe jis privalomas visiems, kurie susiduria su intelektine arba socialine veikla.

Kita vertus, būna darbų, kur kūrybiškumas lyg ir nereikalingas: pavyzdžiui, techninės įrangos procesų priežiūra. Visgi psichologė pastebi, kad net ir tada, kai privaloma laikytis griežtų instrukcijų, darbuotojas gali sugalvoti ir pasiūlyti, kaip darbą atlikti greičiau ar efektyviau: „Tam tikrose profesijose kūrybiškumas turi būti pasitelkiamas galvojant apie rezultatą, o ne apie saviraiškos būdą“.

Kas ir kaip „įjungia“ kūrybiškumą

Pasak kūrybingumo kursus organizuojančių „Kūrybinių mokymų“ vadovės Dovilės Lapytės-Jaščembskienės, ugdant kūrybiškumą, kartu lavinamas ir lankstumas, išradingumas, gebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai ir pan. Sumanūs darbdaviai būtinai įvertins darbuotojus, kuriems nestinga idėjų. Vis dėlto, „Kūrybinių mokymų“ vadovės nuomone, darbdavys gali skatinti, sudominti ir nedrausti darbuotojui siekti kūrybiškumo, tačiau priversti jį tapti kūrybingu – ne.

„Darbuotojo lavinimasis pirmiausia privalo būti paties darbuotojo interesas, jis pats turi suvokti kūrybiškumo esmę ir naudą savo paties asmenybei. Džiugina, kad Lietuvoje daugėja iniciatyvių įmonės vadovų, kurie kartu su savo kolektyvu apsilanko mūsų organizuojamuose kūrybiniuose seminaruose. Šie mokymai tinkami įvairių veiklos sričių bei dydžių įmonėms. Tokia veikla padeda sutelkti kolektyvą ir pažinti vienas kitą kitoje erdvėje (ang. team building)“, – teigia ji.

Kūrybinių mokymų metu pereinamos esminės komandos formavimo stadijos: nuo pačios komandos sukūrimo, minčių ir idėjų šturmo (ang. Brainstorming), užduočių sprendimo būdų parinkimo iki jų pilno išpildymo ir atlikimo.

„Kūrybinės veiklos metu išryškėja problemos, kurios iš esmės sutampa su realiomis darbinėmis problemomis. Mokymų metu bandome neformalioje aplinkoje jas aiškiau įvardinti ir rasti jų sprendimo būdus“, – pasakoja „Kūrybinių mokymų“ įkūrėja.
 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt