Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaitytojo nuomonė. Verslo klasę mėgstantys paskutinės minutės keleiviai

Nuotraukos pavadinimas
Nuotraukos pavadinimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Penktadienį vyks rinkimai. Taip, perskaitėte teisingai - penktadienį. Būtent penktadienį vyksiantys rinkimai pastaruoju metu sulaukia didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dė...

Penktadienį vyks rinkimai. Taip, perskaitėte teisingai - penktadienį. Būtent penktadienį vyksiantys rinkimai pastaruoju metu sulaukia didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Metų projektas "Virgį - į prezidentus" artėja prie pabaigos.

Projektas, kurio metu išpiltas ne vienas kibiras purvo ant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK). Projektas, kuris be skrupulų juodina olimpinę čempionę. Projektas, kuris be skrupulų dergia organizacijos labui kelis dešimtmečius dirbusį jos prezidentą Artūrą Poviliūną.

LTOK yra nevyriausybinė organizacija, turinti savo narius, įstatus ir aiškią misiją visuomenėje. Dėl  sporto bazių trūkumo ar prastų sąlygų jose tikrai nereiktų priekaištauti LTOK.

Dėl šių bėdų reiktų pirštais baksnoti būtina į iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomus politikus - Seimo narius, Vyriausybinio lygmens sporto vadovus, galiausiai - aukščiausią šalies valdžią. Deja, vyksta priešingai. Pamiršę bet kokį padorumą šie politikai juodina LTOK, tarp eilučių vadina jo vadovą asmeniu, vagiančiu sportui skirtus pinigus. Susimastykime - kodėl taip vyksta?

Priežasčių - ne viena. Kai kas po finansiškai sėkmingo projekto  „Eurobasket 2011”, keldami šampano taures ir skaičiuodami milijonus, greičiausiai nusprendė imtis dar didesnių projektų ir pradėjo matuotis LTOK vadovų kėdes.

Kai kam iš naujojo projekto „Virgį – į prezidentu“ gresia atleidimo lapeliai, nes tauta sekmadienį pareikš savo valią ir išrinks jau kitus tautos įgaliotinius. Tad stabiliai ir puikiai dirbanti organizacija, kurią ne vieną dešimtmetį statė juodinami asmenys, atrodo puiki išeitis nenorint apsilankyti darbo biržoje, o ir CV įrašas gražiai atrodytų.

Kai kas, LTOK rinkimams patapus ne organizacijos narių, bet neva - visuomenės - rūpesčiu, jaustųsi labai ne kaip, jei rezultatai būtų ne tokie, kokių tauta tikisi. Juk baisu, kad reitingas keliais punktais dėl to nukristi gali...

Kai kas rūpinasi kaip išsaugoti šiltą Seimo nario vietą ir atviru tekstu aiškina nepriklausomos asociacijos nariams už ką balsuoti. Kai kas jau pakeitė vienos federacijos prezidentą ir dar pernai rudenį įvardijo, kas turėtų tapti naujuoju LTOK vadovu.

Kuriamos pasakos pačiu banaliausiu scenarijumi - sistema bloga, vadovai vagys, ir štai atjos raitelis ant balto žirgo... Pavargau nuo pasakų - GANA. Pasakų jau prisiklausėme.

Seimo rinkimuose gelbėtojais jau patikėjome. Prezidento rinkimuose taip pat. O po to visi keikėmės, kaip pažemintas Lietuvos vardas pasaulyje...

Negi LTOK nariai patikės tomis pačiomis pasakomis? Nuoširdžiai tikiu, kad ne. Tikėti čempionu galima (užmerkiant akis į jo aktyvų dalyvavimą komercinėse varžybose ir reklaminiuose projektuose bei keliones į Olimpines žaidynes verslo klase), tačiau tikėti jo aktyviausiais palaikytojais sunku.

Dar sunkiau tikėti dviem "paskutinės minutės keleiviais", kurie, tik pirmadienį tapę LTOK nariais (pažadėję aukso kalnus plaukikams; bet juk negalima ant jų pykti, matant kokia baseinų situacija sostinėje, jog patikėjo iškalbingų vyrukų pažadais), jau nusitaikė į LTOK generalinio sekretoriaus ir viceprezidento postą.

Nenoriu apjuodinti šių žmonių - gal jie išties nuoširdžiai myli sportą?.. Tačiau paskaičius žiniasklaidoje, jog vienas iš jų per pastaruosius kelis metus pakeitė ne vieną darbą, be to tiesiai šviesiai vadinamas "vienu brangiausių vadybininkų" Lietuvoje (kalbama apie mažiausiai penkiaženkles algos sumas), o kito dienelės gražiose pareigose eina į pabaigą - kyla pagrįstų abejonių.

Neturiu nieko prieš žmonių norą dirbti ir gauti algą. Tačiau nenoriu toleruoti galimo dviveidiškumo- kai daugelį metų puikiai dirbęs žmogus juodinamas už tai, kad gavo didesnį nei vidutinis atlyginimą (nuo kurio buvo sumokami visi mokesčiai!), apsimetant, kad tai darantiesiems labiausiai rūpi sportas, o ne sava kišenė.

