Ar nepastebėjote, kaip valdžios vyrai ir moterys visus sprendimus atlieka „už užuolaidos“ arba „telefonu“? Jums nepabodo toks visiškas neatsiskaitymas su žiniasklaida ir, tuo labiau, visuomene? Matosi, kiek nemažai vėdmainiavimo, „tylos“, apgaulių, sąmokslų įvykdyta mums tiesiog nežinant. Arba mes, piliečiai, apie tai sužinome vėliausiai, jeigu gauname informaciją. Bet ir suteikta medžiaga dažniausiai būna netiksli, ne ypatingai objektyvi, neišsami, ištęsta ir paini. Aš kalbu apie D. Kedžio ir kitų veikėjų bylų „epopėją“, „Leo LT“ projektą, o dabar - FNTT vadovų atleidimo istoriją. Ką daryti?
Visi gerai žinome, kad sovietmečiu, paskutiniais 9 dešimtmečio metais žmonės rinkdavosi į minias trokšdami laisvės. Mes tapome nepriklausomi, bet tai nereiškia, kad tapome demokratiškesni. Didelis AČIŪ visiems, kurie prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo, bet darbas dėl valstybės dar nepasibaigė.
Demokratija yra vertinga tik tada, jei aktyviai veikia ir piliečiai. Štai jums pavyzdys: nusipirko Jonas naują akvariumą vietoj senojo, po to užpildė indą vandeniu ir prileido žuvelių, krabų ir kitų padarėlių. Jonas grožėjosi, kelias savaites šiuo mini vandens pasauliu. Tačiau kas nutiks, jei Jonas juo nesirūpins? Vanduo pasmirs, stiklas apkerpės žaliais daiktais, o žuvytės dėl maisto stygiaus „emigruos“ į anapusinį pasaulį. Tokia pati yra ir demokratinė valstybė, ją reikia kuopti, pakeisti tam tikrus asmenis valdžioje, pamaitinti įvairias socialines grupes, kad ir kitos nebūtų per daug „apiplėštos“. Ir visada atsiranda naujų problemų, kurias reikia spręsti, veikti ir nelaukti, kol tai padarys kiti. Mes, Respublikos piliečiai, turime būti tas Jonas, kuris prižiūri mūsų valstybės „akvariumą“. Ne vien dėl to, kad taip parašyta Konstitucijoje, bet ir todėl, kad to reikia pačiai šaliai, kad ji nepasmirstų, nepažaliuotų ir neliktų tik su pavadinimu. Užuodžiate ką nors nemalonaus?
Jei piliečiai yra nepatenkinti Seimo, prezidento, teismų ar kitų valdžios struktūrų darbu, veikla ar sprendimais, tai kodėl mes tylime? Reikia suprasti, kad paprasti žmonės gali daryti didelę įtaką ir potencialas yra didžiulis. Argumentuoju Prancūzijos revoliucija, kuri prasidėjo, kai dauguma paprastų valstiečių įsiveržė į Bastiliją. Arba 1525-1526 m. Valstiečių karas vokiečių žemėse, kuris nors ir buvo užgniaužtas, parodo nepasitenkinimą esama situacija. Iš Lietuvos istorijos, prisiminkime 1795, 1831 ir 1863-64 m. sukilimus, knygnešių lietuviškos spaudos platinimą, Vilniaus Seimą ar Sąjūdį ir jo veikla nepriklausomybės vardan. Ne visi, įvykiai davė gerų rezultatų, bet taip yra sutvertas mūsų gyvenimas, sudedantis iš pergalių ir pralaimėjimų. Kam pavyko iš pirmo karto užsirišti batus? Kam pavyko iš pirmo karto „pakabinti“ panelę? Kam pavyko iš pirmo karto tapti meru ar prezidentu? Ne visiems, o, tiksliau, mažumai. Tai reikalauja noro nepasiduoti dėl didesnio gėrio. O koks gėris yra pats didžiausias? Bendras gėris visiems. Kai yra patenkinti bent dauguma šalies žmonių. Ar mes esame patenkinti savo valstybe?
Dar kartą pasikartosiu, demokratija veiks tik, tuomet, jei savo funkciją atliks visi. Tu esi nepatenkintas Seimo sprendimais, užsienio politikos kryptimi ar policijos darbu? Reikia rašyti peticijas, eiti į mitingus, rengti nacionalinius streikus ir eiti toliau, kol tave išgirs. Jūs klausiat, kodėl turėtumėte, juk, jūs, išrinkote tautos atstovus, tai jie lai dirba savo darbą gerai? Jei išnuomočiau butą kitam asmeniui, aš tikiuosi, jis jį prižiūrės tinkamai, tačiau realiai gyvenime juk būna atvirkščiai? Valstybės priežiūra yra visų mūsų reikalas: jauno ir seno, verslininko ir žemdirbio, kaimiečio ir inteligento, lenko ir lietuvio, jei jie yra Lietuvos piliečiai. Visais laikais, žmonėms tekdavo išeiti į gatves, nors dauguma šalies piliečių gyveno neblogai. Prisiminkime, JAV žmonių nepasitenkinimą Vietnamo karu, kai valdžia nebeturėjo kur trauktis bei karą nutraukė. Tai ką gi dabar daryti?
Per šį mėnesį, turbūt, visiems teko girdėti apie Vidaus reikalų ministro R. Palaičio FNTT vadovų atleidimą. Kas domėjosi žino, jog atleista buvo patikrinus poligrafu ir gavus neigiamą atsakymą. Pirma, poligrafas – ne melo detektorius. Antra, poligrafą galima apgauti ir, visų trečia, niekas jokioje valstybėje už tokius tyrimus neatleidžia. Kur racionalumas? Nežinau, kaip jums, bet man nepatinka jau pats faktas. Tokiam neracionaliam žingsniui pritaria ir Seimo Antikorupcijos išvados, ir Prezidentės tyla, ir koalicijos nesutarimai. Aš noriu teisingesnės savo šalies, o jūs? Paskaitykite, ką sako judėjimo „Už teisingumą“ pareiškime ir ateikite rytoj, šeštadienį, kovo 17 d. 14 val. prie Seimo į mitingą, su noru parodyti valdžios atstovams mūsų poziciją.
Aš šiuo atveju nepalaikau konservatorių, nesu nusistatęs prieš valdžią, bet noriu matyti teisingesnę Lietuvą ir parodyti valdžios atstovams, kad Lietuvos piliečiai tars svarų žodį bei ilgiau nebelauks, kol kažkas „įves tvarką“. Mes, nuo paprasto gatvių šlavėjo iki profesoriaus, nuo benamio iki turtingo bankininko, nuo studento iki pensininko, turime būti atsvara valdžiai. Jos atstovai - ne mūsų priešai, jie tie patys piliečiai, kuriems reikia „parodyti teisingą kryptį“. Jeigu jie negerbia mūsų, mes nenorime, kad jie vadovautų valstybei ir tiek. Atrodo neįmanoma, o gal pabandykime rytoj parodyti, kad sugeba susirinkti Lietuvos žmonės? Aš noriu matyti kitą Lietuvą, klausimas ar to norite, jūs? Ar ryt nukeliausiu į mitingą, kad jis ir nepasisektų. Tai duotų pradžią didesniam sambūriui...
