Gyveno viename Vilniaus senamiesčio kiemelyje maža nenusakomos spalvos katytė. Geraširdės moterys ją bei dar kelis jos likimo draugus vis pašerdavo, pakalbindavo, todėl mažylė pradrąsėjo ir ėmė leistis būti paglostoma. Tačiau jį net neįsivaizdavo, jog žmonės gali būti ir pikti, nekenčiantys gyvūnų, o ypač benamių... Taip pat ji, gimusį gražų pavasarį, neįsivaizdavo, jog ne visos dienos bus šiltos ir saulėtos, nežinojo, jog ateina ruduo, o po jo ir šalta žiema...
Tokios gražios ir geros katytės kasdien laiką leidžiančios gatvėje pagailo gyvūnėliams neabejingiems savanoriams, kurie nors ir neturėdami galimybių ją priglausti nusprendė bent jau tiek jai padėti, kad ji ateityje nevestų niekieno nelaukiamų mažų katinėlių. Gražioji katytė buvo sterilizuota ir kelioms dienelėms (kol sugys žaizdytė po operacijos) atsidūrė vienuose namuose, kur jau gyvena daug panašaus likimo gyvūniukų. Iš pradžių jai buvo labai baisu, tačiau matydama, jog niekas jos neskriaudžia, o priešingai - glosto, myluoja, pradėjo atsakyti garsiu murkimu ir švelniu glaustymusi. Gražuolė gavo Spygliukės vardą, o kai atėjo laikas ją vežti atgal į jos gimtąjį kiemą, tiesiog širdis neleido jos palikti likimo valiai, grįžti į sunkų ir liūdną benamio gyvenimą...
Todėl gražioji Spygliukė tiesia letenėlę ir prašo gerų žmonių suteikti jai galimybę gyventi šiltuose namuose, nes glaustis vėsiame sandėliuke pas globėją atšalus orams bus tikrai nemalonu. O juk jai taip norisi judėti, žaisti, o ne sėdėti narvuke visą dieną.
Taigi gražiajai Spygliukei labai reikia namų!
Dėl Spygliukės skambinti jai laikiną pastogę suteikusiai Ritai (mob. tel. 8 603 73 007)