Brangieji, kaip rūpi sportas dviem oranžinio kamuolio vyrukams galime pamatyti pasižiūrėję į jų vadovauto projekto "Eurobasket 2011" finansus.

Projekto organizatoriai jį dažnai pristato kaip finansiškai itin sėkmingą - sakoma, kad krepšinis uždirbo pinigų tiek, kad galėjo 2012 m. atsisakyti paramos iš Kūno kultūros bei sporto rėmimo fondo ir net planuoti įsikurti naujose patalpose.

Žinoma, neminima, kad projektas nuolatos brango ir kad šis krepšininkų uždarbis kainavo šimtus milijonų litų siekusias valstybės investicijas. Investicijas, kurių "dėka" liko nuskriaustos kitos sporto šakos.

Juk puikiai pamename, kaip 2012 m. rugpjūčio mėnesį vieno TV kanalo žinioms premjeras atvirai pareiškė: „Mes negalime vienu metu padengti visų poreikių, modernizuoti visų sporto bazių. Bet tai, kiek pinigų skirta toms pačioms daugiafunkcinėms  sporto arenoms – tai yra šimtai milijonų litų“.

Tik kažkodėl nutylima, kad tose arenose iš esmės vyksta kultūriniai ir pramoginiai renginiai, o sportui iš jų naudos ne per daugiausia. Beje, čempionato metu uždirbtą aštuonių milijonų "pelną" planuojama panaudoti tik krepšiniui.

Tad kaip galima tikėti šio projekto įgyvendintojų žodžiais: "...turint LKF ar kitų didžiųjų federacijų patirtį, LTOK rinkimai yra šansas mažesnėms federacijoms pasinaudoti tuo ir gauti daug naudos".

Ačiū, jau kartą kitos sporto šakos apvogtos, neesame tokie naivūs. O jei taip deklaruojate skaidrumą - pradėkite nuo savęs. Pabandykite rasti kur nors LKF finansines ataskaitas - nusivilsite: viešai jos nėra prieinamos.

O pinigai sukosi daug kartų didesni nei LTOK biudžetas... Norintiems pasidomėti šia tema plačiau rekomenduoju straipsnį "Vyriausybė vergauja krepšinio mafijai".

Neįmanoma nesikvatoti skaitant už "skaidrų kandidatą" agituojančio Seimo nario tuo metu išsakytus priekaištus šio kandidato palaikytojams ir komandos nariams:  "Kodėl nesu susipažinęs su „Eurobasket 2011“ sutartimi?

Mums to neduoda Vyriausybė. Nepavyko šių skaičių išsireikalauti net ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui. Gal manoma, kad siekis peršokti rinkimų barjerą yra pateisinama priežastis daryti kompromisą su savo paties sąžine?

Neturiu teisės kritikuoti kandidato į LTOK generalinius sekretorius, tačiau puikiai pamenu skandalus dėl išankstinio bilietų į čempionatą platinimo bei jų perpardavinėjimo, skandalingai vykusį konkursą viešinimo paslaugoms teikti, perdėtą optimizmo dėl atvyksiančių sirgalių skaičiaus, rekordines kainas oficialiose sirgalių zonose.

Jau nekalbu apie čempionato pirmojo etapo metu šalies rinktinę kankinusį kiaulių dvoką jų bei mūsų šalies pažeminimą, kai Kauno arenos atidarymo metu nušvilptas šalies premjeras.

Gerai pamenu, kaip skaidrumą deklaruojančio asmens komandos narys mūrų stojo už tai, kad nebūtų paviešinta LKF sutartis su „FIBA Europe“ dėl čempionato organizavimo Lietuvoje...

Nemanau, kad tinkamą šį kandidatą vadinti tokiu jau geru sporto vadybininku... Tinkamiau vadinti jį ambicingu - atsimenu, kaip stipriai jis troško tapti nemenką biudžetą valdančio KKSD vadovu...

Na ir pabaigai - apie patį didžiausią kovotoją už teisybę, kurio mintis pirmadienį paskelbė naujienų portalai. Šis žmogus, save apibūdinantis kaip demokratišką diktatorių, po pagalve, spėju, laiko Makiavelio ir Gebelso raštus.

Žaviuosi jo gebėjimu gražbyliauti, tačiau jam prabilus apie skaidrumą taip ir norisi sušukti: "vagie, kepurė dega"!. Prabanga besimėgaujantis, vardiniais numeriais ant prabangios mašinos besipuikuojantis, viešai apie turimą nuosavą vynuogyną Afrikos pietuose (netoliese už sporto pinigus treniruojasi ir jo sūnūs) bei jachtą žiniasklaidai pasakojęs verslininkas yra dviveidiškumo etalonas.

Tai žmogus, nelabai suvokiantis, ką reiškia laikytis žodžio. Savo ekonominį išsilavinimą pabrėžiantis verslininkas, kurio įmonės, švelniai tariant, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nenustebčiau, jei būtent tų įmonių niūri finansinė situacija tapo akstinu ieškoti neva nuslėptų LTOK milijonų...

Jo valdoma statybinė bendrovė savo interneto svetainėje deklaruoja dešimtį milijonų viršijančias darbų apimtis, tuo tarpu Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose deklaruojamos veiklos metinės pajamos siekia tik apie 900 tūkst. Lt.

Peržvelgus įmonės finansines ataskaitas, atrodo, jog ši įmonė juda bankroto link. Kitoje - tik du darbuotojus turinčioje investicinėje bendrovėje - atsivėrusi beveik 600 tūkst. siekianti nuosavo kapitalo skylė.

Dar vienos, 1992 m. privatizuotos valstybinės įmonės, turtą tesudaro keli pastatai. Vienas iš jų, kuriame glaudžiasi federacija, yra užstatytas bankui, o antrąjį už nesumokėtus mokesčius yra areštavusi Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija.

Ši įmonė kasmet turi gražinti bankui kelis šimtus tūkstančių siekiančią kredito dalį su palūkanomis, tuo tarpu, kaip matyti iš šios įmonės balanso, jos sąskaitose ir kasoje tėra keliasdešimt tūkstančių litų. Ir tai tik Lietuvoje veikiančių įmonių situacija. Pagrindinis šio asmens verslas jau seniausiai iškeltas iš šalies ribų - turbūt tam kad būtų sunkiau atsekti tikrąją kapitalo kilmę ir interesus.

Išnarplioti šio verslininko valdomų įmonių voratinklį sugebėtų turbūt nebent N. Cooperis. Voratinklį, kurio tikslas greičiausiai nėra tvari įmonių veikla, bet spekulianto mąstymui (pats verslininkas žiniasklaidai gyrėsi, jog pirmas su draugais sugalvojo legaliai eksportuoti lietuviškus grybus) priimtinesnis verslo modelis, pasižymintis susijusių įmonių gausa, kapitalo judėjimu tarp jų bei bankrotų virtine.

Žinoma, tai tik mano galvoje kylantys klausimai ir kaip teigė pats verslininkas, paklaustas apie dopingo vartojimą karjeros metais: "Aišku, kad nevartojau. Juolab, kad nebuvau pagautas (juokiasi)."

Tuo tarpu sportininkei Živilei Balčiūnaitei sprinteris nebuvo toks atlaidus, ypač kai pasirodė informacija apie galimą sportininkės skundą tarptautiniam Sporto arbitražui Lozanoje. Tada šios pretenzijos buvo išvadintos nesąmone, Živilės komanda apkaltinta demagogija ir išplatintas propagandos kupinas atviras verslininko laiškas sportininkei.

Su taksi atskubėjęs į moterų maratono finišą, kad dar spėtų papozuoti fotografams, tuomet, stovėdamas šalia čempionės, vyras didžiavosi Živile (o gal labiau - savimi), o vėliau be skrupulų jos išsižadėjo. V

ienas žurnalistas, apžvelgdamas Živilės Balčiūnaitės istoriją, klausė: "Galbūt lietuviams paprasčiausiai pritrūko drąsos apginti savo čempionę?" Jis taip pat atkreipė dėmesį į faktą, jog šios federacijos generalinė sekretorė, viena iš istorijai tirti sudarytos drausmės komisijos narių, prieš 19 metų pati buvo diskvalifikuota ketveriems metams dėl dopingo vartojimo. Į žurnalisto keltą klausimą "ar nedviprasmiška, kai dopingo bylą svarsto toks žmogus" buvo atsakytą: "Už ją aš tiesiog galiu paguldyti savo galvą. Ji paslydo, bet už niekniekį sumokėjo beprotišką kainą. Ji buvo priversta baigti karjerą, nors pati ir prisipažino, jog kvailai išgėrė vienintelę psichostimuliatoriaus tabletę".

Ar ne dviveidiškumo etalonas?.. Ar tokie žmonės turi spręsti sporto ateitį?

Olimpinė chartija aiškiai sako, kad Olimpinis judėjimas turi išsaugoti savo nepriklausomybę. Ten nedviprasmiškai liepiama priešintis politiniam spaudimui.

Dabartinė situacija, kai į LTOK lyderius veržiasi valdančiosios partijos rinkimų programos sporto dalį rengęs premjero patarėjas, už ką balsuoti nurodinėja Seimo narys, miesto vadovas ir į Seimą kandidatuojantis aukštas pareigas užimantis nomenklatūrininkas, galiausiai sklando kalbos, jog kolegos nariai sulaukia skambučių iš baltųjų rūmų, tikiu, keltų šiurpą Olimpinės chartijos autoriams.

Vien dėl šios priežasties, dėl šio beprecedenčio kišimosi, akivaizdu, ką turėtų palaikyti tikras ir nuoširdus savo sąžinei Olimpinio sąjūdžio narys, norintis išsaugoti savigarbą bei LTOK reputacijos likučius.

Vienas iš balsuosiančių penktadienį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt